Pasak gydytojų, vaikų vėžys yra retas ir pasižymi gerais gydymo rezultatais, tačiau šeimos, kurias užgriūna piktybinė liga, susiduria su galybe išbandymų.
Plačiau apie juos ir šiandienos vėžio gydymo galimybes vasarį minint Tarptautinę vėžiu sergančių vaikų dieną papasakojo Santaros klinikų gydytoja vaikų onkohematologė dr. Goda Elizabeta Vaitkevičienė ir gydytoja klinikinė farmakologė Lauryna Aukštikalnė.
Iš 10 išgyvena beveik 9 vaikai
Per metus Lietuvoje paprastai diagnozuojama 50–60 naujų vėžio atvejų, 85 proc. jų pavyksta pasiekti ilgalaikį išgyvenamumą.
„Visos vaikų vėžio diagnozės priklauso retų ligų kategorijai. Dažniausia vaikų vėžio forma – kraujo vėžys arba leukemija. Ši būklė, skirtingai nuo suaugusiųjų, yra ūmi, per metus turime apie 15 įvairių leukemijos formų. Kita ligų grupė, kuri sudaro panašią dalį, tai – smegenų navikai, kitaip – smegenų vėžiai arba tumorai. Jų diagnozuojamas panašus skaičius.
Kitos vaikų vėžio kategorijos – tai kaulų, minkštųjų audinių vėžys, tam tikros labai mažų vaikų vėžio formos, pavyzdžiui, inkstų navikas arba neuroblastoma. Tokios būklė pasitaiko gerokai rečiau, turime 3–5 atvejus per metus. Viena dažnesnių ligos formų – tai taip vadinami limfmazgių vėžiai arba limfoma. Jų per metus diagnozuojame 5, maksimaliai – iki 10 atvejų“, – nuotolinėje klinikų konferencijoje vardijo G. E. Vaitkevičienė.
Ji pabrėžė, kad vėžys potencialiai yra mirtina liga, tad jei negydoma, vaikai nuo vėžio miršta labai greitai.
„Šios ligos yra labai greitos ir agresyvios. Bet šiais laikais pasitelkus kolegas į komandą, aišku, priklausomai nuo diagnozės, tačiau bendrai ilgalaikis išgyvenamumas siekia apie 85 proc. Taigi iš 10 beveik 9 vaikai išgyvena ir tęsia gyvenimą“, – pastebėjo gydytoja.
Diagnozė – milžiniškas stresas
Pašnekovė teigimu, išgirdusi tokią diagnozę šeima ne tai kad patiria stresą, tuo metu atrodo, kad griūna visas gyvenimas.
„Viskas verčiasi aukštyn kojomis, tą tikrai žinome ir suprantame. Ir dedame visas pastangas, kad tą smūgį sušvelnintume, tam dirba visa komanda“, – pažymėjo G. E. Vaitkevičienė.
Ji pridūrė, kad dažniausiai sukrėtimą patiria ne tik mama, tėtis, bet visa vaiko aplinka – sesės, broliai, seneliai, močiutės, tad su visais jais tenka dirbti:
„Turime skyriuje nuolatos dirbančias dvi psichologes. Bet yra ir daug daugiau dedamųjų – turime žaidimų kambarį, auklėtoją, kur galima užimti vaikus, ypač kai jiems reikia laukti procedūrų. Juk pabandykite nulaikyti 3 metų vaiką, kuriam reikia laukti anestezijos nevalgius ir negėrus.“
Pašnekovė pabrėžė, kad nuolatiniam nenutrūkstamam bendravimui su mažojo paciento tėvais skiriamas ypač didelis dėmesys.
„Tai yra labai sudėtinga diagnozė, labai daug nesuprantamų dalykų. Ir kartais šeimai labai sunku suprasti, kas darosi, kokia ligos eiga, ypač jei kas nesiseka gydyme, kokios perspektyvos. Šiais klausimas nuolatos bendraujame“, – kalbėjo G. E. Vaitkevičienė.
Skyrius, kuriame nėra eilių
Paklausta, kaip vaikai patenka jau į tretinio lygio ligoninę, gydytoja pasakojo, kad pirmiausia vaiko ligą, be abejo, įtaria tėveliai.
„Tada jie kreipiasi į savo apylinkės – šeimos ar vaikų ligų – gydytoją. Atlikęs kai kuriuos tyrimus, jei lieka įtarimų, jis siunčia vaiką onkohematologui. Pas mus eilių nėra, priimame, jei reikia, ir tą pačią dieną. Ir toliau pagrindinis laikas yra skiriamas pas mus, atliekame visus papildomus tyrimus, jie kitą kartą gana sudėtingi, ne per vieną dieną atliekami. Jau nustačius diagnozę toliau intensyviausias gydymas vyksta tretinio lygio vaikų onkohematologijos centre. Iš pradžių gydymas būna intensyvus, nemažai laiko tenka praleisti ligoninėje“, – pasakojo medikė.
Ji pabrėžė, kad gydant tokią ligą reikia didžiulės specialistų komandos, mat vaikai – itin jautri pacientų grupė, juo labiau kad ir patys vėžiniai susirgimai būna labai skirtingi.
„Pagrindinis leukemijos gydymas yra chemoterapija, sunkioms formoms reikalinga kaulų čiulpų transplantacija, kurią ligoninėje atliekame. Esant solidiniams – kaulų ar minkštųjų audinių navikams labai didelis yra chirurgų, radioterapeutų vaidmuo. Šiaip tai yra didžiulės pajėgos, kurios pacientui yra nematomos“, – kalbėjo G. E. Vaitkevičienė.
Gydo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos vaikus
Ji akcentavo, kad vaikų vėžys yra išgydoma liga, mat šiandien turima labai daug galimybių padėti.
„Turbūt nė vienas centras pasaulyje neturi absoliučiai visko, juo labiau kad diagnozuojami vėžiai gali būti labai skirtingi. Bet, manau, kad turime tokias pačias galimybes kaip ir kitas didelis centras Vakarų valstybėse. Turime chemoterapiją, galimybes taikyti šiuo metu vis modernėjančias gydymo galimybes – taikinių terapiją, imunoterapiją.
Jei šie metodai registruoti Europoje, jie oficialiai prieinami ir pas mus. Turime kaulų čiulpų transplantaciją, kuri taikoma ne kiekvienam, bet sudėtingoms, sunkiai chemoterapijai pasiduodančioms formoms ar kitoms ligoms. Transplantuojame ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos vaikus“, – pažymėjo onkohematologė.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad labai aktyvus ir gelbėjantis yra tarptautinis bendradarbiavimas. Vyksta reguliarūs tarptautinių ekspertų grupių pasitarimai. Galimybės ypač patobulėjo per pastaruosius metus, mat COVID-19 pandemija leido dar labiau pagerinti nuotolinį bendravimą ir bendradarbiavimą.
„Galime ir nedalyvaujant pacientui, jam specialiai niekur nevykstant aptarti jo būklę“, – galimybes pabrėžė ji.
Vaistas vaiko organizme gali suveikti kitaip
Gydytoja klinikinė farmakologė L. Aukštikalnė savo ruožtu atkreipė dėmesį, koks sudėtingas darbas yra gydomiems vaikams parinkti vaistų dozes.
„Vaikai, kaip kartoja ir patys pediatrai, nėra maži suaugusieji, tad jau pati vaikų populiacija farmakologiniu požiūriu yra sudėtinga, nes vaistai jų organizmuose gali veikti kitaip. Kalbant apie onkologinį gydymą, neretai yra nepageidaujamos reakcijos į vaistus, gali prisidėti kiti įvairių organų pažeidimai – inkstų, kepenų, tada vaistų dozavimas vėl gali skirtis.
Vaikai kai kuriais atvejais neturi nustatytos dozės, trūksta vaikų populiacijose atliktų klinikinių tyrimų, tada dirbame su komanda, kad išsiaiškintume, kokia dozę skirti“, – darbo ypatumus komentavo ji.
Paklausta, ar tenka valdyti ir šalutines reakcijas į vaistus, specialistė atkreipė dėmesį, kad ne visada paprasta kliniškai įvertinti, ar tai yra kažkokia nauja prisidėjusi liga ar vaistų nepageidaujama reakcija.
„Tą labai svarbu atpažinti ir nepageidaujamas reakcijas valdyti, kartais jų galima išvengti. Jei jos lieka nepastebėtos, gali būti įvertinamos kaip koks naujas susirgimas. Tokiu atveju skiriamas papildomas gydymas, kuris vėl gali turėti savo nepageidaujamų reakcijų. Taip užsikuria ydingas ratas, kurį galima nutraukti tik laiku pastebėjus nepageidaujamą reakciją.
Apskritai gydant vaikus svarbu turėti vaistus, tokias vaistų formas, kurios skirtos vaikams. Onkologijoje ilgą laiką būdavo skiriamas vaistas tabletine forma, bet tai sukeldavo daug problemų, nes tokia vaisto dozė vaikams yra per didelė, o ją dalinant vėl atsiranda problemų, kad gali nelygiai pasidalinti. Dabar atsirado kompensuojamas, prieinamas vaistas skysta forma ir jį galima dozuoti mililitrais“, – kalbėjo L. Aukštikalnė.
Stebėjimas nesibaigia sulaukus 18-os
G. E. Vaitkevičienė priminė, kad dar visai neseniai, kai šalia nebuvo klinikinės farmakologijos specialistų, kurių Lietuvoje paruošta dar labai nedaug, visą šį darbą turėdavo nudirbti pats gydytojas.
„Gydantis gydytojas, pasiėmęs skaičiavimo mašinėlę, skaičiuodavo, ieškodavo preparatų, kažkokių galimybių, kaip išsisukti iš situacijos. Dabar, aišku, žmonių daugėja, bet ir klausimų nemažėja. Prieš 20 metų buvo problema, kad tiesiog nebuvo chemoterapinių preparatų.
O dabar daugiau kreipiame dėmesio į gyvenimo kokybę, labai daug dirbame šiuo klausimu. Labai svarbi ilgalaikė stebėsena net baigus intensyvų gydymą – dėl organų pažeidimo, tolimųjų efektų, kad vaikas užaugtų sveikas, būtų pastebimi minimalūs pokyčiai. Reikia, kad vaikai užaugtų į sveikus, jaunus suaugusius, kuriančius savo šeimas, gimdančius savo sveikus vaikus. Tai – didžiulis procesas, kuris nesibaigia ties 18 metų“, – apibendrino ji.
Kokie simptomai gali įspėti apie leukemiją?
Portalas tv3.lt primena, kad leukemija (kraujo vėžys) yra piktybinė kraujo liga, kai kraujo ląstelės pradeda nepaliaujamai daugintis ir plinta po visą organizmą. Piktybinių kraujo ląstelių, vadinamų blastais, daugiausia randama kaulų čiulpuose, kur gaminamas kraujas. Besidaugindami blastai sutrikdo normalių ląstelių (eritrocitų, trombocitų ir leukocitų) vystymąsi. Dėl didelio blastų kiekio pradeda didėti limfiniai mazgai, kepenys, blužnis.
Leukemijos simptomai priklauso nuo blastų kiekio kraujyje ir kur jie linkę kauptis organizme. Labai retais atvejais vaikas gali nejusti jokių ligos simptomų, o diagnozė gali būti nustatyta atsitiktinai atliekant kraujo tyrimą.
Leukemijos simptomai gali būti:
- padidėję limfmazgiai (ypač kaklo ar pažastų);
- nepaaiškinamas karščiavimas;
- naktinis prakaitavimas;
- dažnos infekcijos;
- bendras silpnumas;
- lengvai atsirandančios mėlynės, galimi kraujavimai;
- padidėjusi pilvo apimtis;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- kaulų ir sąnarių skausmai.
Yra daug kitų būklių, ne tik leukemija, kurios gali sukelti šiuos simptomus. Jei yra juntamas bent vienas iš jų, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
