Š. Mažuolis pasakoja, kad yra labai didelis skirtumas tarp to ar žmogus jaučiasi vienišas, ar yra vienas, kadangi net ir būdami vieni žmonės gali jaustis laimingi.
„Vienas dalykas yra būti vienišu ir visai kitas dalykas yra būti vienu. Nes žmogus gali būti vienas ir laimingas, o buvimas poroje kartais tėra paskatinimas tos laimės, kurią mes atrandame. Kai kurie žmonės nusistato tam tikrą laimės gairę, kuri sako, jog jie turi būti santykiuose, kad galėtų būti laimingi. Tačiau problema yra ta, kad gyvenimas taip neveikia“, – pasakoja specialistas.
Š. Mažuolis sako, jog kartais vieniši gali jaustis ir tie, kurie gyvena poroje, tačiau santykiuose trūksta nuoširdumo, intymumo, o dviejų žmonių tarpusavio ryšys labiau pradeda jaustis kaip paprasčiausias pareigų atlikimas.
Ekspertas pabrėžia, jog itin svarbu, kad būdami poroje, partneriai dalintųsi vienas kito laime, o ne reikalautų, kad partneris padarytų juos laimingais.
Mąstysena gali būti žalingų įpročių pasekmė
Š. Mažuolis užsimena, jog visuomenėje yra būdingas nusistatymas, kad jei žmogus nėra poroje, tuomet jis jaučiasi prastesnis, yra vienišas, o Valentino diena tėra vienas iš akcentų, kuris sužadina mintis, kad žmogus negali būti laimingas be santykių.
Specialistas sako, kad tokia mąstysena taip pat gali tapti stimulu polinkiui į žalingus įpročius, neįpareigojančius santykius, įspūdžių vaikymąsi, atsiranda psichologinės problemos, gali pašlyti sveikata.
„Tai sukelia vidinę „ieškojimų įtampą“. Ir nuo jos mes pabėgame į alkoholį, į žaidimus, narkotikus, darboholizmą. Visa tai kyla iš nepasitikėjimo savimi, o nepasitikėdamas savimi žmogus nemyli savęs. Toks žmogus tampa niekam nereikalingas.
Reikia gyventi gražų ir įdomų gyvenimą sau ir tik tada meilė vienas kitam ir „meilės šventė“ įgauna visiškai kitokią prasmę“, – komentuoja Š. Mažuolis.
Santykių ekspertas įspėja, kad jaučiama įtampa per Valentino dieną, nesvarbu, ar žmogus yra vienišas, ar poroje, yra signalas, kad kas nors yra negerai.
Todėl žmogus turėtų domėtis ir ieškoti atsakymų, kas yra blogai, o tam padėti gali žmonių, kurie išėjo iš vienišumo, istorijų klausymasis, literatūra, video mokymai, psichologai, psichoanalitikai, „coacheriai“. Š. Mažuolis pabrėžia, kad žmogus taip pat neturėtų bijoti kreiptis pagalbos į specialistus.
Ekspertas taip pat priduria, kad geriausia vidinė motyvacija, kada žmogus kreipiasi pagalbos, ateina tuomet, kai kančia ir skausmas persveria baimę kreiptis į specialistus.
„Kai vidinis pragaras persveria baimę kreiptis pagalbos, įvyksta stebuklingi dalykai – žmogus pradeda žengti žingsnius. Pradžia gali būti informacijos ieškojimas, video žiūrėjimas, kalbėjimasis su išmintingais artimais draugais.
Tad tas neigiamas jausmas yra puikus spyris į užpakalį pradėti kelionę. Drąsa ir yra ėjimas į baimę ir baimių praėjimas bijant. Jeigu vieniši žmonės lauks, kol jie pradės nebijoti – tai jie lauks visą gyvenimą“, – pasakoja santykių ekspertas.
