• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilnietis Gvidas kaip reikiant nustebo, kai ligoninėje diagnozavus ūminį apendicitą jam operacijos prireikė laukti net šešias valandas, mat tiek laiko užtruko COVID-19 testo atsakymo laukimas. Tačiau medikai ramina tokius besibaiminančius pacientus ir sako, kad kliniškai ištyrus pacientą ir nustačius ūminį apendicitą, operaciją galima atlikti per artimiausias 12 valandų, priklausomai nuo simptomų pradžios, ir tai yra normali praktika visame pasaulyje.

Vilnietis Gvidas kaip reikiant nustebo, kai ligoninėje diagnozavus ūminį apendicitą jam operacijos prireikė laukti net šešias valandas, mat tiek laiko užtruko COVID-19 testo atsakymo laukimas. Tačiau medikai ramina tokius besibaiminančius pacientus ir sako, kad kliniškai ištyrus pacientą ir nustačius ūminį apendicitą, operaciją galima atlikti per artimiausias 12 valandų, priklausomai nuo simptomų pradžios, ir tai yra normali praktika visame pasaulyje.

REKLAMA

Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Gvidas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) prabudęs vieną vasario mėnesio naktį pajautė stiprius pilvo skausmus.

Vaikiną išgąsdino žinios apie „pajuodusį“ apendicitą

Vaikinas, įtaręs, kad tikriausiai bus apsinuodijęs maistu, ramia galva kitą rytą nuėjo ir į darbą. Galiausiai Gvido pilvo skausmai tapo nepakeliami ir jis išvyko į vienos Vilniaus ligoninės priėmimo skyrių. Čia, anot vaikino, jis atvyko apie 15 val. dienos, o netrukus jį apžiūrėję medikai jam diagnozavo ūminį apendicitą.

REKLAMA
REKLAMA

„Atvykau po pietų, apie trečią valandą dienos. Priėmimo skyriuje mane apžiūrėjo, pasakė, kad man apendicitas ir reikės operuoti. Kaip ir viskas normalu, tada sakė, kad reikia atlikti koronaviruso testą ir tik sulaukus neigiamo atsakymo mane galės operuoti“, – pasakojo Gvidas.

REKLAMA

Tačiau vaikinui, kuris tikėjosi ant operacinio stalo atsidurti vos po kelių valandų, teko skaudžiai nusivilti, mat neigiamo koronaviruso testo jis sulaukė tik vėlai vakare, o operacija jam buvo atlikta apie vienuoliktą valandą nakties.

„Laukti operacijos mane paguldė į palatą, bet ar yra normalu, kad kęsdamas pilvo skausmus turėjau laukti tiek valandų to neigiamo koronaviruso testo? Ar negalima tokiais atvejais jų atlikti greičiau? Juk žmonės turi kęsti tokius skausmus. Be to gydytojas po operacijos man sakė, kad visas apendicitas jau buvo pajuodavęs...“, – mąsto pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Ligoninė: sprendimas operuoti priimamas atsakingai

Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atstovais, šie sutiko bendrai pakomentuoti situaciją, kokia skubos tvarka yra atliekami koronaviruso tyrimai ligoninėje.

Anot atstovų, COVID-19 diagnostikos taktika ligoniams, sergantiems kitomis ligomis, priklauso nuo klinikinės situacijos ir paciento būklės bei gydančio gydytojo sprendimų. Jei pacientui reikia skubios, ekstrinės pagalbos, koronavirusui nustatyti naudojami greitieji PGR testai, kurių pagalba atsakymas gaunamas per 90–120 min.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei paciento gyvybei gresia pavojus ir reikalinga skubi neatidėliotina operacija, pavyzdžiui, dėl ūmaus kraujavimo, tuščiavidurio organo perforacijos, aortos atsisluoksniavimo ar aneurizmos plyšimo, ar kitų gyvybei pavojingų būklių, gali būti priimtas sprendimas operuoti su medicininio personalo asmens apsaugos priemonėmis ir nesulaukus COVID-19 tyrimo atsakymo.

„Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad sprendimą dėl operacijos atlikimo ir to, kada ji turi būti atlikta, nulemia ne Covid-19 testo rezultatai. Tam, kad pacientui galima būtų atlikti operaciją (tiek planinę, tiek skubią), skiriami įvairūs tyrimai, kad būtų tiksliai įvertinta jo būklė bei tinkamai pasiruošta. Pandemijos metu vienas iš skiriamų tyrimų yra SARS-Cov-2. Tačiau jis tikrai nėra pagrindinis ruošiantis paciento operacijai ar lemiantis faktorius kada ji bus atlikta.

REKLAMA

Santaros klinikos yra pasiruošusios bei turi galimybių atlikti planines ir skubias operacijas tiek sergantiems koronavirusu, tiek įtariant užsikrėtimą ir nesant galimybės laukti PGR tyrimo atsakymo. Norime atkreipti dėmesį, kad sprendimas operuoti visada priimamas labai atsakingai, įvertinus visus tyrimus“, – rašo Santaros klinikų atstovai savo atsakyme.

Dažniausias apendicito simptomas – pilvo skausmas

Kaip ligoninėje nustatomas ūminis apendicitas ir per kiek laiko nuo simptomų pradžios jis dažniausiai yra operuojamas, naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti Santaros klinikų pilvo chirurgas Simonas Ūselis.

REKLAMA

Anot pašnekovo, tarptautinių mokslinių straipsnių duomenimis, pacientai besiskundžiantys ūmiu pilvo skausmu, sudaro 7–10 proc. visų besikreipiančių į priėmimo skyrių. Dažniausiai besikreipiančių jaunesnio amžiaus pacientų pilvo skausmų priežastis būna ūminis apendicitas.  

Pasak S. Ūselio, ūminis apendicitas yra kirmėlinės ataugos, kuri yra storosios žarnos dalis, uždegimas. Pati liga, anot chirurgo, yra chirurginė ir gydoma dažniausiai tik chirurginiu būdu. Nebent dėl tam tikrų priežasčių paciento negalima operuoti dėl jo gretutinių susirgimų arba liga yra užsitęsusi, trunkanti daugiau kaip 4–7 paras, susidaręs pūlinys, infiltratas, kai operacijos atlikimas rizikingas dėl kitų pilvo ertmės organų pažeidimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tokiais atvejais yra gydoma antibiotikais, vaistais nuo skausmo, lašinėmis skysčių infuzijomis (konservatyvus gydymas), galimas susidariusio pūlinio drenavimas minimaliai invazinėmis priemonėmis“, – pasakoja gydytojas.

S. Ūselis atskleidžia, kad dažniausiai apendicitas žmonėms pasireiškia per parą ar dvi. Per tiek laiko jis dažniausiai ir būna išoperuojamas. Pati liga, žinoma, prasideda staiga:

„Dažniausiai vienas pirmųjų pasitaikančių simptomų – viso pilvo skausmas, kuris vėliau lokalizuojasi dešinėje apatinėje pilvo dalyje, ten kur yra kirmėlinė atauga, arba pilvo skausmas būna nepraeinantis, net ir pavartojus vaistų nuo skausmo.

REKLAMA

Iš kitų simptomų taip pat galimas pykinimas, vėmimas, apetito stoka, karščiavimas su ar be šaltkrėčio. Taip pat galimi kiti, rečiau pasitaikantys žarnyno veiklos sutrikimai: pilvo pūtimas, dujų susikaupimas.“

Diagnozuoja praėjus 6–24 valandoms

Ūminis apendicitas yra viena seniausių chirurginių žinomų ligų, tačiau jo tiksli diagnostika ir optimalus gydymo metodas išlieka iššūkiu medikams iki pat šių dienų.

Nepaisant to, siekiant pagerinti pacientų gydymą, apendicito diagnostikos ir gydymo metodai nuolatos yra atnaujinami ir tobulinami. Pasauliniu mastu atliekami moksliniai tyrimai norint to pasiekti, ne išimtis yra ir Santaros klinikos.

REKLAMA

Gydytojo teigimu, kliniškai diagnozuoti apendicitą galima, kai nuo simptomų pradžios yra praėję 6–24 keturios valandos. Pavyzdžiui, jeigu žmogus tik pajautė viso pilvo skausmą ir atvažiavo praėjus dviem valandoms nuo simptomų pradžios, medikai diagnozuoti ūminio apendicito tiksliai dažnai dar net ir negali.

„Neretai dar net kraujyje nebūna jokių pakitimų, nematome uždegiminių rodiklių padidėjimo ir echoskopiškai paneigti ūminio apendicito diagnozės negalima“, – paaiškina gydytojas ir plačiau papasakoja, kaip gi yra diagnozuojamas apendicitas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

S. Ūselis pasakoja, kad visų pirma, yra surenkama į priėmimo skyrių atvykusio paciento informacija apie ligos pradžią ir eigą, simptomus (anamnezė), tada paskiriami laboratoriniai kraujo tyrimai, o sekantis žingsnis būna pilvo ultragarsinis tyrimas. Tai yra standartinis ištyrimo protokolas VUL Santaros klinikose.

„Ultragarsinio tyrimo metu dažniausiai mes visada siekiame pamatyti kirmėlinę ataugą. Nuspręsti, ar ji yra pakitusi, ar nepakitusi. Nors liga ir atrodo paprasta, bet jeigu ligonis susirgo visai neseniai, pakitimus pamatyti sunkiau. Be to kirmėlinė atauga gali būti įvairių padėčių ir tai keičia pačios ligos simptomatiką bei diagnostiką“, – paaiškina gydytojas.

REKLAMA

Dažniausiai operuojamas po 1–2 parų

Pilvo chirurgo teigimu, praktikoje pasitaiko atvejų, kai negalima echoskopinio tyrimo metu pamatyti kirmėlinės ataugos, o paciento tyrimai yra geri, bet jis vis tiek skundžiasi dideliu pilvo skausmu.

„Tuomet mes elgiamės dvejopai. Vienas iš pasirinkimų – kompiuterinė tomografija (KT), kurios metu galima pakankamai tiksliai paneigti ūminio apendicito ar kitos ūminės chirurginės ligos diagnozę. Tačiau šio tyrimo metu pacientas patiria jonizuojančios spinduliuotės poveikį, nors ir nedidelį, be to, šis tyrimas yra brangesnis už visus kitus. Nėščioms pacientėms jis negalimas, todėl diagnozės patikslinimui atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kuris yra saugus II ir III trimestro metu.

REKLAMA

Kitas pasirinkimas – paciento stebėjimas. Tuomet stengiamės nustatyti, prieš kiek laiko ligoniui galimai pasireiškė ūminis apendicitas. Optimaliausias laikas operacijai –  1–2 paros nuo susirgimo pradžios.

Tada būna mažiausia tikimybė galimų komplikacijų operacijos metu ar po jos. Tačiau apendicitas yra operuojamas ir kai būna praėjusios trys ar net keturios paros nuo susirgimo pradžios, jeigu nėra priešparodymų operacijai. Literatūros duomenimis, kirmėlinės ataugos perforacijos (trūkimo) ir tuo pačiu komplikacijų skaičius didėja, kai liga trunka ilgiau kaip 3 paras.“

REKLAMA
REKLAMA

S. Ūselis patikina, kad ūminis apendicitas dieną ir naktį yra operuojamas skubos tvarka. Tiesa, naktį ligoninėje būna tik viena budinti operacinė komanda, o dienos metu ligoninėje taip pat vyksta ir kitos planinės operacijos, todėl susiklosčius aplinkybėms ir esant dideliam budinčios operacinės komandos užimtumui ar negalint nedelsiant atlikti operacijos, pradedamas skirti vadinamas konservatyvus gydymas lašinės skysčių infuzijos, vaistai nuo skausmo ir pradedama antibiotikų terapija.

Koronaviruso testo atsakymas užtrunka iki 6 valandų

Prakalbus apie COVID-19 testus ligoninėje, S. Ūselis priduria, kad Santaros klinikose visiems pacientams jie yra atliekami.

„Testus mes dažniausiai atliekame per šešias valandas, bet jeigu yra skubus atvejis, testą galime atlikti ir per dvi valandas. Tačiau šių greitųjų testų skaičius ligoninėje yra ribotas ir jie naudojami griežtai pagal taisykles ir indikacijas. Jeigu po atliktų tyrimų matome, kad apendicitas yra jau trūkęs ar yra pilvaplėvės uždegimo požymių, tuomet atliekama skubi, neatidėliotina operacija.

Esant skubiam neatidėliotinam atvejui, kaip minėta anksčiau, testą atliekame per dvi valandas ir iš karto pacientą operuojame. Jeigu kraujo tyrimai yra patenkinami, pilvo echoskopijos metu nestebima kirmėlinės ataugos perforacija, tuomet mes ligonį bendra tvarka guldome į skyrių, pradedame konservatyvų gydymą ir operuojame, kai tik turime laisvą operacinės komandą“, – situaciją pandemijos metu aiškina pašnekovas.

REKLAMA

Po operacijos gijimas nesunkus

Pasiteiravus, kaip dažnai ir kokio amžiaus žmonėms dažniausiai tenka operuoti apendicitą, S. Ūselis atsako, kad ūminio apendicito dažnis yra 5,7–50 pacientų 100 000 gyventojų per metus, amžiaus pikas yra nuo 10 iki 30 metų. Vis dėlto, nėra išimtis ir vyresni pacientai.

„Jeigu apendicitas pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, į tai žiūrime atidžiau kadangi tenka atmesti ir onkologinius susirgimus. Kartais pasitaiko ir kirmėlinės ataugos onkologinių susirgimų atvejų jauniems pacientams, todėl išoperavę kirmėlinę ataugą mes ją visada siunčiame ištirti patologams.

Minėtu paciento atveju apie „pajuodusį“ apendicitą patologai savo išvadoje pateiktų, kad tai gangreninis apendicitas, tai reiškia tik pažengusį uždegimą, bet tikrai nereiškia dažnesnių pooperacinių komplikacijų ar reikšmingai sunkesnio gijimo po operacijos. Flegmoninis ar katarinis apendicitas reikštų mažiau pažengusį uždegiminį kirmėlinės ataugos procesą.

Net išoperavus gangreninį perforavusį (trūkusį) apendicitą gijimas dažniausiai būna sklandus ir didesnių pooperacinių komplikacijų nestebima, gali būti tik pratęstas gydymas geriamais antibiotikais namie po išrašymo iš ligoninės.

Kiekvienam ligoniui labai svarbu po operacijos kreiptis į gydymo įstaigą ir sužinoti, ar nepaaiškėjo galimi onkologiniai susirgimai.  Pas mus klinikose per metus pasitaiko bent keletas tokių atvejų“, – sako gydytojas.

REKLAMA

Pilvo chirurgas patikina, kad apytikriai 95–98 proc. ūminio apendicito atvejų šiuo metu Santaros klinikose yra operuojami laparoskopiškai, kai yra atliekami trys–keturi nedideli pjūviai pilve. Praėjus savaitei po operacijos, reikia pašalinti siūles ir pacientui rekomenduojama bent mėnesį nekilnoti sunkių daiktų, sunkiai fiziškai nedirbti. Gydymas po operacijos ligoninėje dažniausiai trunka nuo 1 iki 2 parų, esant sudėtingesniems atvejams – ilgiau.

Taip pat medikai po operacijos pirmąsias 4–7 paras rekomenduoja vengti šviežių vaisių ir daržovių, kurie galėtų didinti dujų susidarymą žarnyne, maitintis mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, vartoti pakankamai skysčių. Griežtesnių apribojimų mitybai nėra.

Ką daryti staiga atsiradus stipriems pilvo skausmams?

Rekomenduojama išgerti vaistų nuo skausmo, NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) pvz. ibuprofeno, diklofenako, ketorolako tabletės, kurias galima įsigyti vaistinėje be recepto. 

Stebėti savo savijautą, matuoti kūno temperatūrą kas 8–12 val., pirmosiomis susirgimo valandomis vartoti pakankamai vandens ar kitų skysčių. Dieta, tausojantis režimas, nesiimti jokios aktyvios fizinės veiklos.

Būklei negerėjant, nepraeinant skausmui po vaistų vartojimo ar praėjus vaistų veikimui jam vėl staiga atsinaujinus, karščiuojant – kreiptis į šeimos gydytoją. Karantino metu dažnai teikiamos nuotolinės konsultacijos, bet gydytojai gali pakviesti atlikti kraujo tyrimus ar suteikti kitos pagalbos bei rekomendacijų.

REKLAMA

Nesant galimybės kreiptis į šeimos gydytoją ambulatorijos darbo metu, kviesti greitąją medicinos pagalbą 112. Įvertinus jūsų skundus ir atvykus greitosios med. pagalbos specialistams jie taip pat gali paskirti papildomą gydymą arba priimti sprendimą vežti pacientą į atitinkamą ligoninės priėmimo skyrių.

Nepavykstant gauti pagalbos ar nesant teigiamo efekto po gydymo anksčiau minėtais būdais ir blogėjant bendrai paciento būklei, stiprėjant pilvo skausmams, didėjant kūno temperatūrai rekomenduojama patiems vykti į priėmimo skyrių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų