Besiblaškanti meška atskleidė blogą žmonių elgesį – perspėja gyventojus: šiukštu to nebedarykite

Apie smalsias meškas Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Laimonas Daukša.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Paluckas atmeta kritiką aplinkos ministrui dėl meškos: ragina institucijas imtis atsakomybės

Meškai vėl grįžtant į Vilnių siunčia svarbią žinią: tai privalo žinoti visi

Meška vėl grįžta į Vilnių, o ekspertams labai neramu: „Kažkas negerai su ja“

Viceministre, kaip juokaujama, per naktį tapote meškų ekspertu. Ministerijai krito visokiausių kaltinimų, ar išties dabar jau yra sudėlioti algoritmai, kaip ir ką toliau daryti? Jeigu toks atvejis pasikartotų, tarkim, ta pati Vilniaus meška ar kita grįžtų pas mus, ar dabar jau aišku, ką darytume?

R. Krungelis: Kaip tik šiandien po laidos vyks keletas pasitarimų: su Laukinės gyvūnijos globos centru ir dar vienas pasitarimas su policijos pareigūnais. Tai yra planas artėjančiam savaitgaliui, kad susidarytume veiksmų planą, jeigu ji kažkur artėtų.

Tai yra greitasis būdas, po to dirbsime toliau, vėl kviesimės medžiotojus dėl patarimų, plėsime pasitarimus ir su savivaldybėmis, ir tada visi kartu dėliosime algoritmus. Taigi, artėjančiam savaitgaliui mes planą turime ir jį bandysime realizuoti, stebėsena bus.

Labai prašome gyventojų: jeigu kažkur pastebėsite, visada skambinkite telefonu 112 ir informuokite. Tada specialistams lengviau identifikuoti rudojo lokio buvimo vietą ir matyti jo judėjimo kryptį.

Subendrinus visus duomenis, kurie įeina į Laukinės gyvūnijos globos centro specialistų kompiuterį ir į departamentą, matosi judėjimo kryptis ir galima orientuotis, kur link meška juda. Jeigu juda link miesto, tada vėl ieškosime pagalbos ir žiūrėsime, galbūt išbandysime ir judėjimo krypties pakeitimo būdą dronų pagalba.

Gyventojus nustebino ir gauti pranešimai, jie klausia: „Kam tie pranešimai tokie pavėluoti? Meškutė jau beveik Pabradėje, o mes po kelių dienų gauname, kad Vilniuje reikia saugotis.“ Ar perspėjimo ir informavimo sistemos veiks efektyviau? Ar jų išvis reikia?

R. Krungelis: Pranešimų reikia būtent tokiais atvejais, koks buvo praeitą savaitgalį, kai meška priartėja arti žmonių gyvenamosios vietos. Tai reikalinga tam, kad koks nors augintinis nesugalvotų didvyriškai pasielgti ir įsivelti į konfliktą su lokiu.

Perspėjimo reikia, bet sprendimą dėl jo priima specialistai – Laukinės gyvūnijos globos centras su Aplinkos apsaugos departamentu. Taip, pirmuoju atveju perspėjimas nebuvo labai greitas, bet tikiu, kad jeigu meška grįš arba pasirodys kita, viskas veiks žymiai sklandžiau.

Ką jūs manote, ar ministrui reikia atsistatydinti po šios situacijos? Atrodė, kad tuo metu niekas neveikė.

R. Krungelis: Nuo pat pirmo pranešimo Laukinės gyvūnijos globos centras buvo vietoje ir bandė surasti tą rudąjį lokį, jiems nepavyko. Kad visa tai veiktų greičiau, mes imamės priemonių: departamentas atvyks greičiau su infraraudonųjų ar naktinio matymo įranga.

Manau, kad viskas judės greičiau, reikia suprasti, kad ne ministro pareiga yra gaudyti mešką. Yra institucijos, kurios ir dabar turi algoritmus bei teisės aktus, bet jie, kažkodėl, turi spragų ir nesuveikė taip greitai, kaip reikėjo.

Galų gale, tai buvo pirmas atvejis su meška, jis šiek tiek išmušė iš vėžių. Ši situacija bus kaip treniruotė ir kitą kartą matysime. Su laukiniais gyvūnais turi dirbti laukinių gyvūnų specialistai, ir jie turi priimti sprendimus.

Ar tai, kad tai buvo savaitgalis, galėjo lemti, jog situacija buvo sudėtingesnė, kaip jums pačiam atrodo?

R. Krungelis: Be abejo, galėjo būti ir tas dalykas. Aš ir pats sužinojau tik sekmadienio vakare, kad toks įvykis apskritai buvo. Tada pabendravome ir su departamento vadovu, išjudėjo departamento darbuotojai, jie kvietėsi medžiotojus į pagalbą su dronais, ir tada prasidėjo veiksmas.

Ne tik Lietuva, bet ir Estija taip pat turi meškų – apie 300, bet kažkaip jokių problemų iš ten nesigirdi, kitos šalys, taip pat jų turi. Kaip tose šalyse valdomos tokios situacijos ir ar mums reikėtų kažko iš jų pasimokyti?

L. Daukša: Visada yra ko pasimokyti iš kiekvienos situacijos, ir mūsų šalis čia ne išimtis. Iš esmės, egzistuoja dvejopos rekomendacijos. Mes, kaip medžiotojai, anksčiau komunikavome, kaip elgtis gamtoje.

Amerikoje, kur yra daug meškų ir daug nelaimingų atsitikimų, yra ir parankinės priemonės, specialios priemonės nuo meškų tiems, kurie jų bijo. Atsakant į klausimą, kodėl taip įvyko pas mus Vilniuje, noriu pabrėžti, kad nebuvo rimtai sureaguota ir nebuvo atliktas rizikos vertinimas.

Nebuvo kriterijų, specialistai pirmoje grandyje nesudirbo. Kita klaida buvo ta, kad pirmadienį reikėjo užsiimti teritorija, kurioje buvo gyvūnas. Taip, spaudos konferencija yra gerai, bet komunikacija vis tiek buvo pavėluota, reikėjo situaciją lokalizuoti.

Pirmiausias dalykas, remiantis kitų šalių patirtimi, yra savalaikė komunikacija – pranešimas yra gerai, bet jis turi būti laiku. Praktiškai, jeigu Tarandėje meška buvo fiksuota apie 11 valandą, pranešimas turėjo išeiti ir Avižienių, ir gretimų rajonų gyventojams.

To būtų pakakę, nes, pavyzdžiui, sekmadienį, kai važiavau duoti interviu, miestas buvo tuščias, vaikai neišleisti į lauką. Supraskime, kad visuomenė buvo išsigandusi, iš to ir kilo visas pasipiktinimas.

Reikalingos dvejopos rekomendacijos. Viena – kaip elgtis mieste. Žmonės elgiasi irgi neteisingai ir neadekvačiai: nereikia persekioti gyvūno automobiliais. Reikia reaguoti nuolat, nedelsiant ir atiduoti darbą tarnyboms.

Bendrasis pagalbos centras, 112, yra pirmoji vieta, kur turi būti pranešta. Netgi šiandien vienas žmogus, informuodamas Medžiotojų asociaciją apie į Bajorų teritoriją įšokusį briedį, pirmiausia pranešė mums.

Aš iškart sakiau: informuokite BPC. Jeigu reikės mūsų kompetencijos, skambinkite mums, bet pirmiausia skambinkite ten. Visuomenė turi žinoti, kad visus pranešimus apie laukinius gyvūnus turi priimti BPC, kaip ir bet kokios kitos nelaimingos veiklos atveju, tada įsijungia ir tarnybos. Kai visuomenė tai žinos, bus ramybė.

Kur juda tas gyvūnas? Dabar, kai išėjo BPC žemėlapis, aš pats nustebau, nežinojau, kad meška buvo Zujūnuose ar Pilaitėje. Buvau girdėjęs tik gandą iš medžiotojų, kad ji buvo prie Pedagoginio žiedo, bet kai pažiūrėjau, pasirodo, taškas ten tikrai buvo, taip pat Žvėryne.

Ji apsuko labai daug vietų, iš 12 taškų jau ties trečiu ar ketvirtu tikrai galėjo tarnybos pritaikyti kažkokią priemonę, nes informacijos ir pagalbos iš visuomenės buvo daug.

Galiu patikslinti dėl Estijos, nes tikrai žinau informaciją – bendraujame su Estijos medžiotojų asociacija, ten yra 1000 meškų, Latvijoje – 150, Baltarusijoje – virš kelių tūkstančių.

Didžioji migracija pas mus vyksta iš Baltarusijos. Yra nuovažos, upės, pelkės, per kurias jos vis tiek ateina, taip pat ir iš Latvijos – iš šiaurės rytų, jos susigyvena, nelaimingų atvejų negirdime. Prieš kelis metus Latvijoje mieganti meška tik įdrėskė miškininkui. Viskas. Iš esmės, ten įsijungė ir populiacijų valdymas – Estijoje meškos yra medžiojamos, apie 10 proc. populiacijos.

Galų gale, visuomenė daro klaidų – maitina gyvūnus. Jeigu gyvūnas papuola į miestą, jo nereikia vaikyti, persekioti, reikia atiduoti darbą tarnyboms. Jeigu lauke yra vaikai ar augintiniai, juos reikia susivesti į vidų. Aš galvojau, kaip per tiek daug taškų koks palaidas šuo nepribėgo?

Įsivaizduokite, jeigu šuo būtų aršesnis ir įvyktų kontaktas su meška, neaišku, kaip reaguotų žmonės, ar nepultų saugoti savo šunų, bet tada vyksta užlaikymas, meška suerzinama, ir kas nutiks toliau, jau neprognozuojama. Būtent tokios ir turi būti rekomendacijos: kaip elgtis miške ir kaip mieste.

Prie miesto elgsenos dar reikia pridurti, kad jokių gyvūnų nereikia primaitinti – nei paukščių lesinti, nei žinduolių. Nereikia palikti maisto atliekų už gyvenamosios teritorijos. Juolab žiemą, kai kas nors sako: „Mėsytės ar barščių palikome.“ Juk ateis šeškas, kiaunė, jie ten susiras maisto ir liks. Gyvūnai prie to pripranta – tai yra blogos žmonių elgsenos pavyzdys.

Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.