„Man pranešėjo klausimas apskritai ir visas tyrimas, visa ši istorija nuo pradžių buvo apie pranešėjo instituto apsaugą. Ji atrodė svarbi ir iki šiol iki galo neišspręsta, palikta ta tema pilkojoje zonoje“, – penktadienį BNS sakė politikė.
Taip ji kalbėjo po to, kai Konstitucinis Teismas penktadienį konstatavo, kad Seimo sprendimas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją VSD pranešėjo informacijai tirti ir vėliau patvirtintos šio tyrimo išvados prieštarauja Konstitucijai.
KT vertinimu, 2023-iųjų spalį Seime sudarant VSD pranešėjo informacijos tyrimo komisiją ir jai formuluojant užduotis, nebuvo nustatytos aiškios parlamentinio tyrimo ribos, taip sudarant prielaidas komisijai pačiai pasirinkti atliekamo tyrimo klausimus.
Anot teismo, taip pat galėjo kilti pagrįstų abejonių parlamentinės komisijos darbo ir jos surinktos informacijos objektyvumu, nes komisijai pirmininkavęs V. Bakas 2019 metais vadovavo kandidato į prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų štabui, todėl pagal Seimo pavedimą turėjo aiškintis, ar VSD rinko informaciją apie jį patį.
„Taip, buvo klausimų dėl Vytauto Bako kaip tos komisijos pirmininko nešališkumo, galiu patvirtinti. Tas buvo žinoma, tuo metu tokia buvo Seimo valia“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Komisija buvo ne vieno žmogaus, Seimo narių tam tikra grupė, tai vienas dalykas. Dėl paties klausimo, tuo metu atrodė svarbu ir iki šiol svarbu dėl pranešėjo instituto, kad būtų daugiau aiškumo ir daugiau atsakymų į klausimus. Dėl to tokios komisijos sudarymas iš principo atrodė svarbus žingsnis“, – kalbėjo politikė.
Anot jos, vienas iš praktinių komisijos darbų rezultatų – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete registruotas su pranešėjo istorija susijęs projektas, kuriuo siekiama stiprinti žvalgybos ombudsmeno institutą.
„Čia kad ir netiesioginis, bet paraginimas Seimui skirti daugiau dėmesio ir sureglamentuoti žvalgybos ombudsmeno darbą taip, kad pusiausvyra tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių būtų užtikrinta“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip rašė BNS, pernai priimtose vadinamosios VSD pranešėjo komisijos išvadose teigiama, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.
Taip pat – kad kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais, o tuometinis VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus.
Pats G. Nausėda visuomet kategoriškai neigė prašęs VSD tikrinti jo aplinką. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas penktadienį nurodė, kad KT patvirtino, ką ne kartą buvo sakęs prezidentas.
Kaip pažymėjo F. Jansonas, buvusios konservatorių partijos vadovybės iniciatyva sudarytos komisijos veikla buvo skirta susidoroti su šalies vadovu, paskelbusiu, kad ketina siekti antros kadencijos.
Minėtos Seimo komisijos veikloje tuometinės opozicijos atstovai, išskyrus V. Baką, nedalyvavo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
