REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Virš idealios normos padidėjęs cholesterolis – problema, su kuria susiduria dauguma išsityrusių žmonių. Paveldimumas, netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas ir daug kitų faktorių didina padidėjusio cholesterolio riziką, o to pasekmės gali būti skaudžios.

Virš idealios normos padidėjęs cholesterolis – problema, su kuria susiduria dauguma išsityrusių žmonių. Paveldimumas, netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas ir daug kitų faktorių didina padidėjusio cholesterolio riziką, o to pasekmės gali būti skaudžios.

REKLAMA

Plačiau apie cholesterolį, jo padidėjimą ir prevenciją naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė.

Didžiąją dalį cholesterolio pagamina pats organizmas, o likusią dalį gauname su vartojamu maistu. Cholesterolis būtinas organizmui, tačiau atsiradus padidėjimui išsivysto liga.

„Cholesterolis yra labai reikalinga organizmui medžiaga. Jis reikalingas kiekvienai organizmo ląstelei, hormonų gamybai, tulžies rūgščių gamybai, smegenims. Cholesterolio privalo būti normos ribose. Problema atsiranda tada, kai jo per daug. Tik cholesterolio ar kitų kraujo lipidų padidėjimas vadinamas liga – dislipidemija“, – aiškino profesorė.

REKLAMA
REKLAMA

Riziką didina paveldimumas ir gyvenimo būdas

Esame įpratę girdėti apie „gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį. Tačiau mokslas žengia į priekį ir siūloma šių sąvokų atsisakyti, mat pas visus jis gali būti skirtingas.

REKLAMA

„Jeigu mes seniau sakydavome „blogasis“ cholesterolis, mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, dabar pažiūra keičiasi, kadangi pas vienus žmones jis gali būti piktesnis, tai yra, dalelės mažytės ir labai greit patenkančios į kraujagyslės sienelę, pas kitus jis gali būti ne toks piktas. Tai yra pasenusi sąvoka, bet žmonės įpratę taip sakyti. Gerasis cholesterolis, netgi kai jo daug, gali būti neveiklus. Gydymo tikslus, ar tai nemedikamentinėmis priemonėmis, ar vaistais, deriname pagal mažo tankio lipoproteinų cholesterolį. Ir gairėse nurodyta, koks kiekvieno žmogaus individualiai turėtų būti „blogasis“ cholesterolis.“

REKLAMA
REKLAMA

Cholesterolio padidėjimas dabar itin dažnai siejamas su genetika – šią ligą galite paveldėti. Jei šeimoje yra ankstyvo infarkto ar insulto atvejų, širdinių mirčių arba artimi giminaičiai buvo susidūrę su aukštu cholesteroliu, verta išsitirti. Jei mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis yra virš 5 milimolių litre (mmol/l), rekomenduojama pagalvoti ir apie paveldimumą.

„Dabar labai akcentuojama genetika, paveldimumas, tai yra, tam tikrų genų paveldimumas iš kartos į kartą ir visas pasaulis dabar stengiasi surasti tas šeimas, kurios turi genų defektą ir dėl to aukštą cholesterolį – šeiminę hipercholesterolemija. Manoma, kad 1 iš 250 gyventojų turi paveldėtą ligą“, – kalbėjo Ž. Petrulionienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gydytoja pabrėžia, kad ne tik per didelis cholesterolis yra mūsų arterijų priešas, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis išauga dėl netinkamo gyvenimo būdo. Cholesterolis gali pakilti virš rekomenduojamos normos esant sutrikusiai medžiagų apykaitai, taip pat vartojant daug riebaus gyvulinės kilmės maisto, mažai judant.

„Negalime kalbėti vien tik apie cholesterolį ir nekalbėti apie kitus rizikos veiksnius, nes viskas organizme yra tarpusavyje susiję. Kraujo riebalai, lipidai, yra ne tik cholesterolis. Tai yra ir trigliceridai, kuriuos labai didina gausus cukraus, angliavandenių kiekis maiste, gliukozės padidėjimas kraujyje, taip pat alkoholis. Kraujo riebalai labai susiję su mityba, antsvoriu, nutukimu, mažu fiziniu aktyvumu, gliukozės padidėjimu kraujyje, cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu ir netgi su stresu“, – aiškino profesorė.

REKLAMA

Ligos požymių nėra

Padidėjęs cholesterolis – klastingas, nes požymių, kurie padėtų jį atpažinti, beveik nėra: „Cholesterolio padidėjimas dažniausiai yra nejuntamas, neturi klinikinių simptomų, todėl žmonės, jeigu jie neišsitiria kraujo, to ir nežino. Pirmasis požymis dažnai, deja, būna pirmas infarktas arba insultas. Dėl to reikia kraują išsitirti anksti, iki įvykio.“

Žmonėms, kuriems padidėjęs cholesterolis atsiranda dėl genetikos, vertėtų laiku atkreipti dėmesį, jei aplink akis, odoje ar aplink sąnarius atsirado mazginės riebalų sankaupos, vadinamos ksantomomis ir ksanteliazmomis. Tai išduoda padidėjusį cholesterolio kiekį organizme, todėl pastebėjus riebalų sankaupas nedelsiant reikia kreiptis į specialistus.  

REKLAMA

„Gali būti riebalų mazgeliai odoje, aplink sąnarius, aplink akis, bet dažniausiai žmonės tų požymių, jeigu vidutinė forma, neturi, nejaučia, nes liga pakankamai klastinga ir turi labai ilgą nebylų periodą“, – pasakojo Ž. Petrulionienė.

Ligos prevencijai verta atlikti lipidogramą, kuri parodys, kiek yra „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio, trigliceridų ir bendrą cholesterolio kiekį, o šį tyrimą pakartokite kas keletą metų. 

„Žmogui, nesergančiam jokiomis ligomis – širdies ir kraujagyslių, cukriniu diabetu, rekomenduojamas optimalus mažo tankio lipoproteinų cholesterolis yra 3 mmol/l, tačiau, esant mažai rizikai, pagal tarptautines gaires vaistų galima neskirti iki 4,9 mmol/l. Tokiems mažos rizikos asmenims skiriamos nemedikamentinės priemonės, privalomas gyvensenos keitimas ir rizikos veiksnių kontrolė“, – pataria gydytoja. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei jūs nesirgote širdies ir kraujagyslių liga, neturite kitų rizikos veiksnių, o jūsų cholesterolio kiekis yra tarp 3 mmol/l ir 4,9 mmol/l, keiskite savo gyvenimo būdą – mitybą, fizinį aktyvumą, atsisakykite žalingų įpročių, mažinkite stresą, nes tai prisideda prie cholesterolio padidėjimo.

„Visų pirma, mityba – yra principai mažinti sočiųjų riebalų, didinti polinesočiųjų riebalų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, mažinančių cholesterolį ir trigliceridus, maiste.  Principai daugmaž visiems žinomi, tačiau taip pat labai svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, jis mažina lipidus kraujyje, kūno masės kontrolė, kūno masės indeksas turi būti nei per mažas, nei per didelis. Viskas organizme turi būti normos ribose.“

REKLAMA

Tačiau esant didelei ir labai didelei rizikai nieko nelaukiant rekomenduojami vaistai. Mažo tankio lipoproteinų cholesteroliui ilgą laiką esant virš 5 mmol/l, tikėtina pirmojo infarkto rizika sulaukus vos 40 metų ar net anksčiau. 

„Blogiausia tai, kad žmonės nesitikrina savo rizikos veiksnių, kraujo rodiklių ir aterosklerozė dažniausiai baigiasi infarktu arba insultu. Tik tada, dažniausiai, žmogus pradeda galvoti apie savo rizikos veiksnius, jų būna keletas ir tuomet, įvykus infarktui ir insultui, prasideda privalomas gydymas vaistais ir ne vienu ar dviem, dažniausiai keletu vaistų per dieną“, – aiškino Ž. Petrulionienė.

Jau pastebima, kad dėl netinkamo gyvenimo būdo daugėjo antsvorio ir nutukimo atvejų vaikų ir paauglių tarpe, taip pat ir padidėjusio cholesterolio. Gydytoja kardiologė pataria šeimose dar nuo vaikystės rūpintis sveika mityba, pakankamu fiziniu aktyvumu, kontroliuoti kūno masę, kad ji nebūtų nei per didelė, nei per maža. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų