„Pagal darbo vizą atvažiavome. Darbdavys prižadėjo mums atlyginimą, atvežė į statybų objektą, bet daugiau mes jo nematėme. Pasakė, kad iškart mums sutvarkys dokumentus, padės gauti leidimą gyventi Lietuvoje, kad galėtume toliau dirbti. <...> Paskui mūsų darbo viza pamažu išseko ir mes išvažiavome“, – pasakojo ukrainietis.
Paklaustas, kaip mėgino susigrąžinti pinigus, vyras pasakojo, kad jam nepavyko pasikalbėti su darbdaviu.
„Mes jam skambinome, jis nekėlė ragelio. Iš pradžių išmokėjo avansą po 300 eurų. Galvojome, viskas normaliai, turime, iš ko pavalgyti, dirbti toliau. O paskui jis tiesiog dingo“, – teigė jis.
Vyras mėgino susigrąžinti pinigus kitu būdu – parašė skundą į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
„Parašėme skundą ir viskas, pinigų neatgavome. Nuo jo nukentėjau ne aš vienas, dar daug kitų žmonių. Jis kaip sukčius. <...> Į policiją nesikreipėme, nes kokie įrodymai? Galima sakyti, jokių įrodymų nėra. Jis sakė, kad mes įdarbinti, o jokių dokumentų nepasirašėme“, – prisiminė Oleksandras.
Šiuo metu Oleksandras vėl dirba Lietuvoje, tik jau pas kitą darbdavį, kuris jam suteikia padorias darbo sąlygas. „Daugiau tokių istorijų pas mane nebuvo. O pas kitus darbdavius viskas normalu, laiku moka. Dirbame oficialiai“, – sakė jis.
Naujienų portalui tv3.lt VDI patvirtino, kad dar šiemet dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo iš UAB „Gulita“ šiais metais buvo nagrinėtos bylos darbo ginčų komisijose.
„Bylos yra užbaigtos, darbuotojams priteistos neišmokėtos išmokos“, – nurodo VDI atstovai.
Įmonės vadovas: „Skųstis gali bet kas, bet reikia argumentų“
Vis tik statybų įmonės UAB „Gulita“ atstovas Romanas Granatas tvirtino, kad čia dirbantys ukrainiečiai gauna darbo užmokestį pagal taisykles. Jis neigė buvusių darbuotojų išsakytus priekaištus, kad jis kaip darbdavys neišmokėjo 3,5 tūkst. eurų vienam iš suvirintojų.
„To nebuvo, tai neįmanoma. <...> To tiesiog būti negali, žinote, skųstis gali bet kas, bet reikia argumentų“, – sakė vyras.
Išgirdęs, kad darbuotojų skundai pateikti šių metų kovo mėnesį, R. Granatas stebėjosi. „Kovą? Atleiskite, aš nežinau. Ačiū Dievui, pas mus visi ukrainiečiai tebedirba iki šiol nuo kovo. <...> Mūsų kompanijoje aš pažįstu kiekvieną vardu, jie visi įdarbinti legaliai“, – kalbėjo jis.
Į klausimą, ką žino apie VDI atliktą tyrimą, įmonės atstovas atsakė: „Na ir kas, kad tyrė VDI? <...> Jeigu mes rašytume skundus apie kiekvieną, nebūtų laiko net dirbti. Tai liūdna girdėti, bet pas mus žmonės dirba, jie aprengti, pavalgydinti. Bet kad jie atlyginimo negautų, to nebuvo. Ukrainiečiai nedirbtų pas mus 3 metus, jeigu tokie dalykai būtų.“
I. Ruginienė teigia, kad tokios problemos yra opios
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė naujienų portalui tv3.lt perspėja užsieniečius.
„Žmonės nemoka kalbos, jie nežino įstatymų – su jais gali daryti, ką nori. <…> Jie nėra lygiaverčiai, nes ukrainiečiai yra socialiai jautri grupė – jie ne tie patys mūsų tautiečiai, žinantys, kad mums gali parašyti anonimiškai skundą, žinantys, kad į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) gali paskambinti, ir kad jiems nieko už tai nebus.
O su nuo karo pabėgusiais ukrainiečiais viskas yra kitaip. Jie visko absoliučiai bijo. Ir ta pati prekyba žmonėmis prie sienos suaktyvėjusi. Tai dėl to raginu ir pačią Vyriausybę atkreipti dėmesį, ir VDI – jos turi jautriai reaguoti į tas įmones, kurios priima ukrainiečius“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja I. Ruginienė.
Savo ruožtu profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė patvirtina, kad darbuotojų iš trečiųjų šalių išnaudojimo problema Lietuvoje yra opi.
„Mes esame gavę ne vieną skundą, kad atvažiavę iš Azijos ar iš kitų trečiųjų šalių žmonės buvo išnaudojami – konkrečiai kalbu apie vieną maitinimo įstaigą, kur žmonės gyveno ir dirbo. Tai tokių atvejų, kurie nėra sietini su Ukrainos įvykiais, yra“, – sakė ji.
Didžiausia problema – transporto sektoriuje.
„Darbuotojai kreipdavosi į mus dėl problemų, kurios vykdavo transporto sektoriuje, nes ne paslaptis, kad tiek baltarusiai, tiek ukrainiečiai atvažiavę į Lietuvą pakliūdavo į visokias situacijas. Dabar šiek tiek situacija (transporto sektoriuje – aut. past.) yra pasikeitusi. Todėl ir ukrainiečiams reikia žinoti, kad jie gali tiek į VDI rašyti, tiek ir mums. Nesvarbu kokia kalba – tai gali padaryti tiek rusiškai, tiek ukrainietiškai, tiek angliškai rašydamas. Bazinę konsultaciją mes tikrai suteiksime ir padarysime“, – patvirtino ji.
Gegužės 4 d. duomenimis, Užimtumo tarnyboje yra užsiregistravę per 8,7 tūkst. darbo ieškantys Ukrainos gyventojai.
