Ukrainos saugomo tarnybos (SBU) operacija kodiniu pavadinimu „Voratinklis“ buvo rengiama 18 mėnesių. Dešimtys paslėptų bepiločių orlaivių, išlindusių iš Rusijoje stovinčių sunkvežimių, nuskrido į aerodromus, esančius už tūkstančių kilometrų nuo Ukrainos, ir sunaikino mažiausiai 12 bombonešių.
Ukrainos gyventojai ruošėsi Maskvos „atsakui“
Nors ši operacija buvo didžiulis Ukrainos moralės pakilimas, daugelis šalies gyventojų ruošėsi Maskvos atsakomiesiems veiksmams. Jų nuogąstavimai paaštrėjo, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį savo kolegai JAV Donaldui Trumpui pasakė, kad Kremlius „turės atsakyti“ į ataką.
Pirmasis Rusijos atsakomasis smūgis įvyko ketvirtadienio vakarą, kai buvo surengtas masinė dronų ir raketų ataka Kyjivui ir visai šaliai. Rusijos gynybos ministerija smūgius apibūdino kaip „atsaką“ į Ukrainos „teroristinius veiksmus“. Tačiau ataka nesiskyrė nuo to, prie ko Ukraina priprato per trejus karo metus.
67 metų Kyjivo gyventoja Olga, prašiusi nurodyti tik jos vardą, CNN sakė, kad jei ketvirtadienio vakaro smūgiai buvo Rusijos atsakomasis smūgis, tai Ukraina susiduria su „daugybe tokių atsakomųjų smūgių – kartą per mėnesį ar net dažniau“.
Iki šiol Rusijos atsakas į nepaprastąją Ukrainos operaciją sukėlė klausimų dėl V. Putino gebėjimo eskaluoti karą ir įvykdyti atpildą, kurio reikalavo daugelis jo šalininkų. Ukrainiečiams kyla klausimas, ar jie jau pajuto Rusijos atsako smūgį, ar blogiausia dar tik laukia.
Putinas susidūrė su dviem apribojimais
Analitikai teigia, kad nustatydamas Rusijos atsakomuosius veiksmus V. Putinas susidūrė su keliais apribojimais. Vienas jų – politinis. Pasak Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Institute for the Study of War“ analitikės Katerynos Stepanenko, plataus masto novatoriškas atsakas į operaciją „Voratinklis“ prilygtų pripažinimui, kad Ukraina sudavė rimtą smūgį Rusijai, o to Kremlius stengiasi išvengti.
K. Stepanenka teigia, kad tai yra apgalvotos strategijos dalis. „Putinas bando tai užglaistyti ir dar kartą nuslėpti šią nesėkmę“, – sakė ji CNN.
Ji pabrėžė, kad plačiai nuskambėjęs atsakas „prieštarautų Kremliaus strateginiam tikslui viską užglaistyti ir paslėpti po kilimu“.
„Kas būtų brutaliau, nei tai, ką jie daro dabar?“
V. Putinas taip pat susidūrė su materialiniais suvaržymais. Anksčiau Rusija beveik kasdien rengiamuose smūgiuose Ukrainai panaudodavo vos kelias dešimtis bepiločių orlaivių, o dabar įprastai naudojama daugiau kaip 400. Dieną prieš Ukrainos operaciją „Voratinklis“, gegužės 31 d., Rusija į Ukrainą paleido 472 bepiločius orlaivius – tai buvo trejus metus trunkančio karo rekordas, kuris vėl buvo viršytas per sekmadienio vakaro atakas, per kurias buvo panaudoti 479 bepiločiai orlaiviai.
„Rusijos atsaką riboja nuolat naudojamas jėgos kiekis“, – sakė buvęs NATO pareigūnas.
„Iš kur jūs galite žinoti, ar Rusija iš tikrųjų imasi atsakomųjų veiksmų? Kas būtų brutaliau, nei tai, ką jie daro dabar – naikina daugiabučius ir puola prekybos centrus? Kaip atrodytų eskalacija?“ – kėlė klausimą buvęs NATO pareigūnas.
„(Kremlius) ieškos kitų būdų, kaip smogti atsakomąjį smūgį, kad parodytų Rusijos žmonėms, jog Putinas yra didis karo prezidentas, darantis siaubingą žalą savo priešui, o ne šių įspūdingų Ukrainos išpuolių auka“. – pridūrė jis.
Kremliaus „botai“ nestokoja idėjų
Kremliaus „botai“ – „Telegram“ tinklaraštininkų bendruomenė – nestokojo idėjų. Kai kurie žinomi kanalai teigė, kad Kyjivo smūgiai Maskvos branduolinius užtaisus galintiems nešti bombonešiams pateisina branduolinį smūgį Ukrainai. Kiti ragino smogti naudojant balistinę raketą „Orešnik“, kurią V. Putinas pristatė praėjusiais metais ir kuri iki šiol prieš Ukrainą buvo panaudota tik kartą.
Nors V. Putinas dažnai giria savo naująją raketą, jos panaudojimo galimybės yra ribotos, sakė vienas pagrindinių Rusijos analitikų Markas Galeotti.
„Oreshnik“ iš tikrųjų yra pritaikyta konkrečiam taikiniui. Ji nėra tokia tiksli... ir nėra bunkerių griovėja", – sakė jis CNN, o tai reiškia, kad raketai būtų sunku sunaikinti pagrindinius gamybos ir sprendimų priėmimo centrus, kuriuos Ukraina yra perkėlusi giliai po žeme.
Jis pabrėžė, kad vienas iš taikinių galėtų būti Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), kuri vadovavo operacijai „Voratinklis“, būstinė.
„Bet tai nėra kažkas, ką galima padaryti greitai, – įspėjo jis. – Tam tikra prasme V. Putinas jau peržengė didžiąją dalį savo turimų eskalacijos pakopų, o tai reiškia, kad jis neturi galimybės aiškiai nubausti.“
Ukrainiečiai demonstruoja savo veržlumą
Nors V. Putino galimybės atsakyti į įspūdingą Ukrainos operaciją viena Rusijos operacija gali būti suvaržytos, mūšio lauke tai gali būti nesvarbu, sakė M. Galeotti.
„Žvelgiant iš politinės perspektyvos... būtent ukrainiečiai demonstruoja, kad jie yra veržlūs, išradingi ir veiksmingi, o rusai yra tik grobuoniški žvėrys, kurie ir toliau šlifuoja“, – sakė jis.
Nors Ukraina gali turėti iniciatyvą, kalbant apie antraštes ir spektaklį, Rusija vis dar turi iniciatyvą mūšio lauke. Rusijos kariai pasistūmėjo į priekį Ukrainos šiauriniame Sumų regione ir dabar yra vos už 12 mylių nuo pagrindinio miesto. O sekmadienį Maskva pareiškė, kad jos pajėgos po kelis mėnesius trukusių susirėmimų pirmą kartą įžengė į centrinį Ukrainos Dniepropetrovsko regioną.
Praėjus dviem dienoms po dronų atakos, SBU pristatė dar vieną operaciją – trečiąjį bandymą susprogdinti tiltą, jungiantį Rusiją ir okupuotą Krymo pusiasalį. Tiltas per Kerčės sąsiaurį nebuvo smarkiai apgadintas, tačiau išpuolis sustiprino SBU siekį įteigti Maskvai, kad tęsti karą kainuoja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
