Ji nepripažino neseniai įsteigtos bažnytinės provincijos, o tai sukėlė dvasininkijos nepasitenkinimą. Švietimo ministerija leido šalyje įsikurti naujoms lenkiškoms mokykloms, šis sprendimas sukėlė nemažą atgarsį visuomenėje. Be to, kairieji panaikino karo padėtį šalyje ir iškėlė klausimą dėl kariuomenės sumažinimo, taip nuteikdami prieš save ir dalį karininkijos. Krikščionys demokratai, savo ruoštu, siekė įrodyti, kad naujoji valdžios politika palanki Lenkijai ir Sovietų Sąjungai. Iš pradžių, opozicija pabandė priversti Ministrų kabinetą atsistatydinti, tačiau jai nepavyko.
Tuomet pradėtas organizuoti valstybinis perversmas. Tai, kad netrukus įvyks valdžios permainos, mažai kam iš gyventojų buvo paslaptis. Konkretūs įvykiai prasidėjo 1926 m. gruodžio 17 d. anksti ryte, kuomet grupė karininkų pertraukė vyriausybės posėdį. Netrukus perversmininkams palankios kariuomenės dalies daliniai užėmė visas svarbiausias valstybės įstaigas. Ministrų kabinetas buvo paleistas. Priverstas atsistatydinti visiškai neseniai išrinktas prezidentas Kazys Grinius. Visa tai įvyko be menkiausio pasipriešinimo. Iš esmės, perversmui pritarė Krikščionys demokratai, Tautininkai, žymi dalis karininkijos, be to ir didelė dalis visuomenės pritarė valdžios pasikeitimui.
Valdžią į savo rankas perėmė Krikščionys demokratai ir Tautininkai, šalies prezidentu buvo išrinktas Antanas Smetona. Naujoji padėtis šalyje ilgai netruko, praktiškai nuo pat perversmo įvykdymo prasidėjo trintis tarp Krikščionių demokratų ir Tautininkų. Galiausiai A. Smetona 1927 m. balandžio 12 d. paleido Seimą. Per ateinančius metus negausi Tautininkų partija (įkurta tik 1924 m.) sugebėjo visiškai ištumti iš valdžios gerokai skaičiumi gausesnę Krikščionių demokratų partiją. Nors ir perėmęs į savo rankas valdžią,Tautininkų lyderis A. Smetona nebuvo patenkintas, nes, remiantis 1922 m. Konstitucija, jo kaip prezidento galios buvo apribotos. Todėl 1928 m. gegužės 15 d. buvo priimta nauja Konstitucija. Ji suteikė daug daugiau valdžios prezidento institucijai ir įtvirtino autoritarinį A. Smetonos režimą.
Gruodžio 17 d. perversmas nurodė naują Lietuvos valstybinio gyvenimo kryptį. Iki tol buvusį parlamentarizmo laikotarpį pakeitė autoritarinis režimas. Reikia pažymėti, kad tuo metu Europoje tai nebuvo išskirtinis reiškinys. Daugelis to meto žemyno šalių jau buvo valdomos autoritariniu pagrindu arba sparčiai ėjo link to.
Įdomu tai, kad viena iš svarbiausių perversmo figūrų buvo pulkininkas Povilas Plechavičius. 1926 m. gruodžio 17 d. įvykių išvakarėse buvo suimtas. O pats perversmas truko mažiau negu dvi valandas.
Daugiau sužinoti apie svarbiausius šimtmečio įvykius ir atiduoti savo balsą galite ČIA!
