Anot leidinio, tai reiškia, kad ateityje Kyjivas gaus mažiau svarbių oro gynybos sistemų.
Rusijos teismas Ukrainos pusėje kariavusį kolumbietį nuteisė 28 metus kalėti
Rusijos teismas prieš Maskvą Ukrainos kariuomenėje kovojusį kolumbietį antradienį nuteisė 28 metus kalėti dėl kaltinimo, kad buvo karo samdinys.
Kursko pasienio srities karinis teismas vyrą, įvardytą kaip Pablo'as Puentesas Borgesas, pripažino kaltu dėl dalyvavimo „ginkluotame konflikte kaip samdiniui Ukrainos ginkluotosiose pajėgose“, sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame teismo pareiškime.
Pernai rugpjūtį Ukraina pradėjo puolimą Rusijos Kursko srityje ir per šią operaciją, kurią Kyjivas pavadino kontrpuolimu, užėmė dešimtis pasienio gyvenviečių.
Vyras taip pat buvo apkaltintas įvykdęs „teroristinį aktą“, neteisėtai kirtęs Rusijos valstybinę sieną ir „kontrabanda“ gabenęs ginklus bei šaudmenis, nurodė teismas.
Rusija ir jos primesti pareigūnai Rytų Ukrainoje užsieniečius, vykstančius kovoti Ukrainoje, paprastai laiko „karo samdiniais“.
Tai jiems leidžia persekioti kovotojus pagal savo baudžiamąjį kodeksą, užuot laikius juos paimtais į nelaisvę karo belaisviais, kuriems taikoma Ženevos konvencijoje numatyta apsauga ir teisės.
Praėjusį mėnesį 33 metų australas Oscaras Jenkinsas Rusijos kontroliuojamo teismo rytiniame Ukrainos Luhansko regione buvo pripažintas kaltu dėl buvimo „samdiniu ginkluotame konflikte“ ir nuteistas 13 metų kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Kovo mėnesį Rusijos karinis teismas britą Jamesą Scottą Rhysą Andersoną, kuris kovojo Ukrainos pusėje ir buvo sulaikytas per jos puolimą Rusijos Kursko srityje, nuteisė 19 metų kalėti.
Okupantų atakos Ukrainoje nesibaigs: prorusiškiems gyventojams reikia „daugiau dūmų ir liepsnų“
Rusijos vadovybė teroristinius išpuolius Ukrainos miestuose bando pateikti kaip kerštą už Ukrainos saugumo tarnybos operaciją „Voratinklis“. Tačiau kol kas Rusijos gyventojų toks atsakas netenkina, išpuoliai gali tęstis.
Tokią nuomonę komentare „RBC-Ukraina“ išsakė karo ekspertas Ivanas Stupakas, cituoja UNIAN.
Pasak jo, „atsakomaisiais veiksmais“ Maskva siekia patenkinti Rusijos gyventojų poreikį atsakui į Ukrainos operaciją „Voratinklis“.
Ekspertas priminė, kad 2024 m. rugpjūtį prasidėjus Ukrainos ginkluotojų pajėgų operacijai Kursko srityje, rusai, keršydami už tai, griebėsi masinio Ukrainos apšaudymo.
Tačiau, kalbėdamas apie dabartines atakas, I. Stupakas prasitarė, kad net ir po antrojo milžiniško apšaudymo Rusijos gyventojai nėra patenkinti.
„Tad darau prielaidą, kad pagal šį keršto veiksmų ženklą rusai tikriausiai ir toliau puldinės Ukrainą, vakarinius regionus ir, visų pirma, sostinę. Kuo daugiau dūmų ir liepsnų, tuo labiau patenkinti bus prorusiški gyventojai“, – teigė karo ekspertas.
Merzas smerkia Rusijos terorą prieš civilius gyventojus Ukrainoje
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį sukritikavo Rusijos „terorą, nukreiptą prieš civilius gyventojus“ Ukrainoje, Maskvai suintensyvinus bombardavimą šioje šalyje.
Kalbėdamas spaudos konferencijoje su savo kolega iš Nyderlandų Dicku Schoofu, F. Merzas pastarojo meto Rusijos atakas pavadino „rimčiausiais karo nusikaltimais“ ir pareiškė, kad Rusija „atakavo ne karinius taikinius, o civilius gyventojus“.
F. Merzas sakė, kad naujausi Rusijos veiksmai „tikrai nebuvo proporcingas atsakas į labai preciziškas Ukrainos atakas prieš karinius aerodromus ir infrastruktūrą praėjusią savaitę“. „Rusija norėjo sukelti kraujo praliejimą, o tai, kad mastas buvo tik ribotas, yra veiksmingos Ukrainos gynybos nuopelnas“, – tvirtino jis ir kartu pridūrė, jog, „užuot derėjusis, Rusija ir vėl eskaluoja“.
F. Merzo komentarai nuskambėjo artėjant birželio 15-17 d. Kanadoje vyksiančiam Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimui ir vėliau šį mėnesį numatytam NATO susitikimui, kur sąjungininkai spaus JAV prezidentą Donaldą Trumpą agresyviau bausti Kremlių.
D. Schoofas savo ruožtu sutiko, kad yra svarbu remti Kyjivą, ir pažymėjo, jog Ukraina kovoja ne tik dėl savo pačios saugumo, „bet ir dėl Europos saugumo (…) kilus agresijos karui, kurį pradėjo Rusija“.
Kalbėdamas apie naujas Europos Sąjungos sankcijas Rusijai, F. Merzas teigė, kad pastarosiomis dienomis bendravo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. „Raginu ją greitai įgyvendinti šį naują etapą“, – nurodė jis.
„Bus tolesnių sankcijų bankininkystės sektoriui, energetikos sektoriui“, – dėstė F. Merzas.
Jis dar nurodė, kad nors Kyjivo sąjungininkai yra „pasirengę deryboms bet kuriuo metu, jei derybų bus atsisakyta – o Rusijos pusėje jų atsisakoma“ – tuomet atsakas turi būti „karinė jėga ir didžiulis ekonominis spaudimas“.
Ukrainos sąjungininkai turi pasiųsti Rusijai „stiprybės ir atgrasymo signalą“, patikino F. Merzas. „Deja, tai vienintelė kalba, kurią Maskva supranta pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais“, – sakė jis.
Suomija praneša įtarianti, kad Rusijos orlaivis pažeidė jos oro erdvę
Suomijos gynybos ministerija antradienį pranešė įtarianti, kad Rusijos karinis orlaivis pažeidė jos oro erdvę.
Šis incidentas prie Porvo krantų į rytus nuo sostinės Helsinkio įvyko praėjus kelioms savaitėms po to, kai Suomijos pareigūnai dėl panašių kaltinimų išsikvietė Rusijos ambasadorių. Suomija, kuri 2023 m. po visapusiškos Maskvos invazijos į Ukrainą įstojo į NATO, turi 1 340 kilometrų ilgio sieną su Rusija.
„Buvo nedelsiant pradėtas tyrimas dėl įtariamo oro erdvės pažeidimo“, – pareiškė gynybos ministras Anttis Hakkanenas, kalbėdamas apie naujausią incidentą.
Maskva ne kartą perspėjo Suomiją apie galimus padarinius dėl jos sprendimo stoti į NATO.
A. Hakkanenas gegužės viduryje agentūrai AFP sakė, kad Suomija „atidžiai stebi ir vertina Rusijos veiklą ir ketinimus“. Jis komentarus išsakė po to, kai „The New York Times“ paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose, regis, matyti Rusijos karinės infrastruktūros plėtra netoli sienos.
„Geriausia dovana – laisvė“: Rusijoje įkaitais laikyti ukrainiečiai grįžo namo
Rusija ir Ukraina pranešė, kad antradienį apsikeitė neįvardytu skaičiumi sergančių ir sužeistų karo belaisvių pagal praėjusią savaitę Stambule vykusiose taikos derybose pasiektą susitarimą, rašo „Reuters“.
Perdavimas įvyko po to, kai pirmadienį buvo atliktas pirminis apsikeitimas jaunesniais nei 25 metų amžiaus belaisviais.
„Šiandien prasideda pirmasis mūsų sunkiai sužeistų ir sužeistų karių grąžinimo iš Rusijos nelaisvės etapas. Visiems jiems reikalinga neatidėliotina medicininė pagalba. Tai svarbus humanitarinis veiksmas“, – „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad mainai bus tęsiami.
„Darome viską, kad surastume ir sugrąžintume visus, kurie yra nelaisvėje“, – sakė jis.
Oficialiame Ukrainos vaizdo įraše matyti besišypsantys karo belaisviai, išlipantys iš autobuso neskelbiamoje vietoje, apsigaubę Ukrainos arba savo dalinių vėliavomis. Daugelis jų skandavo „Šlovė Ukrainai“.
Vienam iš vaizdo įrašų – iš autobuso lipantis Ukrainietis, kurį sveikina su gimtadieniu. O po įrašu – užrašas „Geriausia dovana – laisvė“.
Ukrainos karinė žvalgyba nurodė, kad dauguma išlaisvintų karių buvo sunkiai sužeisti ir sirgo sunkiomis ligomis, įskaitant infekcijas ir traumas. O kai kuriems prireikė ir amputacijos.
Taip pat nurodoma, kad dėl saugumo sumetimų tikslus išlaisvintųjų skaičius bus paskelbtas tik pasibaigus visam mainų procesui.
Gynybos ministerija Maskvoje sakė, kad per paskutinį perdavimą išlaisvinti rusai šiuo metu yra Baltarusijoje, kuri ribojasi su abiem kariaujančiomis šalimis, ir bus grąžinti į Rusiją gydytis ir reabilituotis.
Apsikeitimas kaliniais – vienintelis apčiuopiamas taikos derybų rezultatas
Apsikeitimas kaliniais iki šiol buvo vienintelis apčiuopiamas abiejų pusių taikos derybų Turkijoje rezultatas. Derybų, kurios buvo atnaujintos praėjusį mėnesį po daugiau kaip trejų metų pertraukos, bet jose nepavyko pasiekti pažangos siekiant paliaubų.
Praėjusį mėnesį buvo apsikeista po tūkstantį abiejų pusių belaisvių – tai buvo didžiausias iki šiol įvykęs belaisvių apsikeitimas per visą karą.
Praėjusią savaitę vykusiame susitikime abi šalys taip pat susitarė perduoti tūkstančius žuvusių karių kūnų, tačiau šis perdavimas dar neįvyko.
„Ar tai tikrai taip sunku?“ – Zelenskis papasakojo, ko prašė Trumpo
Vasario mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadėti Kremliui kad JAV perduos Ukrainai tam tikrų ginklų paketų „raktus“. Taip, V. Zelenskio nuomone, būtų galima spausti Putiną, kad šis sutiktų nutraukti ugnį.
Apie tai jis kalbėjo interviu Vengrijos leidiniui Válasz Online, rašo UNIAN.
„Vasario mėnesį prezidentui D. Trumpui pasakiau, kaip jis galėtų paveikti V. Putiną: „Štai ginklų, raketų paketas. Mes turime raktą nuo jų. Sutikite nutraukti ugnį, kitaip raktą atiduosime ukrainiečiams.“ Prezidentui Putinui tai gali nepatikti, bet negalime derėtis dėl teritorijų, kol nėra paliaubų. Ar tai tikrai taip sunku?" – kalbėjo V. Zelenskis.
Jo nuomone, ne tik JAV, bet ir kitos šalys turėtų remti V. Putiną prie sienos ir grasinti Ukrainai duoti ginklų, jei nebus paliaubų, gal tuomet Kremliaus valdovas sutiktų nutraukti ilgiau nei tris metus trunkantį karą.
„Rusijos žmonės gal ir nedrįs pasipriešinti karui, bet jie tikrai bijos, kad į juos gali būti nukreiptos raketos. Ir tada Putinas turės susitvarkyti su savo žmonėmis", – sakė V. Zelenskis.
Rusijos opozicijos veikėjas suimtas už raginimą nutraukti ugnį Ukrainoje
Antradienį Rusijoje suimtas opozicijos politikas Levas Šlosbergas – vienas paskutiniųjų veikėjų, atvirai kritikuojančių Maskvos puolimą Ukrainoje, nepabėgęs iš šalies ir iki šiol neįkištas į kalėjimą, pranešė jo partija.
Pradėjusi karą Ukrainoje, Rusija suintensyvino kampaniją prieš kitaip mąstančius ir oponentus, įvedė griežtus karinės cenzūros įstatymus ir nuteisė kritikus ilgai kalėti.
61 metų L. Šlosbergas yra gerai žinomas buvęs Rusijos vakarinio Pskovo miesto įstatymų leidėjas, seniai kritikuojantis prezidentą Vladimirą Putiną. Partija „Jabloko“, kurios narys jis yra, pranešė, kad jis buvo sulaikytas už raginimą nutraukti ugnį Ukrainoje anksčiau šiais metais vykusių debatų vaizdo įraše. Rusija, nepaisant tarptautinio spaudimo, nesutinka nutraukti ugnį Ukrainoje.
„Levas Šlosbergas išsiųstas į laikino sulaikymo centrą kaip kaltinamasis, jis apkaltintas pakartotiniu kariuomenės „diskreditavimu“, – sakoma „Jabloko“ partijos spaudos tarnybos pranešime. Anksčiau ji pranešė, kad valdžia iškėlė baudžiamąją bylą L. Šlosbergui dėl sausio mėnesio vaizdo įrašo, „kuriame politikas gynė savo poziciją dėl būtinybės greitai nutraukti ugnį“ Ukrainoje.
Partija pranešė, kad saugumo tarnybos atliko kratas L. Šlosbergo namuose ir biuruose Pskove, taip pat jo 96 metų tėvo namuose. Trečiadienį jis turi stoti prieš teismą, pridūrė ji.
L. Šlosbergas jau du kartus buvo nubaustas bauda už kariuomenės diskreditavimą. Šį įstatymą Maskva priėmė praėjus kelioms dienoms po invazijos į Ukrainą pradžios ir plačiai naudoja nepritariantiesiems nutildyti. Vykstant susidorojimui, dauguma garsių opozicijos veikėjų pabėgo iš Rusijos.
Į užsienį pasitraukę veikėjai kritikavo L. Šlosbergą už tai, kad jis nepakankamai griežtai pasmerkė puolimą ir kritikavo ukrainiečių kontratakas.
Nuo seno Kremlių kritikuojantis L. Šlosbergas smerkė Maskvos veiksmus Ukrainoje nuo 2014-ųjų, kai ji aneksavo Krymo pusiasalį ir parėmė prorusiškus sukilėlius Rytų Ukrainoje. Jis kalbėjo apie atvejus, kai Rusijos kareiviai žuvo kovodami su Kyjivo kariuomene, tuo metu, kai Maskva neigė, kad jos kariai dalyvauja konflikte.
Naujame sankcijų pakete ES siūlo sumažinti Rusijos naftos kainų viršutinę ribą
Europos Sąjunga antradienį pasiūlė sumažinti Rusijos pasaulinio naftos eksporto kainų viršutinę ribą naujame sankcijų pakete Maskvai dėl jos karo Ukrainoje.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pasiūlė sumažinti dabartinį lygį nuo 60 JAV dolerių iki 45 JAV dolerių, Maskvai vilkinant paliaubas Ukrainoje.
Europos Komisija pristatė 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą, nukreiptą į Maskvos pajamas iš energetikos ir karinę pramonę. Be naftos kainų viršutinės ribos mažinimo, naujajame pakete siūloma uždrausti sandorius su Rusijos „Nord Stream“ dujotiekiais ir bankais, įsitraukusiais į veiklą apeinant sankcijas.
Sankcijų paketas pristatytas prieš kitą savaitę Kanadoje įvyksiantį Didžiojo septyneto (G7) lyderių susitikimą, per kurį sąjungininkai sieks, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežčiau baustų Kremlių.
„Mes didiname spaudimą Rusijai, nes jėga yra vienintelė kalba, kurią Rusija supras, – sakė Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen. – Mūsų žinia labai aiški, šis karas turi baigtis. Mums reikia tikrų paliaubų, o Rusija turi sėsti prie derybų stalo su rimtu pasiūlymu“.
Viršutinė Rusijos parduodamos naftos kainos riba, kurią dabar Europos Komisija, ES vykdomoji institucija, siūlo sumažinti nuo 60 iki 45 JAV dolerių, buvo nustatyta G7 iniciatyva, siekiant apriboti pinigus, Rusijos uždirbamus iš naftos eksporto į viso pasaulio šalis. 2022 m. G7 nustatytos 60 JAV dolerių lubos riboja Maskvos naftos pardavimo visame pasaulyje kainą, uždraudžiant laivybos įmonėms ir draudimo bendrovėms, bendradarbiaujančioms su Rusija, eksportuoti naftą už didesnę kainą.
Kad pasiektų didžiausią poveikį, ES ir kitos G7 partnerės turi priversti JAV pasekti pavyzdžiu ir sutikti su lygio mažinimu. Tačiau iki šiol D. Trumpas nuvylė Vakarų sąjungininkes, atsisakydamas įvesti sankcijas Rusijai, nors prezidentas Vladimiras Putinas nesutinka su paliaubomis Ukrainoje.
Praėjusį mėnesį Europos lyderiai pagrasino Maskvai „didžiulėmis“ sankcijomis, jei ji nesutiks su paliaubomis, tačiau jokia pažanga JAV vadovaujamose taikos pastangose nepadaryta.
„Rusija meluoja, kad trokšta taikos. Putinas mausto pasaulį. Kartu su Jungtinėmis Valstijomis tikrai galime priversti Putiną derėtis rimtai“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
18-ąjame nuo Rusijos invazijos 2022 m. sankcijų pakete ES taip pat siūlo priemones neleisti vėl pradėti eksploatuoti nebeveikiančius „Nord Stream“ dujotiekius. Pareigūnų teigimu, ketinama nusitaikyti į dar maždaug 70 laivų iš šešėlinio laivyno, kurį sudaro pasenę tanklaiviai, Rusijos naudojami naftos eksporto apribojimams apeiti.
Be to, ES siekia nutraukti ryšius su dar 22 Rusijos bankais ir įtraukti daugiau įmonių, įskaitant Kinijoje, į juodąjį sąrašą tų, kurie padeda Maskvos kariuomenei.
Vienas ES diplomatas apibūdino naujausius pasiūlymus kaip „vieną išsamiausių ir reikšmingiausių paketų, kokius neseniai aptarėme“. „Tai pakenks Rusijos gebėjimui finansuoti savo karo mašiną. Dabar pažiūrėsime, kaip vystysis diskusijos“, – sakė jis.
Dėl sankcijų turės susitarti visos 27 ES šalys, pasipriešinti gali Maskvai palankios Vengrija ir Slovakija.
Zelenskis teigia, kad Orbáno parama Rusijai yra istorinė klaida
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dešiniojo populisto Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno antiukrainietišką politiką ir komunikaciją pavadino „istorine klaida“.
Duodamas interviu vengrų portalui „Válasz Online“, kuris buvo paskelbtas antradienį, V. Zelenskis apkaltino V. Orbáną, kad jis naudoja propagandą prieš Ukrainą siekdamas vidinės politinės naudos.
„Jis (V. Orbánas) naudojasi Ukraina nuosavais rinkiminiais tikslais, – pareiškė Ukrainos prezidentas. – Jis nesupranta, kad tai atneš kur kas rimtesnių ir pavojingesnių padarinių. Nepadėdamas mums, jis daro paslaugą (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui. Todėl pasakiau, kad Viktoras daro rimtą, istorinę klaidą.“
V. Orbáno vyriausybė jau kelias savaites vykdo reklaminių stendų kampaniją, nukreiptą prieš pagalbą Ukrainai ir šios šalies stojimą į Europos Sąjungą (ES). Pagrindinė šios kampanijos žinia yra ta, kad pagalba Ukrainai įtrauktų Vengriją į karą ir pakenktų ekonomikai.
Stenduose taip pat matyti V. Zelenskio atvaizdai. „Kaip jis gali naudoti mano veidą savo paties rinkimams? Aš nedaviau jam leidimo tai daryti!“ – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis taip pat priminė, kad šių metų gegužės pradžioje Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sulaikė du vengrų tautybės ukrainiečius, įtariamus šnipinėjimu Vengrijos karinės žvalgybos tarnybai KNBSZ. Jis nurodė, kad buvo rasta daugiau įrodymų, kurie dar nebuvo paviešinti. Atsakydama į tai, Vengrija savo ruožtu sulaikė esą Ukrainai dirbantį šnipą, kuris taip pat yra artimas Vengrijos opozicijos lyderiui Peteriui Magyarui.
ES ir NATO narė Vengrija 2026 m. pradžioje turėtų surengti parlamento rinkimus. V. Orbánas, kuris yra valdžioje nuo 2010 m., patiria spaudimą, nes nauja konservatyvi P. Magyaro partija „Tisza“ gerokai pirmauja apklausose.
Zelenskis atsakė, kodėl Vakarai vengia naujų sankcijų Rusijai
Kai kurie Ukrainos sąjungininkai Vakaruose neskuba įvesti naujų sankcijų Rusijai, nes Kyjivas nemobilizuoja jaunimo, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo interviu Vengrijos leidiniui Válasz Online, rašo UNIAN.
„Kalbant apie sankcijas, Vakarų partneriai nurodo priežastis, kodėl jie nepriėmė sprendimo, nes Ukraina nemobilizavo 18 metų amžiaus asmenų“, – cituojamas jis.
Vis dėlto V. Zelenskis mano, kad nereikėtų mobilizuoti vyrų nuo 18 metų, kaip mano kitų šalių lyderiai. Anot jo neseniai įvykdyta specialioji operacija „Voratinklis“ parodė, kad svarbiausia ne žmonių skaičius, o ginklai ir technologijos.
„Taip pat pinigai ir spaudimas. O sankcijos būtų nukreiptos būtent į tuos pinigus, kuriais rusai finansuoja karą“, – pažymi jis.
V. Zelenskis primena, kad norėdama duoti signalą partneriams, Ukraina suteikė galimybę pagal sutartį tarnauti 18–24 metų amžiaus jaunuoliams.
„Tai mes jiems dabar ir suteikėme pagal mūsų įstatymus. Tik tuo tarpu tūkstančiai žmonių kovoja fronte be atitinkamo ginklo“, – priduria jis.
Pasak jo, mobilizacija yra problema bet kokiame kare, todėl Ukraina nėra išimtis.
Daugiau kaip pusė ukrainiečių griežtai pasisako prieš bet kokias teritorines nuolaidas
Apie 52 proc. neseniai apklaustų ukrainiečių kategoriškai prieštarauja bet kokioms teritorinėms nuolaidoms šaliai agresorei Rusijai. Tai rodo apklausa, kurią gegužės 15-birželio 3 d. atliko Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas (KIIS).
Apklausa atskleidė, kad visuomenės požiūris šiuo klausimu nepasikeitė nuo 2025 m. vasario mėnesio – 52 proc. ukrainiečių griežtai pasisako prieš bet kokias teritorines nuolaidas (2025-ųjų vasarį – 50 proc.). Tuo pat metu 38 proc. respondentų būtų pasirengę sutikti su tam tikrais teritoriniais praradimais (2025 m. vasarį – 39 proc.).
Apklausos metu buvo atliekami kompiuterizuoti telefoniniai interviu, pagrįsti atsitiktine mobiliųjų telefonų numerių imtimi, apimančia 2 004 18 m. ir vyresnius Ukrainos piliečius, kurie atliekant apklausą gyveno Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje.
Oficialiai, įprastomis aplinkybėmis, statistinė imties paklaida neviršija 2,9 proc. Karo sąlygomis, be nurodytos oficialios paklaidos, pridedamas tam tikras sisteminis nuokrypis. KIIS mano, kad gauti rezultatai išlieka labai reprezentatyvūs ir leidžia gana patikimai analizuoti visuomenės nuotaikas.
Ukraina praneša numušusi 213 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynyba numušė 213 Rusijos paleistų dronų, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 20.00 val. rusai atakavo Ukrainą 315 kovinių dronų „Shahed“ ir įvairaus tipo imitacinių bepiločių. Jie taip pat paleido dvi balistines raketas „KN 23“ ir penkias sparnuotąsias raketas „Iskander K“.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Antradienio 9.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad numušta 213 priešo dronų, dvi balistinės raketos „KN–23“ ir penkios sparnuotosios raketos.
Dar 64 dronai dingo iš radarų (be neigiamų padarinių).
Per masines Rusijos dronų ir raketų atakas Ukrainoje žuvo 2 žmonės, dar mažiausiai 13 buvo sužeisti
Per masines Rusijos dronų ir raketų atakas Kyjive ir Odesoje antradienio rytą žuvo du žmonės, o dar mažiausiai 13 buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis internete paskelbtame pareiškime tai pavadino vienu didžiausių išpuolių per daugiau kaip trejus Rusijos invazijos metus. Jis nurodė, kad Maskvos pajėgos per naktį į Ukrainą paleido daugiau kaip 315 dronų, daugiausia „Shahed“ tipo, ir septynias raketas.
„Rusijos raketų ir „Shahed“ dronų smūgiai yra garsesni nei JAV ir kitų pasaulio šalių pastangos priversti Rusiją sudaryti taiką“, – rašė V. Zelenskis, ragindamas JAV ir Europą imtis konkrečių veiksmų reaguojant į išpuolį.
Per Rusijos smūgius Odesoje antradienį žuvo du ir buvo sužeisti dar devyni žmonės, apgadinti gimdymo namai, nemažai gyvenamųjų pastatų, pranešė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis ir regiono prokuratūra.
Per ataką sostinėje buvo sužeisti keturi žmonės, sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Naujienų agentūros AP žurnalistai kelias valandas girdėjo sprogimus ir dronų zvimbimą.
Naujos atakos surengtos po to, kai Rusija pirmadienio naktį paleido į Ukrainą beveik 500 dronų – tai buvo didžiausias naktinis bombardavimas nuo trejus metus trunkančio karo pradžios.
Ukrainos ir Vakarų pareigūnai tikėjosi Rusijos atsako į drąsią Ukrainos birželio 1-osios dronų ataką prieš toli Rusijos teritorijoje esančias karines oro bazes.
Kyjive antradienio rytą buvo matomi dūmų stulpai, oro gynybai numušinėjant dronus ir raketas.
Tuo metu Ukrainos gyventojai per kelias valandas trukusį išpuolį slėpėsi priedangose ir miegojo metropoliteno stotyse. Tarp jų buvo 32 metų Nina Nosivec ir jos 8 mėnesių sūnus Levko.
„Tiesiog stengiuosi apie visa tai negalvoti, būnu tyliai, susigūžusi kaip pelė, laukiu, kol baigsis atakos. Svarbiausia kažkaip prablaškyti vaiką, nes jam turbūt sunkiausia tai pakelti“, – sakė ji.
37-erių kyjivietė Krystyna Semak pasakojo, kad išsigandusi sprogimų 2 val. nakties (vietos ir Lietuvos laiku) griebė kilimėlį ir pabėgo į metropoliteno stotį.
Rusija į Ukrainą leidžia rekordiškai daug dronų ir raketų. Abi šalys šiuo metu taip pat toliau keičiasi karo belaisviais – tai vienintelis apčiuopiamas vėliausių Stambule vykusių tiesioginių taikos derybų rezultatas. Paliaubos, kurių ilgai siekė Kyjivas, tebėra neįmanomos.
Sostinėje antradienį kilo gaisrai mažiausiai keturiuose rajonuose, kai ant gyvenamųjų namų ir sandėlių stogų nukrito numuštų dronų nuolaužos, pranešė Kyjivo karinė administracija.
25-erių Vasylis Pesenko stovėjo per ataką apgadintoje virtuvėje.
„Gulėjau lovoje ir, kaip visada, tikėjausi, kad tie „Shahed“ (dronai) praskries pro šalį, bet išgirdau „Shahed“ (drono smūgį į namą), – pasakojo jis. – Maniau, kad jis praskris pro šalį, bet jis vis artėjo ir artėjo, kol galiausiai sprogo.“
Rusijos ataka visoje Ukrainoje sukėlė 19 gaisrų, platformoje „Telegram“ pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
„Rusija turi atsakyti už kiekvieną padarytą nusikaltimą. Kol nebus teisingumo, nebus saugumo. Ukrainai. Ir pasauliui“, – pabrėžė jis.
Rusijos gynybos ministerija antradienio rytą pranešė numušusi 102 Ukrainos dronus virš Rusijos sričių ir 2014-aisiais aneksuoto Krymo.
Dronai buvo numušti tiek virš su Ukraina besiribojančių sričių, tiek toliau Rusijos teritorijoje, įskaitant Maskvos regioną ir Leningrado sritį, teigiama rusų Gynybos ministerijos pareiškime.
Dėl dronų atakos buvo laikinai uždaryti keli Rusijos oro uostai, įskaitant visus keturis Maskvos oro uostus ir Pulkovo oro uostą Sankt Peterburge, antrajame pagal dydį Rusijos mieste.
„Mirtinas tikslumas“: Rusija žymiai patobulino Šiaurės Korėjos raketas
Rusija žymiai patobulino Šiaurės Korėjos balistines raketas KN-23, dabar jos pataiko į tikslus su „mirtinu tikslumu“, sako Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas.
Apie tai jis kalbėjo interviu „The War Zone“, rašo UNIAN.
Pirmoji KN-23 raketų partija esą pasirodė esanti itin nekokybiška. Ukrainos prokurorų teigimu, apie pusė jų ne tik nukrypo nuo trajektorijos, bet ir sprogo ore.
Nuo tada, pasak K. Budanovo, Rusijos pagalba jos buvo žymiai patobulintos ir dabar pataiko į tikslus mirtinu tikslumu. K. Budanovas nepatikslina, kas tiksliai buvo pakeista raketose. Anot jo, tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos vyksta tam tikri mainai.
„Iš pradžių, kai buvo pradėtas perdavimas Rusijai, jos nukrypdavo nuo kurso keliais kilometrais, bet dabar jos tiksliai pataiko į tikslą. Tai bendro Rusijos ir Šiaurės Korėjos specialistų darbo rezultatas“, – sako jis ir priduria, kad Rusija taip pat modernizuoja ir kitus ginklus.
Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą. Anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, dvi iš raketų, kuriomis rusai atakavo Ukrainą, yra Šiaurės Korėjos gamybos.
Iš Vokietijos – perspėjimas NATO: Rusija gali išbandyti 5-ąjį straipsnį
Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas pareiškė, kad Rusija ketina išbandyti NATO ryžtą, rašo „European Pravda“.
Jo teigimu, jo tarnyba turi aiškių žvalgybos duomenų, rodančių, kad Rusijos pareigūnai laiko kolektyvinius gynybos įsipareigojimus, įtvirtintus NATO sutartyje, nebeturinčiais praktinės galios.
„Esame beveik įsitikinę – ir turime žvalgybos duomenų, kurie tai patvirtina, – kad Ukraina yra tik tarpinė stotelė Rusijos kelyje į Vakarus“, – sako B. Kahlas.
Jis pabrėžia, kad tai nereiškia, jog Vokietija tikisi Rusijos tankų judėjimo į Vakarus.
„Tačiau matome, kad NATO kolektyvinės gynybos pažadas bus išbandytas“, – pažymi jis.
B. Kahlas sako, kad Rusijos pareigūnai numato konfrontacijas, kurios nepasieks karo lymens, bet gali patikrinti, ar JAV tikrai įvykdys savo įsipareigojimus dėl savitarpio pagalbos pagal 5 straipsnį.
„Jiems nereikia siųsti tankų armijų. Pakanka nusiųsti „žalius žmogeliukus“ į Estiją, kad „apsaugotų“ tariamai engiamą rusų mažumą“, – komentuoja jis.
B. Kahlas taip pat pažymėjo, kad jo kontaktai su amerikiečių kolegomis įtikino jį, kad jie rimtai vertina Rusijos grėsmę.
„Jie tai vertina taip pat rimtai, kaip ir mes. Ir ačiū Dievui“, – priduria jis.
Volodymyras Zelenskis ragina JAV ir Europą konkrečiais veiksmais reaguoti į Rusijos atakas
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino JAV ir Europą reaguoti į naujas Rusijos atakas, kai į Ukrainą buvo paleista daugiau kaip 300 dronų ir septynios raketos.
„Gyvybiškai svarbu, kad atsakas į tai ir kitas panašias rusų atakas būtų ne pasaulio tyla, o konkretūs veiksmai. Amerikos, kuri turi galią priversti Rusiją sudaryti taiką, veiksmai. Europos, kuri kuri neturi kito pasirinkimo, tik būti stipri, veiksmai“, – socialiniame tinkle rašė V. Zelenskis.
Pasak jo, dvi iš raketų, kuriomis rusai atakavo Ukrainą, yra Šiaurės Korėjos gamybos.
Charkive griuvėsiuose rastas žmogaus kūnas
Gelbėtojai Charkive rado žmogaus kūną įmonėje, kuri pateko į rusų apšaudymą birželio 7 d., rašo UNIAN. Tarnybos dirba, kad ištrauktų kūną iš griuvėsių, manoma, kad po jais gali būti dar penki žmonės.
Žuvusių Odesoje skaičius pasiekė du
Žuvusiųjų Odesoje skaičius pasiekė du, dar devyni žmonės buvo sužeisti, skelbia Ukrainos prokurorai. Odesoje rusai smogė gyvenamiesiems namams, taip pat gimdymo namams.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą neutralizuota dar 960 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. birželio 10 d. rusų armija Ukrainoje jau prarado maždaug 998 080 karių, iš kurių 960 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 10 919 rusų tankų (+9), 22 768 šarvuotąsias kovos mašinas (+9), 28 982 artilerijos sistemas (+48), 1 412 raketų paleidimo sistemų (+1), 1 183 oro gynybos sistemas, 416 karo lėktuvų (+2), 337 sraigtasparnius, 40 057 nepilotuojamuosius orlaivius (+239), 3 330 kruizinių raketų (+15), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 51 455 transporto priemones ir kuro cisternas (+107), 3 912 specialiosios įrangos vienetų (+1).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat atnaujinami.
Viena NATO narė atideda „Black Hawk“ pirkimą: karas Ukrainoje parodė, ko reikia labiau
NATO narė Lenkija atidėjo sraigtasparnių „Black Hawk“ pirkimą, skelbia „Business Insider“. Anot šalies, karo Ukrainoje patirtis rodo, kad tai nėra geriausias ginklas, į kurį reikėtų fokusuotis.
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Wieslawas Kukula penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad buvo nuspręsta pakeisti sraigtasparnių programų prioritetus, siekiant „geriau prisitaikyti prie ateities karo iššūkių“.
Ragina atsisakyti iliuzijų: Putinas neturi nė vienos priežasties sėsti prie derybų stalo
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas neturi jokio motyvo sėsti prie derybų stalo ir rimtai derėtis dėl karo Ukrainoje pabaigos, „The Telegraph“ rašo Lisa Haseldine.
Zelenskis įvardijo, kur fronte vyksta intensyviausi mūšiai: rusai nori bent kažką gauti
Šiuo metu intensyviausi karo veiksmai tęsiasi Pokrovske ir prie Sumų srities sienos, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
„Labiausiai intensyvūs karo veiksmai tęsiasi Pokrovskoje, taip pat Kursko operacijos rajonuose ir prie Sumos srities sienos“, – teigia jis.
V. Zelenskio įsitikinimu, Rusijos taktika yra viena – rusai nebeskaičiuoja nuostolių ir bando judėti į priekį, šturmuoja Ukrainos pozicijas ir nori gauti „bent metrą, bent kažką“.
„Tačiau jų potencialas nėra begalinis, todėl tam tikras Rusijos nuostolių lygis ir mūsų aktyvumas turi sulaikyti ir sulaiko Rusijos pažangą“, – tikina V. Zelenskis.
Rusija masiškai atakavo Kyjivą ir Odesą: yra aukų, apgadinti gimdymo namai
Per masines Rusijos dronų atakas prieš Ukrainos sostinę Kyjivą ir Odesos uostamiestį ankstų antradienio rytą žuvo vienas žmogus ir buvo apgadinti gimdymo namai, pranešė Ukrainos pareigūnai, ragindami imtis tolesnių sankcijų.
Maskva tęsia atakas prieš Ukrainą, kuri atsakė smūgiais giliai Rusijos teritorijoje, o savaitgalį vykusiose taikos derybose nepavyko pasiekti proveržio siekiant užbaigti užbaigti trejus metus vykstantį karą.
Susitarta tik dėl naujo apsikeitimo karo belaisviais su Rusija, tačiau pažanga dėl platesnio susitarimo įstrigo, o Rusija ne kartą atmetė raginimus besąlygiškai nutraukti ugnį.
„Rusija kasdien meluoja, kad nori taikos, ir kasdien atakuoja žmones. Laikas įvesti sankcijas. Laikas paremti Ukrainą ginklais. Laikas įrodyti, kad demokratija turi galią“, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas.
Per Rusijos smūgius į gyvenamuosius namus Odesoje antradienį žuvo 59-erių vyras, dar mažiausiai keturi žmonės buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Olehas Kiperis.
„Priešas masiškai atakavo Odesą smogiamaisiais dronais. Padaryta žala civilinei infrastruktūrai ir kilo gaisrai“, – „Telegram“ rašė O. Kiperis.
„Rusai pataikė į gimdymo namus, greitosios medicinos pagalbos skyrių ir gyvenamuosius pastatus“, – teigė jis, pridurdamas, kad gimdymo namai buvo laiku evakuoti.
Centrinėje Kyjivo dalyje naujienų agentūros AFP žurnalistas girdėjo mažiausiai 12 sprogimų, priešlėktuvinę ugnį ir dronų zvimbimą.
„Likite prieglaudose! Masinis sostinės puolimas tęsiasi“, – platformoje „Telegram“ rašė meras Vitalijus Klyčko.
Apie 3 val. (vietos ir Lietuvos) laiku atskirame pranešime pridūrė, kad “nauja bepiločių orlaivių partija skrenda į sostinę“.
Pranešama, kad per išpuolius, per kuriuos nukentėjo mažiausiai septyni rajonai, buvo sužeisti keli žmonės, degė pastatai ir automobiliai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu JAV senas pirdyla trampas kelia chaosą:kursto riaušes, kad galėtų pateisinti savo diktatūrą-jam nepavyks:JAV tai ne kacapija, kurioje liaudis turi baudžiauninkų genų, čia žmonės kovos, kol pirdyla išeis pas kobzoną!
Slava Ukraini, Šalam Izrael, smert kacapam!
Pentagono vadovas: JAV mažins karinę pagalbą Ukrainai
2026 m. JAV gynybos biudžete bus sumažintas karinės pagalbos Ukrainai finansavimas, antradienį Kongrese pareiškė JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas, rašo „Associated Press News“ (AP News).
Pentagono vadovas pripažino, kad finansavimas karinei pagalbai Ukrainai, kuris pastaruosius dvejus metus buvo didelis, būsimame gynybos biudžete bus sumažintas.
Anot AP News, tai reiškia, kad ateityje Kyjivas gaus mažiau svarbių oro gynybos sistemų.
„Ši administracija (D. Trumpo administracija – red. past.) į šį konfliktą žiūri visai kitaip“, – sakė jis.
„Manome, kad taikus sprendimas derybų keliu geriausiai atitinka abiejų šalių ir mūsų šalies interesus“, – pridūrė P. Hegsethas.
Pažymėtina, kad nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, JAV iki šiol suteikė Ukrainai daugiau kaip 66 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos.
Pentagonas pasimokė iš Ukrainos operacijos „Voratinklis“
P. Hegsetas taip pat sakė, JAV buvo „priblokšta“ Ukrainos atakos prieš rusų karinius aerodromus ir pabrėžė, kad tai – didelė pažanga bepiločių orlaivių karyboje.
Dėl šios atakos Pentagonas iš naujo apsvarstė dronų gynybos priemones, „kad nebūtume pažeidžiami tokios grėsmės ir atakos“, sakė jis ir pridūrė, kad departamentas mokosi iš Ukrainos ir sutelkia dėmesį į tai, kaip geriau apsaugoti savo karinius aerodromus.