Apie tai, kas laukia konservatorių partijos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su dviem kandidatais į partijos pirmininkus R. Morkūnaite-Mikulėniene ir L. Kasčiūnu.
Ponia Radvile, jūs jaučiatės, kad esate kaip įpėdinė buvusių arba dabartinių partijos lyderių?
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Sprendimą kandidatuoti į partijos pirmininko poziciją priėmiau pati, niekas manęs neįkalbinėjo, nes dažnai girdžiu tokį klausimą. Man šita bendruomenė yra labai svarbi, sprendimas buvo ir lengvas, ir sunkus. Nelengvas sprendimas, nes žinau į ką kiekvienas iš mūsų einam laimėjimo atveju – į padidintą matomumą, į įvairaus spektro klausimus, į visą tą atsakomybę, nes esi atsakingas ne tik už save, bet už visą bendruomenę. <...>
O lengvas apsisprendimas dėl to, kad nuo jaunumės esu šitoje partijoje, nuo 2001 m., prisijungiau dar būdama mokykloje, mano tėvai iš šios partijos. Niekada savęs neprojektavau, kur aš politiniame kelyje atsidursiu, visąlaik vadovavausi tuo, kad darau tai, kas man svarbu, ir jeigu aplink yra žmonės, kurie palaiko ir vertina, aišku, yra labai malonu. Tai nesijaučiu perimanti ar paveldinti kažką iš kažko. <...>
Jūsų kritikai mėgsta sakyti, kad žodį „konservatoriai“ be reikalo vartoja tiek žurnalistai, tiek šiaip viešai, nes nėra to konservatizmo. Kaip jūs manote, ar netapo jūsų partija liberalesnė per pastaruosius ketverius metus?
L. Kasčiūnas: Strateginiais valstybės klausimais, energetinės nepriklausomybės klausimais, gynybos klausimais ir kitais valstybės pamatus stiprinančiais klausimais buvom tvirti, nepajudinami ir tikri konservatoriai. Kalbant apie vertybinius socialinius klausimus, čia jau galima diskutuot. <...> Galiu pasakyt, kad mes šiek tiek užsižaidėm su Laisvės partijos darbotvarke, galiu tai pripažinti.
Tas triukšmas, kurį šita organizacija darė Seime, aš galiu tai suprasti, mus padarė darbotvarkės įkaitais ir kai kuriems žmonėms kilo klausimų dėl mūsų tapatybės, sutinku. Bet vėlgi, mes esame daugiabriauniai, tai tikrai ne taip svarbu, kad laimėtų partijos pirmininko rinkimus, jei norime išlikti daugiabriauniai, turėsime ir toliau turėti kuo daugiau vidinės demokratijos. <...>
Visą pokalbį rasite straipsnio pradžioje.
.jpg)
