Atėjęs į valdžią, Adolfas Hitleris puoselėjo troškimą atsirevanšuoti už Vokietijos pralaimėjimą Pirmajame pasauliniame kare. Panašių siekių turėjo ir SSRS vadovas Josifas Stalinas, siekęs atstatyti šalies galybę, iš dalies prarastą, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Buvo akivaizdu, kad šių diktatorių siekiai ateityje susikirs, tačiau tuo metu, 1939 m., abu jie dar nenorėjo atvirai stoti vienas prieš kitą, be to, neturėjo ir bendros sienos.
Siekdamos įrodyti savo taikius ketinimus viena kitos atžvilgiu, Vokietija ir SSRS 1939 m., rugpjūčio 23 d., pasirašė Ribentropo – Molotovo paktą ir pasidalino įtakos zonomis; Lietuva atiteko Vokietijos “globai“. Pakto pasirašymas atrišo rankas Vokietijai ir ji 1939 m., rugsėjo 1 d., užpuolė Lenkiją. Jėgų santykis buvo pernelyg nepalankus Lenkijai. Jos padėtis tapo kritiška, kuomet rugsėjo 17 d. į šalį įžengė ir Raudonoji armija. Lenkijos likimas buvo nulemtas - paskutinis jos karinis dalinys kapituliavo spalio 5 d.
Dar tebevykstant mūšiams, Vokietija ir SSRS, tapusios kaimynėmis, pradėjo diplomatines derybas dėl sienų nustatymo. 1939 m., rugsėjo 28 d., buvo pasirašyta Vokietijos ir SSRS sienų nustatymo ir draugystės sutartis. Kartu su sutartimi buvo pasirašyti ir du slapti protokolai. Pagal pirmajį protokolą, mainais į Liublino vaivadiją, rytinę Varšuvos vaivadijos dalį ir dalį Suvalkų, Lietuva perduota į SSRS įtakos zoną.
Pakto, o vėliau ir slaptųjų protokolų pasirašymas turėjo dramatišką reikšmę Lietuvai. Iš esmės ji pati, nors dar būdama nepriklausoma valstybe, jau nebegalėjo nulemti savo tolesnio likimo.
1939 m., spalio 10 d., Lietuva buvo priversta pasirašyti Lietuvos – SSRS tarpusavio pagalbos sutartį. Pagal ją, Lietuva atgavo Vilniaus kraštą, tačiau kartu į šalį buvo įvesta 20 tūkst. Raudonosios armijos karių, o tai, savo ruoštu, buvo būsimos okupacijos preliudija. Galiausiai 1940 m., birželio 15 d., SSRS okupavo Lietuvą.
XX a., devintajame dešimtmetyje, Lietuvos visuomenei reiškiant vis didesnį nepasitenkinimą sovietine okupacija, iškilo ir Ribentropo – Molotovo pakto pasmerkimo klausimas. 1987 m., rugpjūčio 23 d., įvyko didelė demonstracija prie Adomo Mickevičiaus paminklo. 1989 m., rugpjūčio 23 d., per Baltijos šalis nusidriekė gyva žmonių grandinė, pavadinta Baltijos keliu. 1989 m., gruodžio 24 d., SSRS liaudies deputatų antrasis suvažiavimas pasmerkė Ribentropo – Molotovo paktą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, rugpjūčio 23 d. įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir minima kaip Juodojo kaspino diena.
Daugiau sužinoti apie svarbiausius šimtmečio įvykius ir atiduoti savo balsą galite ČIA!
