Ekspertai prognozuoja, kad nafta ir degalai gali brangti dar labiau, tačiau pasiekti 2 eurus už litrą esą neturėtų, o brangstantys degalai didina infliaciją.
Panevėžietis Albinas atvyko į degalinę sklidinai pripildyti mašinos baką dyzelinu. Pas dukrą į kitą miestą vykti susiruošusiam senjorui pažvelgus į kainų švieslentę – lengvas šokas, dyzelino kaina vejasi benzino.
„Kainos baisios pagal mūsų pragyvenimą. Tampam ubagais, gal kiek prasigyvenom ir vėl tampam ubagais“, – teigia vairuotojas Albinas.
Senjoras nuogąstauja, kad pabrangus degalams teks dar labiau piniginę patuštinti ir kitoms prekėms, nes gamintojai ir prekybininkai, anot jo, netruks pasididinti ir savo prekių kainų.
Pastarosiomis savaitėmis brangsta ir benzinas, ir dyzelinas, tačiau pastarasis taip sparčiai, kad kai kuriose degalinėse jau viršija benzino kainą, ko nebuvo jau nuo pavasario.
Naftos kainas, anot ekonomistų, pučia gavybą sumažinusi Saudo Arabija, o dyzelinas brangsta esą dėl Rusijos ir Indijos politikos.
„Naftos kainą į viršų kelia geopolitika, Saudo Arabijos ir Rusijos sprendimas tęsti gavybos mažinimą“, – aiškina „Citadelė“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Prekyba tarp Rusijos ir Indijos ima slopti, jie neperdirba kiekių, kokius prieš pusmetį, susidaro trūkumas, kaina didėja. Net pati Rusija ima trūkti dyzelino“, – teigia Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Lietuvoje šiuo metu degalai pigesni negu Latvijoje ir Estijoje, tačiau brangesni negu Lenkijoje. Vežėjai piktinasi vyriausybės mokesčių politika, dėl kurios lietuviai už degalus priversti mokėti vis brangiau, negana to, nuo sausio dyzelinas dar labiau pabrangs, nes valdantieji nusprendė jam 4 ct už litrą padidinti akcizą.
„Vyriausybės programoje yra mažinti administracinę ir finansinę naštą. To nepajutome, tik didėja. Kas gyvi ir dar juda, tiems dar užkraunama. Tikėjome, kad nuo to priklausys ir kelių remontai“, – teigia „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Tačiau Vyriausybė didesnio degalų apmokestinimo plano atsisakyti neketina.
„Naftos kainų ir kartelių pasauly nepaveiksime, tikslas sėsti į taupesnius švaresnius automobilius“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Ekonomistai perspėja, kad išlaidos degalams sudaro reikšmingą dalį dažno lietuvio išlaidų krepšelyje ir pastarasis jų brangimas grasina dar labiau padidinti infliaciją bei kiša pagalius į ratus Europos centriniam bankui, svajojančiam sumažinti infliaciją keliant palūkanas.
„Degalų kaina vartotojo krepšelyje sudaro 6–7 proc. skaičiuojant infliaciją, jei degalų kaina padidėja 10 proc., tai virsta 0,6 didesne infliacija šalyje“, – teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Benzino ir dyzelino kainos pernai vasarą jau buvo pasiekusios ir viršijusios du eurus už litrą, anot ekonomistų, dėl sumažėjusios naftos gavybos ir kelionių sezono. Jie viliasi, kad artėjančią žiemą degalai Lietuvoje 2 eurų nepasieks.
„Naftos kainų matomas šioks toks, nežymus augimas. Tai atsispindės degalų kainose, bet pasakyti, koks, neatsakinga“, – sako Energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Kiek dar brangs degalai ir kiek šis brangimas užtruks, ekonomistai tik spėlioja. Vieni viliasi, kad jis per porą mėnesių išsikvėps, kiti ragina ruoštis brangiai žiemai.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
