Kiekvienas metais Lietuvoje 2000–2500 kartų skelbiamos nepilnamečių paieškos. Vaikai dingsta dėl įvairių priežasčių ir nors tokių paslaptingų atvejų, kaip mažametės kaunietės dingimas, pasitaiko itin retai, skaičiai neramina.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro socialinė darbuotoja Arūnė Bernatonytė pažymi, kad visuomenė turėtų atkreipti dėmesį į kiekvieną vaiko dingimo atvejį, taip pat nuolat šviesti nepilnamečius apie galimas grėsmes.
Kasmet Lietuvoje – apie 2500 vaikų dingimo atvejų
Missing Children Europe duomenimis, Europoje kas 2–3 minutes gaunamas pranešimas apie dingusį vaiką. Lietuvoje, VRM duomenimis, kiekvienais metais paskelbtų paieškų užregistruotų dingusių be žinios asmenų registre, pagal pradėtas ir nepradėtas paieškos bylas, registruojama 2000–2500 dingusių nepilnamečių.
2022 m. buvo užregistruoti 1 938 vaikų dingimo atvejai, o per pirmus tris 2023 m. ketvirčus – 1698 nepilnamečių dingimo atvejai.
Tiesa, vaikų dingimo atvejų skaičius per pastaruosius penkerius metus mažėjo. 2019 m. Lietuvoje buvo registruota net 3615 atvejų, kai dingo nepilnamečiai.
„Dingimo atvejų yra mažėjantis, bet problemos mastas yra didžiulis” – priduria A. Bernatonytė.
Rezonansinių atvejų – mažai
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis patikina, kad dauguma vaikų dingimo atvejų baigiasi laimingai – vaikai per kelias dienas grįžta arba yra sugrąžinami į šeimas.
„Atsiranda didžioji dalis, dažniausiai – per 2–3 paras nuo dingimo. Grįžta patys arba surandami pas draugus, gimines, prekybos centruose, ar žaidimų kambariuose“, – vardija Lietuvos policijos atstovas.
Atvejų, kai dingęs nepilnametis randamas negyvas arba nerandamas apskritai pasitaiko labai retai.
„Mažiau nei 1 proc. dingusiųjų susiję su nelaimingais atsitikimais, kai vaikas pasiklysta, nuskęsta, įkrinta kažkur ar susižaloja.
Įvykiai, kuomet vaikas tampa nusikaltimo auka, ar yra pagrobiami yra visiškai išimtiniai, visi jie yra viešinami ir apie juos visuomenė žino“, – komentuoja R. Matonis.
Teiginius A. Bernatonytė iliustruoja skaičiais: štai per 2022 m. iš 1938 vaikų paieškų atvejų 1930 buvo nutraukta.
Kiekvienas vaiko dingimas yra didelė nelaimė
Visame pasaulyje vaikai dingsta dėl skirtingų priežasčių. Apskritai, dingęs vaikas – tai nepilnametis, kurio tėvai, įstatyminiai atstovai, nežino jo buvimo vietos, nes jis:
- pabėgo,
- buvo pagrobtas,
- vieno iš tėvų neteisėtai išvežtas,
- dingo iš globos institucijos, pabėgėlių priėmimo centro,
- pasiklydo,
- dėl kitokių nežinomų priežasčių jo buvimo vieta nežinoma.
Didžiausią dingusiųjų dalis (apie 54 proc.) yra pabėgę vaikai, bet tai jokiu būdu nesumažina problemos masto. Nesiaiškinant nepilnamečių bėgimo priežasčių, atveriamas kelias dar didesnei nelaimei.
„Kiekvienas atvejis yra labai svarbu, nepaisant to, kad skelbiama kaip pabėgimas iš namų. Vaikas gali tris kartus pabėgti ir ketvirtą nebegrįžti. Nėra nesvarbių vaikų dingimų – į visus atvejus reikia reaguoti ir nenumoti ranka“, – teigia A. Bernatonytė.
Kai gyventojai kreipiasi į Dingusių žmonių šeimų paramos centrą, šis gali skelbti ir nacionalinę, ir tarptautinę asmens paiešką. Šiuo metu Kaune dingusi mergaitė jau ieškoma tarptautiniu mastu.
2023 m. buvo paskelbtas vienas pranešimas dėl tarptautinės nepilnamečio paieškos. Tuomet į centrą kreipėsi dingusio 15-mečio Mykolo tėvai.
Dingo vaikas. Ką daryti?
Dingus nepilnamečiui, jo ieškoti galima keliais kanalais. Išsiaiškinus, kad asmuo nėra su giminaičiais, pažįstamais ir jo nematė kiti žmonės, galima tiesiogiai kreiptis į policiją. Jai reikėtų pateikti kiek įmanoma išsamesnius duomenis apie dingusįjį. Kiekvienas pranešimas yra registruojamas Policijos registruojamų įvykių registre ir nedelsiant pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko dingimo.
Vaiko dingimo atveju taip pat galima skambinti nemokama, visą parą veikiančia pagalbos linija 116 000. Ji sujungta su Bendruoju pagalbos centru, todėl paskambinus iškart atsilieps 112 operatoriai. Po pokalbio su 112 operatoriais, artimieji (jų pageidavimu) bus sujungti su Dingusių žmonių šeimų paramos centru.
Jei yra žinių, kad vaikui gresia reali grėsmė, policija gali aktyvuoti „Amber Alert“ sistemą, skirtą dingusių vaikų paieškai.
Kodėl ne visada aktyvuojama „Amber Alert“ sistema?
Gyventojams buriantis į Kaune dingusios 9 metų mergaitės paieškas, iškilo klausimas, kodėl policija nenaudoja „Amber Alert“ sistemos, skirtos dingusių vaikų paieškai. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis paaiškino, kada ši sistema pasitelkiama paieškoms ir kodėl ji nenaudojama šiuo metu.
„Dingusių vaikų paieška skubios vaiko paieškos sistemoje skelbiama, kai iškyla reali ar tikėtina grėsmė dingusio vaiko gyvybei ir sveikatai, t. y. kai yra duomenų, kurie pagrįstai leistų spręsti, kad vaiko dingimas yra susijęs su tyčine trečiųjų asmenų veika (pagrobimas, kūno sužalojimas, nužudymas, laisvės apribojimas ir pan.), ir jei vaiko gyvybei ar sveikatai kyla grėsmė dėl kitų priežasčių.
Sprendimą paskelbti paiešką per „Amber Alert” sistemą priima tyrėjas, tiriantis bylą. Paskelbus tokią paiešką, informacija savo telefonuose gauna tam tikroje nurodytoje vietovėje esantys žmonės.
„Šiuo atveju tokio pagrindo nebuvo, kadangi informacija su mergaitės nuotrauka buvo išplatinta ir žaibiškai paplito tiek žiniasklaidos priemonėse, tiek soc. tinkluose.
Paprastai mes naudojame savo socialinių tinklų kanalus, kurie turi daug sekėjų, ir juose informacijos pasiekiamumas yra labai didelis. Taip pat visą informaciją skelbiame per žiniasklaidos priemones“, – atsiųstame komentare teigė R. Matonis.
Anot policijos atstovo, Lietuvoje „Amber Alert“ nuo 2018 metų, ka ji buvo įdiegta, panaudota tik vieną kartą, kai Kaune tėvai pagrobė tris savo vaikus iš vaikų gerovės centro.
Tarptautinė priemonė ieškant dingusių vaikų – „Amber Alert“ sistema, veikianti socialiniame tinkle „Facebook“, leidžia atsakingoms institucijoms nedelsiant išsiųsti pranešimą su dingusio vaiko nuotrauka ir naujausia informacija visiems socialinio tinklo vartotojams.
Kaip skelbta pristatant sistemą Lietuvoje, „Amber Alert“ pranešimus pamatyti gali tik savo buvimo vietą leidę matyti socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai.
Socialiniai tinklai paieškose – ir gėris, ir prakeiksmas
Skaitmeniniame amžiuje gyventojų paieškas ženkliai pagreitina socialiniai tinklai. Paskelbus informaciją apie dingusį asmenį, žmonės ja aktyviai dalinasi, todėl didėja tikimybė dingusįjį surasti. A. Bernatonytė pasakoja, kad būtent tokiu būdu gruodžio pabaigoje buvo surasta viena moksleivė.
Kita vertus, socialiniai tinklai gali tapti kanalu plisti melagienoms. Jau dabar dėl dingusios 9-metės paieškų skelbiama nepatvirtinta informacija. Viešojoje erdvėje pasirodžius versijai, kad mažametė galėjo būti pagrobta automobiliu, dalis gyventojų ėmė savavališkai viešinti transporto priemonių numerius, patys tikrinti automobilius ir privačius pastatus. Dėl to ir policija, ir organizacijos ragina informaciją vertint itin kritiškai.
„Srautas yra didžiulis, todėl jį reikėtų filtruoti – nesidalinti viskuo masiškai. Geriau viena patikima žinia, negu masė nepatikimos“ – pažymi A. Bernatonytė.
Paklausus, ką turi omenyje, sakydama patikima žinia, A. Bernatonytė išskyrė policijos, paiešką vykdančių organizacijų informaciją. Tą patį akcentuoja Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK).
„Nuolat matome ir girdime, patys gauname daug informacijos apie dingusią mažametę, tačiau didžioji jos dalis – neatitinka realybės. Labai norime paprašyti neskleisti nepatikrintos informacijos, susilaikyti nuo patarimų gausos, leiskime specialistams dirbti savo darbą, patikėkite – visi norime, kad mergaitė kuo greičiau atsirastų sveika ir gyva, visi dėl to darome geriausia, ką galime.
Taip pat labai rekomenduojame pasikliauti tik oficialia informacija. Internete plinta daug melagienų, nepatikrintų žinių, tad būkime budrūs ir sekime tik oficialius naujienų šaltinius“, – skelbia LRK.
Siunčia žinią tėvams
Skausmo draskomi artimieji kartais imasi netikėčiausių priemonų, kad tik surastų dingusį asmenį. Kartais, nesulaukdami oficialios paieškos rezultatų, žmonės kreipiasi į ekstrasensus. A. Bernatonytė pataria tokiais atvejais elgtis atsargiai.
„Artimųjų skausmas yra nepamatuojamas. Jau geriau kreiptis į psichologą, pabendrauti su specalzuotą pagalbą tekiančiais specialistais, bet nesikreipti į ekstrasensus. Mes matome, kad ekstrasensai gali būti linkę išvilioti pinigus, pasinaudojant sunkia šeimos situacija“, – įspėja A. Bernatonytė.
Ji pažymi, kad didžiausias darbas turi būti padarytas dar iki nelaimės. Tai – švietimas.
„Noriu pabrėžti, kad visuomenė, ugdymo įstaigos ir tėvai turėtų reaguoti ne tik tada, kai įvyksta kažkokia nelaimė, bet visada šviesti ir informuoti vaikus, į ką jie turėtų atkreipti dėmesį, kaip pasisaugoti. Pavojus slypi ne tik elektroninėje erdvėje, bet ir gatvėje. Tai nebūtinai turėtų būti kažkoks įtartinas žmogus – gali būti labai draugiškas ir visuomenėje gerbiamas asmuo“, – pabrėžia Dingusių žmonių šeimų paramos centro darbuotoja.
Kai kurie lietuviai iki šiol nerasti
Žinomi keli lietuviai, kurie dingo būdami paaugliais, tačiau iki šiandien dar nėra surasti. Nevyriausybinė dingusių asmenų paieškos organizacija „Doe Network“ skelbia jų pavardes.
1994 m. dingo 15-metė Monika Malinauskaitė. Paskutinį kartą mergina buvo pastebėta 1994 m. birželio 16 d. išvykstanti iš savo gyvenamosios vietos Klaipėdoje. Išeidama ji paprašė šeimos narių palikti raktus pašto dėžutėje, kad grįžusi rastų.
Nuo to laiko Monika su šeima nesusisiekė. Motinos teigimu, anksčiau mergina niekada nebuvo pabėgusi iš namų. Dingimo metu Monika neturėjo paso, nes jai buvo tik 15 metų.
1997 m. gegužės 12 d. dingo 14-metis Romas Cironka. Paskutinį kartą matytas Vilniuje. Pagal viešai skelbiamą informaciją, nežinoma, kaip paauglys buvo apsirengęs, kokių turėjo daiktų.
Tais pačiais metais ir tą pačią dieną Vilniuje dingo kitas paauglys – 12-metis Andrej Kurčinskij. Teigiama, kad 1997 m. gegužės 12 d. berniukas išėjo į kiemą ir nuo to laiko jo niekas nematė.
Tęsiasi 9-metės paieška: svarbiausios detalės, į ką atkreipti dėmesį
Vis dar vykdoma 9-metės kaunietės paieška. Paskutinė žinoma mergaitės vieta – autobusų stotelė Chemijos g. Mergaitė dingo, kai sekmadienį apie 16.30 val. iš savo namų, esančių Kaune, Trešnių tak., išėjo į „Girstutį“, tačiau parduotuvės nepasiekė.
Devynmetė išeidama vilkėjo juodas kelnes, spalvotą striukę (juoda, melsva, alyvinė). Mergaitė išėjo apsirengusi būtent taip, kaip nuotraukoje, esančioje apačioje. Mergaitė liekno kūno sudėjimo, ūgis apie 1,40 metro. Mergaitė su savimi turėjo telefoną ir juodą kuprinę.
Policija prašo visų, važiavusių Kaune, Chemijos g., laikotarpiu nuo 16.20 val. iki 17.20 val. peržiūrėti registratorių vaizdo įrašus.
Viena mergina pranešė, kad jos mama apie 17 val. toje stotelėje matė rėkiančią mergaitę ir vyrą, šią informaciją operatyviai perdavė policijai. Policija papildomai apklausė moterį, patikslino informaciją. Policija teigia, kad šiuo metu yra peržiūrinėjami vaizdo įrašai, padėsiantys patvirtinti arba paneigti gautą informaciją, kad nepilnametė apie 17 val. matyta stotelėje su vyru šalia neaiškios markės automobilio.
