„Metinė infliacija bus šiek tiek didesnė artimiausiais mėnesiais, bet kol kas rugsėjis-spalis turėtų būti pakankamai arti istorinės mėnesinės infliacijos. Didesni pokyčiai prasidės kitąmet, kai turėsime visai nemažą šuolį dėl dyzelino ir benzino CO2 dedamosios, didesnių akcizų, augs minimali alga. Bet manau, kad iki metų pabaigos žmonės (...) didesnės infliacijos neturėtų pajusti“, – BNS pirmadienį sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Anot jo, nors šį šildymo sezoną nebeliks nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) centralizuotam šildymui, prognozuojamos panašios šilumos kainos, kaip ir pernai. Be to, ekonomistas tikisi, kad rudenį įsivyravus labiau vėjuotiems orams elektra labiau nepabrangs.
„PVM tarifas šildymui sugrįžta iki 9 proc., elektra yra šiek tiek brangesnė nei prieš metus. Bet manau, kad rudenį, tikėkimės, tos kainos nebus didesnės, palyginti su pernai. Nes ruduo yra vėjingesnis, čia darys įtaką gamtiniai faktoriai“, – teigė ekonomistas.
Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad šių metų infliacijos prognozės turėtų išsipildyti.
„Gegužės mėnesį prognozavome, kad vidutinė metinė infliacija šiems metams bus 0,9 proc. Kol kas manau, kad ta prognozė yra visai įtikinanti“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, nepaisant gerų prognozių, nerimą vis dar kelia pasaulinė naftos rinka, kuri gali pateikti siurprizų.
„Yra tam tikrų karštų geopolitinių židinių, kuriuose dalyvauja vieni didžiausių naftos rinkos žaidėjų, ir čia (naftos rinkoje – BNS) siurprizų gali nutikti“, – kalbėjo Šiaulių banko ekonomistė.
Bendra metinė infliacija, ekonomistės teigimu, yra atslūgusi ir susitraukusi, kas yra įprasta po netipinio šoko, buvusio po pandemijos.
„Normalizacijos laikotarpis yra būtinas, nes tai leidžia atsitiesti perkamajai galiai, kitiems makroekonominiams rodikliams prisivyti infliacijos šoko kilstelėtą kainų lygį“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Po nemažos defliacijos rugpjūtį rugsėjį kainos turėtų augti
T. Povilausko teigimu, rugsėjį infliacija paauga kasmet, nes avalynės ir drabužių parduotuvėse nebelieka nuolaidų, taip pat baigiantis šviežių daržovių sezonui pabrangsta maistas.
Tačiau, pasak analitiko, mėnesio infliaciją turėtų mažinti pigesni degalai. Anot jo, kol kas nafta yra atpigusi, o degalų kainos tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje rinkoje rugsėjį dar mažesnės.
„Akivaizdu, kad rugsėjį pamatysime mėnesinę infliaciją. Tik klausimas, kokia ji bus: ar arti istorinio lygio, ar gali būti šiek tiek mažesnė. Mėnesinė infliacija rugsėjį buvo 0,8–0,9 proc. Šiuo metu matome, kad degalai yra dar šiek tiek atpigę, todėl galime sakyti, kad mėnesinė infliacija gali slinkti į mažesnę pusę“, – sakė SEB ekonomistas.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, rugpjūčio mėnesį fiksuota solidi mėnesio defliacija ir mažėjęs vartotojų kainų indeksas yra gera žinia, padedanti vartotojų perkamajai galiai atsitiesti.
„Naujienos išties yra malonios, geros ir palankios vartotojams. Tai, tikėtina, prisidės prie vartojimo ekonomijos, kalbant apie bendrojo vidaus produkto tolesnes tendencijas“, – BNS teigė ekonomistė.
Pasak jos, defliacijai įtakos turėjo sezoniškumo veiksnys – kainas lėmė išpardavimai, taip pat padidėjusi žemės ūkio produkcijos konkurencija.
„Po 2022–2023 metų, kuomet toks įprastas sezoniškumas buvo užgniaužtas energetikos kainų ir infliacijos šoko, jau matome, kad kainų tendencijos yra sugrįžusios į įprastas vėžes“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Mėnesinė defliacija buvo didesnė nei tikėjausi rugpjūtį“, – sakė SEB ekonomistas T. Povilauskas.
Pasak jo, defliaciją rugpjūtį, kaip ir kasmet, nulėmė mažesnės drabužių, avalynės ir maisto kainos, tačiau šiemet ją dar labiau skatino atpigę degalai.
„Per pastaruosius dešimt metų nebuvo tokios aukštos mėnesio defliacijos. Tai yra pakankamai didelė defliacija, kaip rugpjūtį“, – kalbėjo ekonomistas.
Valstybės duomenų agentūra pirmadienį pranešė, kad rugpjūčio mėnesį fiksuota 0,7 proc. metinė ir 1,2 proc. vidutinė metinė infliacija, tuo metu per mėnesį kainos mažėjo 0,4 proc.
