Pirmoji Jūrų muziejaus reabilitacijos centro ruoniukų laida ruošiasi išleistuvėms. Centras atidarytas tik šiemet, tad nusilpę, vos kiek daugiau nei dešimt kilogramų sveriantys, bangų į krantą išmesti mažyliai buvo pirmieji lankytojai. Dabar sustiprėję jie ruošiasi keliauti į laisvę.
„Yra suplanuota paleisti 10 ruoniukų, jiems yra užaugęs reikalingas svoris – iki 40 kg, vienas ruoniukas yra net 60 kg. Jie yra savarankiški – maitinasi patys ir gali išgyventi jūroje“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas.
Tiesa, ne visi ruoniukai nori palikti laikinuosius namus. Ten galėjo pliuškentis baseinuose, turėjo savo kambarius ir žuvies gaudavo į valias. O dabar teks keliauti į laukinę gamtą ir patiems medžioti.
Tačiau taip jau yra – sustiprėjai ir keliauk. Muziejaus biologai štai taip ruoniukus po vieną gaudo į tinklus ir uždaro į dėžes, kuriomis mažyliai ir iškeliaus. Tiesa, ne visi. Dalis dar savarankiškam gyvenimui nepasiruošę.
„6 ruoniai maitinasi gerai, bet nėra dar priaugę svorio, pagal mūsų matavimus, svėrimus, manome, kad liepos antrojepusėje bus galima paleisti ir tą šešetuką“, – sakė A. Grušas.
Pirmoji reabilitacijos centro laida tapo išbandymu ir patiems biologams. Nors vietos čia daug, sako, darbo taip pat padaugėjo.
„Atsirado daugiau plaunamo ploto, kaip aš sakau, 400 kvadratinių metrų šikamo ploto. Ir visa tai mums reikia išvalyti“, – juokavo biologas.
Kaip bebūtų, ruoniams tokios sąlygos labai patiko.
„Dar nėra buvę taip, kad paleistume tiek daug ruoniukų kaip dabar. Vadinasi, tas centras yra veiksmingas. Leidžia kiekvieną ruoniuką atskirai apžiūrėti, kiekvienam skirti tam tikrą priežiūrą“, – teigė A. Grušas.
Visi mažyliai turi ir vardus. Pagal muziejaus tradiciją, jaunikliai kasmet pakrikštijami vis kito Lietuvos regiono vartojamais išskirtiniais žodžiais. Šie ruoniai gavo suvalkietiškus.
„Tai, pavyzdžiui, Abazėlis ar Kaniukė. Tai jau sudėtingiau. Abazėlis, pasirodo, yra tokios lyg mažytės rogutės, skirtos parvežti rąstą ar nukirstą medį iš miško. Gryna tarmybė. O kaniukas tai toks indas vandeniui supilti“, – paaiškino Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė.
Ant nugaros biologai ruoniams priklijavo siųstuvus. Jais galės stebėti, kur šie laisvėje keliaus, į kokį gylį nardys ieškodami grobio bei, kur apsistos ilgesniam laikui. Specialūs klijai užtikrins tai, kad keisdami kailį mažyliai aparatus numes. Ne vienas ruonis anksčiau su tokiais siųstuvais jau buvo paleistas ir atsiuntė įdomios informacijos.
„Malasi po visą Baltijos jūrą, vieni nuplaukė į Rygos įlanką prie Saremo salų. Kiti – prie Danijos. Du ruoniukai gyveno Lenkijoje, Aismarėse“, – tikino A. Grušas.
Ir šių ruonių nuotykiai tuoj prasidės. Savo dėžėse traktoriuku jie važiuoja prie laivo. Atvykę sukraunami ant denio, o atsišvartavęs laivas plaukia tolyn į jūrą. Į vandenį paleisti mažyliai pradeda savarankišką gyvenimą.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže, esančiame aukščiau.
.jpg)
