• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Metelių regioninis parkas įspėja besimaudančius Dusios ežere – po maudynių keli žmonės skundėsi stipriu niežuliu ir kojų bėrimu. Pasak Metelių regioninio parko atstovų, tai gali lemti šistosomų lervos.

Metelių regioninis parkas įspėja besimaudančius Dusios ežere – po maudynių keli žmonės skundėsi stipriu niežuliu ir kojų bėrimu. Pasak Metelių regioninio parko atstovų, tai gali lemti šistosomų lervos.

REKLAMA

Šeštadienį Metelių regioninio parko facebooke atsirado įspėjimas, kad keliems žmonėms po maudynių Dusios ežere, dar vadinamu Dzūkų jūra, pasireiškė nemalonūs pojūčiai:

„Turime žinių, kad po maudymosi Dusios ežere prie valčių nusileidimo vietos bei buriuotojų kemperių miestelio , keliems asmenim išbėrė kojas ir atsirado stiprus niežulys. Manome, kad tai įvyko po kontakto su šistosomų lervomis, (cerkarijomis), kurios plika akimi nematomos

Prašome pasipasakoti, kuriame Dusios ežero krante paskutinėmis dienomis maudėtės ir kokia po to Jūsų sveikatos būklė.

REKLAMA
REKLAMA

Duomenų apie bėrimus prie lankytojų centro negirdėjome jau 3 savaites.

Dusios ežero vanduo šeštadienio ryte buvo ypač šiltas – 25 laipsniai“, – rašoma paskelbtame įraše.

REKLAMA

Turime žinių, kad po maudymosi Dusios ežere prie valčių nusileidimo vietos bei buriuotojų kemperių miestelio , keliems...

Posted by Metelių regioninis parkas on 2021 m. liepos 16 d., penktadienis

Po maudynių vasarą – niežulys

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistė, Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė nurodo, kad šistosomų lervos (cerkarijos) parazituoja vandens paukščių kraujo sistemoje, o sukontaktavusios su žmogaus oda gali sukelti šistosominį cerkarinį dermatitą.

REKLAMA
REKLAMA

Suaugusios šistosomos parazituoja vandens paukščių organizme. Jų tarpiniai šeimininkai yra moliuskai. Laimei, šios cerkarijos žmogaus organizme nesivysto ir nesubręsta.

ULAC duomenimis, cerkarijos yra paplitusios Lietuvoje ir gali būti rastos įvairiose upėse ar vandens telkiniuose.

A. Bartulienė nurodo, kad žmogus šistosominiu cerkariniu dermatitu užsikrečia kontaktuodamas su vandeniu, kuriame yra cerkarijų. Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia dermatitą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Cerkarinio dermatito metu yra pažeidžiamos odos kraujagyslės. Pažeidimo vietoje jaučiamas dilgsėjimas, deginimas, odos niežulys, atsiranda bėrimai. Šie simptomai atsiranda praėjus 10–15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų.

Pakartotinai užsikrėtus, dermatitas būna labiau išreikštas (stiprus paraudimas su spuogeliais), lydimas stipraus niežulio, kuris gali išlikti 5-7 dienas. Jei invazija intensyvi, gali pakilti temperatūra. Ligos eiga gali varijuoti nuo lengvos iki sunkios stadijos, priklausomai nuo organizmo imuninės būklės. Jei žmogus kasydamasis pažeidžia odą, liga gali komplikuotis antrine bakterine infekcija“, – rašoma ULAC parengtame pranešime.

REKLAMA

A. Bartulienė išskyrė veiksmus, kaip galima apsisaugoti nuo šios nemalonios ligos. Pirmiausiai derėtų vengti kontakto su užterštu vandeniu. Tuomet išlipus iš vandens iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu. Odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio.

„Kadangi cerkarijų prisitvirtinimą stimuliuoja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiritiniu losjonu ar nusiplauti su muilu. Tvenkinius, kuriuose maudosi žmonės, saugoti nuo teršimo organinėmis medžiagomis, valyti nuo vandens augalų, kurie yra pagrindinis moliuskų maistas“, – nurodoma ULAC parengtame pranešime.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų