„Manome, kad projektu siūlomas įstatyminis reguliavimas, kuriuo nustatomas absoliutus draudimas pacientui susimokėti kainų skirtumą, renkantis brangesnes asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios (ar kurių dalis) būtų apmokamos privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms (...)“, – teigiama Seimo Teisės departamento išvadoje minėtam Vyriausybės projektui.
Anot teisininkų, Konstitucijoje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, o valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas bei iniciatyvą, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.
Be to, pagrindinis šalies įstatymas numato, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.
Teisės departamento išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad pagal siūlymą atrodytų, jog valstybė įsipareigoja padengti visas teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turinčio asmens gautas paslaugas, tačiau projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog papildomų lėšų skirti neplanuojama.
Anot teisininkų, projektas užkirstų kelią privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms nusistatyti teikiamų paslaugų kainas, grindžiamas individualiu paslaugos sąnaudų įvertinimu. Tai užkirstų kelią pacientui pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir jos teikiamas paslaugas pagal individualius poreikius, paslaugų kokybę.
Išvadoje taip pat teigiama, kad siūloma pataisa ribotų konkurenciją, o uždraudžiant privačiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai nusistatyti savo paslaugų ar parduodamų prekių kainas, būtų paneigiama esminė verslo sąlyga.
Seimo teisininkai įspėja, kad dalis privačių sveikatos įstaigų gali tiesiog nustoti teikti dalį arba visas paslaugas, dėl to pablogėtų paslaugų prieinamumas ir viešajame sektoriuje.
„Pacientų galimybė pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir pačiam prisidėti prie asmens sveikatos priežiūros paslaugų jo pasirinktoje įstaigoje apmokėjimo nepagrįstai riboja Konstitucijos garantuojamą paciento teisę į sveikatos paslaugas jam susirgus“, – teigiama Teisės departamento išvadoje.
Anot teisininkų, reikėtų ne išvis riboti priemokų galimybę, o aiškiau įstatymiškai reglamentuoti visas galimų pacientų priemokų, kurių bazinė kaina apmokama privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, mokėjimo sąlygas, dydžius ir tvarką, taip pat papildomų ar brangesnių paslaugų skyrimo sąlygas, tvarką ir paslaugų apimtį.
Prieš pateikiant įstatymo pataisas šias išvadas turi apsvarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).
Jeigu jis pripažintų, kad projektas gali prieštarauti Konstitucijai, norint jį svarstyti Seimo salėje, reikėtų, jog ne mažiau kaip 71 parlamentaras palaikytų tokios išvados atmetimą.
TTK ketvirtadienį pradėjo svarstyti minėtas Teisės departamento išvadas, tačiau padarė pertrauką. Viliamasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija skubiai pakoreguos projektą.
Priemokų draudimą numatančios Sveikatos sistemos įstatymo pataisos buvo įtrauktos į ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę, tačiau TTK neapsvarsčius teisininkų išvados, projekto pateikimas nukeltas kitai savaitei.
Vyriausybė ir SAM siekia, kad gydymo įstaigos negalėtų iš pacientų reikalauti priemokų už paslaugas, kurias apmoka Valstybinė ligonių kasa. Norima, kad jos įsigaliotų nuo 2026 metų.
Trečiadienį valdančiųjų koalicijos taryba nutarė, kad vis dėlto reikėtų numatyti išimtis, kada priemokos būtų galimos. Vyriausybei pavesta atskiru nutarimu patvirtinti sąrašą medicinos priemonių, už kurias bus galima imti papildomą priemoką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
