Pasak jo, mokant palūkanas tai per dešimtmetį biudžetui kainuotų apie 1 mlrd. eurų, jeigu būtų skolinimasi tiek, kad finansavimas atitiktų krašto apsaugos sistemos poreikius.
„Siūlymų yra pačių įvairiausių (...), taip, siūlomas ir vienas iš tokių variantų – skolinimosi, tačiau kaštai skolos palūkanoms grąžinti siekia vieną milijardą per dešimtmetį. Tai čia yra tie patys (pinigai – BNS), kaip ir dabar, poreikis einamasis“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas, Vyriausybėje premjerės iniciatyva vykstant susitikimui dėl gynybos finansavimo.
„Diskusija yra produktyvi, nes visi mato ne tik poreikius, bet ir iš ko mokesčiai gali būti renkami juos keičiant“, – sakė jis.
Pasak ministro, didžiausias finansavimo krašto apsaugos sistemai iššūkis kils artimiausius trejus – ketverius metus, o „vėliau tas spaudimas sumažėja“.
A. Anušauskas tvirtino, kad kalbama ir apie galimybę didinti pridėtinės vertės mokestį, tačiau detaliau to nekomentavo.
„Kalbame apie visus būdus“, – teigė jis, bet atsisakė pasakyti asmeninę nuomonę, kokiu būdu pats siūlytų didinti finansavimą krašto apsaugai.
Politikų, verslo atstovų ir profsąjungų susitikimas vyksta ieškant sprendimo, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.
Į susitikimą pakviesti Seime atstovų turinčių partijų pirmininkai, atsakingų parlamento komitetų vadovai, krašto apsaugos ir finansų ministrai, Prezidentūros, Trišalei tarybai priklausančių profesinių sąjungų, verslo konfederacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Premjerė susitikimą rengia norėdama tartis, kokie pasiūlymai galėtų būti pateikti Seimui pavasario sesijoje, siekiant užtikrinti išteklių krašto apsaugai planavimo 2025 metais galimybes.
Gynybos finansavimo poreikis auga dėl Lietuvos planų iki 2030 metų sukurti lengvąją pėstininkų diviziją, padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių, priimti Vokietijos brigadą.
Vyriausybės vadovė I. Šimonytė yra nurodžiusi, kad minėtiems planams dėl kariuomenės plėtros reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.
Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis. Dalis politikų galimą naująjį mokestį vertina skeptiškai, siūlo skolintis iš gyventojų, kitus finansavimo būdus.
Diskusijos dėl gynybos mokesčio į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynybos tarybos patvirtintam planui dėl divizijos.
Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui stiprinti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.
Prezidentas, dalis partijų pasisako prieš PVM kėlimą krašto apsaugos finansavimui stiprinti. Gitanas Nausėda teigia, kad tai kels naštą gyventojams, o toks gynybos finansavimo modelis galėtų būti svarstomas nebent kartu numatant ir PVM lengvatas.
Jis pats žada aktyviai dalyvauti diskusijoje numatant galimus šaltinius papildomoms gynybos reikmėms, pažymėdamas, kad dėl paties poreikio didinti finansavimą gynybai abejonių nekyla.
Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
