1978 m. Lietuvoje susibūrė Lietuvos laisvės lyga (LLL), kuriai vadovavo Antanas Terleckas. 1979-aisiais LLL parengė pranešimą Suvienytų Nacijų Organizacijos (SNO) Generalinei Asamblėjai, konstatuodama, kad SSRS ir hitlerinė Vokietija 1939m. pasirašė slaptus protokolus ir okupavo Lietuvą, Latviją, Estiją. Buvo prašoma padėti lietuvių, latvių, estų tautoms išsilaisvinti iš sovietinės priespaudos.
Jau „perestroikos“ sąlygomis 1987 m.rugpjūčio 23 d.pirmą kartą Lietuvoje, viešai, dalyvaujant gausiai miniai, paminėta Juodojo kaspino diena – Molotovo-Ribentropo sandėris prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Kalbėjo Nijolė Sadūnaitė, drąsiai išreikšdama laisvės Lietuvai, Latvijai, Estijai reikalavimus. Tam pritarė susirinkusiųjų minia. Kalbėjo kunigas Robertas Grigas, Antanas Terleckas ir kiti organizatoriai. Išvakarėse sovietinė valdžia stengėsi sutrukdyti mitingui,bet pačio susirinkimo metu netrugdė. Kaip pasakojo Nijolė Sadūnaitė, Antanas Terleckas,vėliau jie buvo tardomi. Tai buvo pirmas nesankcionuotas nepriklausomybės šalininkų mitingas, suorganizuotas drąsių, laisvę mylinčių žmonių. Vėliau šią įdėją perėmė 1988 m. susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Latvijos ir Estijos liaudies frontai. Lietuvoje 1989 m. liepą paskelbus gyventojų parašų rinkimo akciją (surinkta apie 1 500 000 parašų) pirmąsyk buvo prabilta į visą pasaulį išreiškiant tvirtą norą gyventi Nepriklausomoje Lietuvoje.
Šis troškimas pasiekė kulminaciją 1989 m. rugpjūčio 23 d., kuomet Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, Latvijos ir Estijos liaudies frontams sutelkus jėgas, remiant pasaulio demokratijai, 12-ojoje Europos magistralėje buvo surengtas „Baltijos kelias“. Lygiai 19 val,pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių susikibusių rankomis žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę,pro Laisvės paminklą Rygoje iki Hermano bokšto Taline. Įvykio mąstai buvo tiesiog įspūdingi, daugiau kaip 650 km magistralėje stovėjo apie 2 milijonus žmonių iš trijų Baltijos kraštų. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į pagrindinę magistralę,susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiosios grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas.
Įdomu, kad „Baltijos kelio“ sumanytojai buvo estai, itin aktyviai kelią organizavo ir dalyvavo lietuviai. Pirminis sumanymas buvo į grandinę sujungti visas Europos tautas,nukentėjusias nuoMolotovo-Ribbentropo pakto (Rumuniją, Lenkiją, Suomiją). Deja, to meto sienų įveikti nepavyko,kitu atveju tai būtų buvęs Europinės reikšmės įvykis.
Daugiau sužinoti apie svarbiausius šimtmečio įvykius ir atiduoti savo balsą galite ČIA!
