• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Kas yra klasikinis lietuvių kultūros etalonas? Ar etalonu galima laikyti mėlynus džinsus, poilsį Lietuvos pajūryje ar žvejybą?

Kas yra klasikinis lietuvių kultūros etalonas? Ar etalonu galima laikyti mėlynus džinsus, poilsį Lietuvos pajūryje ar žvejybą?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apžvelkime etalonų sąrašą Lietuvos kultūroje – ne tik maisto ir gėrimų, bet ir kitose srityse. Kas gi tie savo sričių „karaliai“, kurie, rodos, neišnyko nuo pat 1990-ųjų?

REKLAMA

Tris dešimtmečius lyderiaujančių pardavimų pozicijų neapleidžiančio „Ekstra“ alaus gamintojai, „Švyturio“ daryklos atstovai sako, jog tapti etalonu neužtenka būti populiariu metus – mados keičiasi kaip metų laikai.

„Etalonas – tai, kas šauna į galvą tik pagalvojus apie pramogą, muziką ar poilsį artėjantį savaitgalį. Dalis šių dalykų keičiasi kasmet, tačiau dalis išlieka nepakitę jau dešimtmečius, nuo pat Nepriklausomybės atgavimo“, – vertina „Švyturio“ alaus someljė Jonas Lingys.

REKLAMA
REKLAMA

Valgis. Cepelinai

Seniau galbūt daug kas iš lietuvių, paprašytų pasakyti pirmą į galvą šaunantį lietuvišką valgį, būtų įvardijęs keptą duoną ar šaltibarščius. Tačiau savo pozicijų jau dešimtmečius neužleidžia lietuviškos virtuvės karaliai – cepelinai.

„Kai kurie patiekalai, pavyzdžiui, galbūt kepta duona, neišlaikė savo pozicijos ir liko labiau reliktu, dabartinė karta net prie alaus dažniausiai jos nebeužsisako. Tuo tarpu cepelinai yra absoliuti klasika – ją galima rasti ir Labanoro girios, ir pajūrio, ir sostinės kavinėse. Nors juos pagal dabartines tendencijas galima būtų pagardinti netikėtais ingredientais, pavyzdžiui, veganiškais priedais, bet klasikinis receptas, rodos, įrėžtas akmenyje – visuomet kavinėje rasime jų su mėsa. Rodos, tai lietuviui nepakeičiamas receptas“, – šypsosi J. Lingys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, cepelinus savo ruožtu galima derinti ir su alumi, pavyzdžiui, lageriu.

„Lengvesnis savo stiliumi lageris sumažins riebumo pojūtį, alaus natos derės su patiekalo skoniu, o burbuliukai suteiks „lengvumo“ ir gaivins gomurį. Norintiems tos pačios patirties, bet besirenkantiems atsakingiau, prie lietuvių virtuvės „karaliaus“ lygiai taip pat tiks nealkoholinis „Švyturio Ekstra“, – pataria J. Lingys.

REKLAMA

Gėrimas. Alus

Aludarystės amatas Lietuvoje žinomas nuo senų laikų. Jau XI a. Lietuvoje buvo verdamas alus, tačiau labiausiai jis išpopuliarėjo XVI a. Istorikai mini, kad Lietuvoje nuo seniausių laikų buvo verdamas miežinis alus, naudotas net ritualiniais tikslais.

„Alus savo pozicijų neužleidžia ir pastaraisiais metais. Atgavus Nepriklausomybę, šiam lietuvių flagmanui padaugėjo ir konkurentų – šalyje sustiprėjo vyno, sidro kultūra, išpopuliarėjo fermentuoti arbatos gėrimai, nealkoholiniai gėrimai. Tai tvirtinu iš dalies remdamasis ir mūsų pačių pagal klasikinį receptą sukurto nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ sėkme. Alkoholinis ar nealkoholinis, alus išlaikė savo statusą ir pagal populiarumą tiek parduotuvėse, tiek kavinėse savo pozicijų, panašu, dar ilgai neužleis“, – vertina alaus someljė.

REKLAMA

Kad alus išsilaiko populiariausiu gėrimu šalyje, patvirtina ir statistika – alus sudaro apie pusę šalyje išgertų alkoholinių gėrimų. Statistikų duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas per metus išgeria apie 90 litrų alaus.

Apranga. Mėlyni džinsai

Mėlyni džinsai – tai dar vienas ikoninis mados atributas, visame pasaulyje populiarus jau daugiau kaip šimtmetį. Mėlyni džinsai mūsų šalyje išpopuliarėjo Lietuvos nepriklausomybės aušroje, atsivėrus užsienio rinkoms ir pozicijų neužleidžia iki šių dienų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dizaineriui Levi Strauss XX a. pradžioje sukūrus džinsus kaip patvarius darbo drabužius, prasidėjo ir mėlynos spalvos džinsų istorija. Tapę JAV kultūros simboliu, jie savo vietą išsikovojo ir mūsų šalyje. Iš pradžių buvę subkultūrų, tokių kaip pankai ar rokeriai atributu, džinsai vėliau populiarėjo ir plačiojoje visuomenėje, buvo svarbiu elementu, siejamu su laisve, nepriklausomybe.

REKLAMA

Mėlynus džinsus itin lengva derinti su įvairiais aprangos stiliais, norint tiek formalaus, tiek kasdienio stiliaus – tai tikriausiai ir buvo viena svarbiausių šios mados etalono išpopuliarėjimo priežasčių. Tad šiandien juos pamatysime tiek ant žymiausių Lietuvos kino festivalių podiumų, tiek darbo aplinkoje.

Poilsis. Pajūris

Turbūt kiekvienam Lietuvos gyventojui iš vaikystės iškyla viena kita pajūryje praleista vasara. Priežasčių turbūt toli ieškoti nereikia – tiek raminančios jūros bangos, tiek jūros ar rūkytos pajūrio žuvies kvapas daug kam giliai įsirėžė atmintyje.

REKLAMA

Vedini nostalgijos ir prisiminimų turbūt daugelis tautiečių iki šiol kiekvieną vasarą bando nuvykti į pajūrį – sugrąžinti laimingus prisiminimus iš vaikystės ar praėjusių atostogų.

Hobis. Žvejyba

Kam pajūris per toli, traukia prie Lietuvos ežerų, kurių mūsų šalis tikrai turtinga. Ir žinoma, daugelis lietuvių nepamiršta ir meškerės – žvejyba, panašu, dar ilgai išliks viena iš populiariausių laisvalaikio pramogų tarp tautiečių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žvejyba nuo seno buvo vienu populiariausių hobių Lietuvoje. Nors suskaičiuoti visus žvejus sudėtinga, geriausiai žvejų skaičių galima įvertinti remiantis parduotų žvejybos leidimų gausa. Pavyzdžiui, per metus Lietuvoje leidimą meškerei gauna apie 200 tūkst. žvejų mėgėjų.

Nors mėgėjiškos žvejybos veidas pastaraisiais dešimtmečiais keitėsi, žvejai vis dažniau paleidžia savo sugautus laimikius, meškerė vis dar atranda savo vietą dažno gyventojo spintoje.

REKLAMA

Muzika. Andrius Mamontovas

Vienas populiariausių Lietuvos dainininkų Andrius Mamontovas yra tapęs neišdildoma ir neatskiriama Lietuvos muzikos scenos dalimi.

Grupės „Foje“ įkūrėjas ir vienintelis išsilaikęs pastovus narys, šiuo metu tęsiantis solo karjerą jau daugiau nei tris dešimtmečius, yra vienas laukiamiausių atlikėjų ant didžiausių šalies scenų, dainininkas kasmet rengia ir „Gatvės muzikos dieną“.

A. Mamontovas 2006 m. nugalėjo nacionalinėje Eurovizijos atrankoje su grupe „LT United“ ir atstovavo Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse, kur užėmė šeštąją vietą – tai aukščiausias ligšiolinis Lietuvos atlikėjų pasiekimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų