Naujienų portalas tv3.lt gavo garso įrašą, kuriame girdėti, kaip R. Reches kalba su keliais septintos klasės mokiniais.
Jį perklausyti galite paspaudę ant vaizdo įrašo straipsnio pradžioje.
Direktorė auklėjo neklausantį septintoką: „Tu neparodei nieko, kad reikėtų tavo nuomonę gerbti“
– Tavo motinai neatsibodo sėdėti už durų? Tu esi kas, blemba, tau vienas metas? – klausia direktorė.
– Ne, – sako vienas iš mokinių.
– Supranti, kaip su siena. Kaip su siena. Ir tau tas pats. Kai tik 7-a – kas tokie? Šitas, šitas, tu... Tai ką jūs čia darot? Ko jūs vapšie šitoj mokykloj sėdit? Jau tokia gėda, kad motina turi sėdėti už durų, ir vis tiek tau tas pats.
– Ne tas pats.
– Tai kodėl tu vėl tą patį darai?!
– Buvo viskas gerai, tik aš savo nuomonę pridaviau mokytojai...
– O kas tavo nuomonės klausė?!
– O kodėl neklausė?
– Todėl, kad neklausė!
– Bet taip nesąžininga.
– Tai eik su juo (kitam mokiniui), nueik per pertrauką kur nors, užsidarykit ir aiškinkitės. Jūs apskritai suvokiat, kur yra mokytojas, kur esat jūs?! Jūs mokyklos nepabaigę, jūs esat septintokai, jūs esat vaikai maži, suprantat?
Jūsų nuomonę – nežinau, jei apskritai turit teisę ją turėti – ji įdomi gal jūsų tėvams. Man asmeniškai tavo nuomonė po to, kai tavo motina sėdi už durų, nes tu nesugebi elgtis, yra nulio verta! Tu įsikalk, kad tavo nuomonės čia niekam nereikia!
Matematikos mokytoja tave moko matematikos, aš tau dabar aiškinu, kad su tavo elgesiu tu čia ilgai neprabūsi. Ir tavo nuomonės aš dabar neklausiu! Neklausiu! <...> Mes norim jus išmokint dalykų, mes norim jus išmokinti būt normaliais žmonėm. Jeigu jūs neturit pagarbos kitam žmogui, man nusispjaut ant jūsų nuomonės.
Tu neparodei nieko, kad reikėtų tavo nuomonę gerbti. Vien todėl, kad tu toks gimei ir tu esi, tu nesi vertas pagarbos, supranti?! Žmogus turi savo darbu parodyti, kad jis yra vertas pagarbos, tada aš tavo nuomonės klausysiu. O kai tavo motina sėdi kaip... Nežinau... Prižiūri kažkokį septintoką kaip pirmoką – kokia nuomonė? Mokytoja matematikos per pamoką turi tavo nuomonės klausyt?
– Visi lygūs.
– Tu atsibusk! Lygūs pas tave namie! Čia nėra jokių lygybių. Čia yra suaugęs žmogus ir esi mokinys, kuris dar nieko nepasiekė!
Mokiniai pasijuto neteisingai apkaltinti
Kaip girdėti įraše, konfliktas įsiplieskė po to, kai viena gimnazijos mokytoja penkiems mokiniams parašė pastabas už pamokos trukdymą.
Aiškėja, kad keli mokiniai iš tiesų trukdė mokytojai, o vienas iš jų metė pieštuką. Viena mergina bandė bendraklasį sudrausminti, tačiau pati gavo pastabą.
Mokiniai aiškino, kad mokytoja pasielgė neteisingai, įrašydama pastabas ne tik triukšmadariams, bet ir niekuo dėtiems mokiniams. Septintokai tikino, kad su kitų dalykų mokytojais panašių konfliktų nekildavo.
„Niekas nesako, kad ji kalta“, – apie neteisingai pastabą gavusią mokinę sakė R. Reches.
„Bet jai pastabą parašo“, – nesutiko mokiniai.
„Aš šneku ne apie tai. Aš kalbu, kad pas jus klasėje yra bardakas“, – kalbėjo direktorė.
Mokytoja, kurios pamokoje įvyko incidentas, situaciją apibūdino kiek kitaip. Tarnybiniame pranešime ji nurodė, kad aiškinant pamokos temą ją nutraukė keli mokiniai, kurie pareiškė nesutinkantys su dieną prieš tai įrašyta pastaba dėl drausmės. Anot pedagogės, į diskusiją įsitraukė daugiau mokinių, teigiančių, esą mokytoja pastabų išvis neturėtų rašyti, paauglių elgesys netinka tik jai ir ji neturi teisės jiems priekaištauti.
„Ne pirmą kartą patiriu psichologinį spaudimą šioje klasėje. Siekdama produktyvaus darbo pamokų metu, ne kartą konsultavausi su klasės auklėtoja, pavaduotoja ugdymui, socialine pedagoge. Tačiau pagarbaus elgesio savo atžvilgiu iš mokinių taip ir nesulaukiu. Todėl prašau apsvarstyti galimybę keičiant <...> mokytoją šioje klasėje“, – tarnybiniame pranešime nurodė pedagogė.
Po incidento į mokyklą iškviesti mokinių tėvai. Po susitikimo su jais, R. Reches atskirai pasikvietė ir pastabas gavusius septintokus. Būtent šį susirinkimą mokiniai paslapčia įrašė.
Psichologas Edvardas Šidlauskas: tai psichologinis smurtas prieš vaikus
Garso įraše užfiksuotą pokalbį įvertino psichologas Edvardas Šidlauskas. Jis direktorės retoriką apibūdino kaip psichologinio smurto taikymą vaikams.
„Yra pakeltas tonas, iš kurio liejamas pyktis ant vaikų. Kitas dalykas – nuvertinančios frazės: tavo nuomonė nieko verta, tu nieko vertas, man tavo nuomonė neįdomi ar jūs net neturite teisės į nuomonę. Įžeidinėjant asmenį, o ne kritikuojant veiksmą. Galima kritikuoti veiksmus ir aiškintis, kas netinka, bet ne asmenį“, – paaiškino psichologas.
E. Šidlauskas neatmeta, kad direktorė taip kalbėjo su vaikais, nes yra perdegusi nuo darbe patiriamo streso.
„Su jaunimu tikrai sunku dirbti – čia kita problema. Manyčiau, kad pedagogams turėtų būti lengvatos, pavyzdžiui, ankstinimas, nuo kada galima išeiti į pensiją, arba limitas, kiek gali dirbti pedagogu. Kaip policijoje, nors čia streso ne ką mažiau“, – teigė psichologas.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad mokiniai bando į situaciją pažvelgti racionaliai ir pasakyti, jog jų bendraklasis buvo netinkamai nubaustas, tačiau direktorė to negirdi ir toliau kritikuoja asmenis (moksleivius). Tai, anot psichologo, pasenęs ir neefektyvus bendravimo modelis.
„Mokyklos problema yra ta, kad ji remiasi sena tradicija – hierarchiniu modeliu. Tai reiškia, mokytojas yra autoritetas, jis turi galią ir tokiu būdu valdo klasę, remdamasis autoritetu, ir duoda žinias. Bet šis modelis nebeveikia. Mes siekiame demokratinės pedagogikos. Švietimo įstatymo projekte yra vizija, kad į aptarimus kviečiami ne tik tėvai, bet ir vaikai kaip lygiaverčiai partneriai“, – pažymėjo E. Šidlauskas.
Toks bendravimas – neproduktyvus ir toksiškas
Garso įraše taip pat girdėti, esą mokykloje turi būti tam tikra hierarchija („Lygūs pas tave namie! Čia nėra jokių lygybių“), o pagarbą reikia užsitarnauti („Vien todėl, kad tu toks gimei ir tu esi, tu nesi vertas pagarbos, supranti?! Žmogus turi savo darbu parodyti, kad jis yra vertas pagarbos, tada aš tavo nuomonės klausysiu.“). Toks mąstymas, pasak psichologo, taip pat nebetinka šių laikų santykiams, nes remiasi antidemokratiškomis nuostatomis.
„Visi žmonės yra verti pagarbos, jie neturi jos užsitarnauti, kaip buvo aiškinama. Tokia logika būdavo vergvaldystės epochoje, kai vergas galėdavo užsitarnauti laisvę. Tačiau mes gyvename laisvų žmonių laikais – nereikia užsitarnauti laisvės, pagarbos mano teisėms. Aš jas gaunu su gimimu, reiškia, aš turiu teisę į pagarbą. Aišku, yra ir pareigos gerbti kitus. Bet čia buvo klaidinga mąstysena – vaikai neturi užsitarnauti pagarbos, jie ją turi natūraliai, kaip mes visi“, – dėstė E. Šidlauskas.
Tačiau kaip suvaldyti nenurimstančių paauglių klasę? Vienas iš svarbiausių psichologo įvardytų principų – pačiam rodyti pavyzdį ir išlikti ramiam.
„Klasikinės psichologijos teorijos pripažįsta, kad vienas iš mokymosi būdų yra kito žmogaus elgesio stebėjimas ir kopijavimas. Mes tai darome kaip socialios būtybės. Tai ką aš galiu kopijuoti iš tokio elgesio, kai mane vadina nieko vertu, ir sako: „Tu mane turi gerbti“? Tai neįmanoma. Pats pedagogas turi demonstruoti ramybę ir pagarbų elgesį, kad ir kas benutiktų. Tai pirma taisyklė. Tik savo pavyzdžiu galima mokyti mokinius pagarbos, ramybės, susivaldymo, oraus elgesio, savigarbos. To nebuvo visiškai“, – teigė E. Šidlauskas.
Taip pat svarbu palaikyti vaikus ir motyvuoti juos elgtis tinkamai, o ne kritikuoti juos pačius. Toks ugdymas, psichologo teigimu, yra neproduktyvus ir toksiškas, nes formuoja žemą savivertę, bet neskatina keisti savo elgesio. Mat nuolat girdėdamas kritikos žodžius paauglys jais įtiki ir praranda motyvaciją stengtis. Ir atvirkščiai – girdėdamas ne pagyras, bet palaikymą, skatinimą stengtis, mokinys norės keistis užuot stojęs piestu.
„Joks žmogus nėra geras ar blogas. Tai yra įvairiapusė asmenybė. Tiesiog tas pats žmogus silpnumo akimirką paslysta, suklysta, pasielgia iracionaliai, kitą akimirką tai yra padorus, geras žmogus. Kaip sako psichologai: kaip šauksi, taip atsilieps. Kurią pusę stiprinsi, ta ir augs. <...> Tai yra moksliškai įrodyti dalykai. Suaugusio žmogaus tikėjimas jaunuoliu yra labai svarbus jo savivertei, pasiekimams“, – pažymėjo E. Šidlauskas.
Direktorė pateikė atsakymą
Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorė R. Reches raštu pateikė atsakymą į kritiką:
„Mūsų gimnazijoje vaikų, tėvų nuomonė labai svarbi. Gimnazijoje veikia mokinių savivalda, tėvų taryba, gimnazijos taryba, kurios ne pro forma, o tikrai labai aktyviai įsitraukusios į gimnazijos veiklą ir sprendimų priėmimus. Būtent dėl stiprios bendruomenės žmonės renkasi mūsų mokyklą Atsižvelgdami į vaikų apklausose išreikštą nuomonę, organizuojame pramogas, edukacines veiklas, kuriame laisvalaikio zonas, su jais deriname uniformos aprangos detales. Susitikimuose su manimi ir administracija, mokyklos taryba (kurios atstovus turime nuo pat penktos klasės!) iškelia problemas ir teikia siūlymus, kaip jas galima spręsti. Vaikai ir jaunimas patys turi idėjų bei iniciatyvų – jomis visada džiaugiamės ir praktiškai visuomet uždegame žalią šviesą.
Galų gale, visi gali patvirtinti, kad mano, kaip gimnazijos direktorės, kabineto durys yra visada atviros nuoširdžiai ir atvirai diskusijai. Visi žino, kad aš greičiausiai atidėsiu bet kokius darbus, jei mokytojas ar mokinys turi skubią bėdą ar klausimą. Mūsų mokinius kasryt prie durų pasitinka mokytojai ir labai dažnai rytais čia stoviu aš pati, kad vaikai jaustų – direktorė yra savas ir prieinamas žmogus, kuriai galima atnešti savo rūpesčius, o ne nepažįstamas baugus asmuo, su kuriuo geriau reikalų neturėti.
Mokytojo darbas yra mokyti ir ugdyti vaikų asmenybes. Bet šiais laikais mokytojui tenka milžiniškas krūvis, pirmiausia – vaikų drausminimui, prašymui įsijungti į darbą, įrodinėjimui, kad mokslas yra vertybė... O jei klasėje yra daugiau nemotyvuotų, tiesiog laiką prastumti ateinančių mokinių, mokytojas tampa situacijos įkaitu. Juk be vaikų auklėjimo dar turi išdėstyti mokomąją medžiagą, paruošti atsiskaitymams, padėti specialiųjų poreikių turintiems vaikams, mokyti tuos, kurie išties ateina mokytis.
Tai – viena skaudžiausių švietimo sistemos žaizdų. Mūsų mokykla ne išimtis. Deja, ir pas mus pasitaiko atvejų, kai mano kabinete sėdintis mokytojas verkia arba grasinasi išeiti iš darbo, kadangi šiuolaikiniai vaikai nejaučia ribų ir pagarbos suaugusiam žmogui. Mano, kaip mokyklos vadovo, darbas yra tas ribas brėžti ir pasiekti, kad būtų laikomasi mokyklos taisyklių.
Jaunas žmogus ne visada susieja savo veiksmus su pasekmėmis, todėl čia būtinas suaugusiojo įsikišimas, kuris nubrėžia ribas, su kuriomis ir pačiam vaikui yra lengviau gyventi, nors dažnai jis to nesupranta ir neįvertina.
Jei manęs klaustumėte, ar svarbi, ar nesvarbi yra vaiko nuomonė, atsakyčiau, kad bet kurio žmogaus – tiek vaiko, tiek suaugusiojo – nuomonė yra svari ir svarbi tada, kai yra reiškiama atsakingai, kultūringai, laiku ir vietoje.
Kalbant apie šią konkrečią situaciją: nuomonė buvo pareikšta netinkamu laiku ir būdu, trukdant pamoką, keliant triukšmą, nepagarbiu tonu kalbant su mokytoja.
Labai gaila, kad konfliktas eskalavosi ir problemos spręsti konstruktyviai nepavyko, tėvai pasirinko kelią agresyviai pulti direktorę prie mokinių, aklai ginant savo vaikų elgesį, nepabandžius susisiekti ir apie situaciją pasikalbėti su mokytoja.
Mokykla stipri tada, kai stiprios ir bendradarbiaujančios yra visos trys jos sudedamosios dalys – vaikai, tėvai ir mokyklos komanda. Bendradarbiauti sunku, kai trūksta dalies tėvų įsitraukimo, atsakomybės ir noro kartu ieškoti geriausių kelių. Konkrečiai minima klasė mūsų dėmesio centre yra jau kelis metus – jos pamokose nuolat lankosi vaiko pagalbos specialistai, kurie padeda į ugdymo procesą įsitraukti sunkiau savo elgesį kontroliuojantiems mokiniams, organizuojami VGK (Vaiko gerovės komisijos – red. past.) posėdžiai, kurių metų ieškoma sprendimų atskiroms problemoms spręsti. Nuoširdžiai tikiu, kad bet kokia problema yra išsprendžiama, kai visi suinteresuoti žmonės ją nori išspręsti.
Tikiuosi, kad ši situacija privers visus permąstyti savo veiksmus, pareigas ir atsakomybes. Juk tikslas visų bendras – atsakingas, išsilavinęs, gerbiantis save ir aplinkinius mokinys.“
Savivaldos atstovai sako, kad skundų dėl direktorės negavo
Gimnazijos Tarybos pirmininkas Valerijus Legatas teigia, kad Taryba dėl R. Reches arba kitų pedagogų bendravimo nėra gavusi. Dažnesni konfliktai, anot V. Legato, kyla dėl vaikų ar jų tėvų elgesio.
„Būna, kartais pasitaiko... Bet kiekvienoje bendruomenėje atsitinka. Kas liečia direktorę ar mokytojus, tikrai nieko blogo negaliu pasakyti“, – komentavo Tarybos pirmininkas.
Jį nustebino žinia, kad R. Reches galėjo grubiai bendrauti su mokiniais. Pašnekovas neatmetė, kad tokią direktorės retoriką galėjo išprovokuoti patys mokiniai.
„Žinote, vaikai gali išvesti iš kantrybės. Nors aš direktorei, pavaduotojai, sekretorei keletą kartų skelbiau, kad jei yra kokių problemų, visada gali paskambinti ir parašyti elektroniniu paštu. Parašiau, kad galiu budėti ketvirtadieniais po darbo. Mes su pavaduotoju ūkio reikalams pasidalinome kabinetais, todėl gali pas mane užeiti, kad būtų vietoje sprendžiama“, – teigė V. Legatas.
Jam antrina gimnazijos Tėvų tarybos pirmininkė Rūta Zinkevičienė. Jos teigimu, Tėvų taryba taip pat nėra gavusi skundų ar neigiamų atsiliepimų dėl mokyklos personalo elgesio. Dažniausiai sprendžiami klausimai būna susiję su mokyklos buitimi, taisyklėmis.
„Tokių nusiskundimų per visą laiką, kiek aš esu Taryboje, dėl elgesio mokytojų ar direktorės nebuvo. Daugiausia kalbų <...> buvo dėl valgyklos, kad būtų geresnis maistas, arba dėl pertraukų, kad viena būtų ilgesnė ir vaikai spėtų pavalgyti. Taip pat buvo gautas susirūpinimas dėl komunikacijos, kai prasidėjo karas Izraelyje. Tėveliai nerimavo“, – komentavo R. Zinkevičienė.
Tėvų tarybos pirmininkė R. Reches apibūdina kaip ramų, išlaikytą žmogų, kuris skatina problemas spręsti ramiai. Pašnekovės manymu, garso įraše užfiksuotas pokalbis yra vienas iš nedaugelio atvejų, kai direktorė pratrūko, mat Tėvų taryba dažniau padeda spręsti konfliktus, kilusius dėl mokinių arba tėvų elgesio.
„Yra agresijos iš kai kurių vaikų, tėvų. Galbūt tas nuolatinis stresas... Gal tikrai buvo toks vienkartinis pervargimas, neišlaikymas. Juk kaip suvaldyti vaikus, jeigu jie žino savo teises, bet nežino pareigų? Tada ateina suaugę žmonės ir vietoje to, kad sakytų: „Ačiū, mes atkreipsime dėmesį ir ugdysime savo vaiką kaip gerą pilietį“, jie kelia balsą“, – teigė I. Zinkevičienė.
„Aš galvoju, kad čia tikrai vienkartinis atvejis, nes daugiau psichologinio smurto ir agresijos atvejų girdėjau iš vaikų ir jų tėvų“, – pridūrė ji.
Būna, kad problemų kyla ir su mokytojais. Tėvų tarybos pirmininkė pasakojo, kad kartą tėvams išreiškus nepasitenkinimą trimis mokytojais, šie turėjo galimybę atsakyti į priekaištus, o direktorė situaciją įvertino ir pedagogus pakeitė (arba sumažino krūvį, arba atsisveikino visam laikui).
