Tiesa, nors alkoholio vartojimas mažėja, bet jo sukeltų ligų ir mirčių daugiau nei užpernai. Pasak buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, sutrumpinusio alkoholio įsigijimo laiką, atlaisvinti svaigalų ribojimus ne tik kad nevalia – akcizą svaigalams reikėtų didinti dar ženkliau.
Valstybės duomenų agentūra išgertus tautiečių gėrimus skaičiuoja absoliučiais 100 procentų stiprumo alkoholio litrais. Štai pernai vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui vidutiniškai teko kiek daugiau kaip 10 litrų 100 procentų stiprumo alkoholio. Tai pavertus degtine, išeina 25 litrai. Tai yra mažiausias kiekis per pastarąjį dešimtmetį.
„2024 metais alkoholio vartojimas sumažėjo. Tai vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 10,2 litro alkoholio. Palyginus su 2023 metais, alkoholio sumažėjo 0,8 litro“, – sakė agentūros vadovės pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.
Pernai lietuviai daugiausia išgėrė stiprių spirituotų gėrimų. Jų dalis, palyginus su užpernai, augo penktadaliu procento. Šie svaigalai sudaro beveik 43 procentus suvartojamo alkoholio. Antroje vietoje – alus. Jo gyventojai išgėrė šiek tiek mažiau nei užpernai – apie 40 procentų. Tiesa, tautiečiai vyno, šampanų, kokteilių išgėrė kiek daugiau nei užpernai – apie 18 procentų.
Žmonės pripažįsta, kad vartoja mažiau
TV3 žinių kalbinti marijampoliečiai sako, kad velnio lašų ir patys mažiau vartoja:
„Ir pats ant savęs matau, kad mažiau jau naudoju. Anksčiau jaunesnis buvau, tai daugiau gėriau, dabar tikrai mažiau geriu.“
„Patys tai tikrai mažiau vartojam. Nenorim. Nesmagu, nepatinka ta būsena, tas jausmas, bjauru, iš tikrųjų.“
„Būdavo, aišku, tikrai. Būdavo ir šventės, ir savaitgaliais romantiškai atsisėdę, bet dabar jau baigiam beveik išgyvendinti.“
„Iš viso panaikinčiau. Visos problemos per jį.“
Ragina didinti akcizą dar ženkliau
Viena iš alkoholio vartojimo mažėjimo priežasčių – pernai vidutiniškai 4,5 procento išbrangęs alkoholis lyginant su 2023-aisiais. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad akcizą alkoholiui reikia didinti ženkliai daugiau.
„Vyriausybė didino akcizą, bet jį didino taip simboliškai, kad jis netgi nepasivijo gyventojų pajamų augimo. Tai reiškia, kad už savo turimas pajamas, net ir nedideles ar minimalias, gali nusipirkti vis daugiau ir daugiau“, – kalbėjo A. Veryga.
Tiesa, nors alkoholio vartojimas pernai mažėjo, tačiau alkoholio sukeltų ligų ir mirčių skaičius šoktelėjo. Higienos instituto duomenimis, nuo alkoholio pernai mirė 677 žmonės – 52 daugiau negu 2023-aisiais.
„Dažniausiai diagnozuojamos alkoholinė priklausomybė, alkoholio toksinis poveikis, alkoholinė kepenų liga ir alkoholinė psichozė“, – sakė instituto atstovė Žilvinė Našlienė.
Dalis ligų – ilgalaikio svaigalų vartojimo pasekmė. Kitoms ligoms išsivystyti gerti metų metus nereikia. Tad dėl šių rodiklių apie jokius alkoholio ribojimo atlaisvinimus, anot Verygos, negali būti nė kalbos. Pasak A. Verygos, svaigalų įsigijimo laiko apribojimas išgelbėjo Lietuvos vyrus nuo mirčių pirmadieniais.
„Ir būtų daug metų gyvenęs, jei būtų neužgėręs savaitgalį, nebūtų skysčių netekęs, nebūtų dar kažkas atsitikę. Ir po tų visų apribojimų įvedimų pirmadienis tapo įprastine diena vyrams Lietuvoje“, – teigė politikas.
Nors nebesame alkoholio vartojimo pirmūnai, bet Skandinavijos lygio, pasak A. Verygos, dar nepasiekėme. Visgi ne tik išgeriam, bet ir surūkom kiek mažiau. Tradicinių, legaliai įsigytų cigarečių lietuviai surūkė taipogi beveik mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Tiesa, kitų tabako gaminių suvartojimas augo beveik 20 procentų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:























































































































































































































