Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) toliau griežtins pridėtinės vertės (PVM) ir gyventojų pajamų (GPM) mokesčių administravimą ir surinkimą. VMI vadovas Dainoras Bradauskas sako, kad visų mokestinių pajamų į biudžetą pernai surinkta 400 mln. eurų daugiau, iš jų 222 mln. eurų - tik dėl aktyvių inspekcijos veiksmų.
„Tos priemonės dėl PVM gerinimo - plėsime toliau sąskaitų-faktūrų registro duomenis, siekiamybė, kad iki liepos 1 dienos pusė visų PVM mokėtojų teiktų sąskaitų-faktūrų registrus. Taip pat tęsime darbą identifikuojant pažeidimus, taikant nulinį tarifą, diegiant naujas rizikos analizės priemones“, - žurnalistams po susitikimo su finansų ministru trečiadienį sakė D.Bradauskas.
Anot jo, toliau bus papildomai tikrinami dideles pajamas gaunantys asmenys. D.Bradausko teigimu, šiemet ketinama patikrinti daugiau kaip 30 tokių asmenų. Pernai atlikus patikrinimus, turtingiesiems priskaičiuota 13 mln. eurų mokesčių.
„Praeitais metais buvo atsirinkti 59 dideles pajamas gaunantys mokesčių mokėtojai. 30 iš jų patikrinimai yra baigti - planuojama priskaičiuoti virš 13 mln. eurų. Dažniausiai turtingų mokesčių mokėtojų naudojamos schemos - neteisėtų įvairių mokesčių lengvatų panaudojimas. Daugeliu atvejų taikome turinio viršenybę prieš formą, tokiu būdu užkardome tas schemas ateičiai“, - aiškino D.Bradauskas.
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad gyventojų pajamų mokesčio surinkimas šiuo metu yra viena opesnių problemų.
„Gyventojų pajamų mokestyje matome rimtas problemas. Pirmiausia dėl to, kad tie, kurie gauna labai dideles pajamas, moka mažą mokestį, nes sugeba parodyti tas pajamas, kaip neapmokestinamas ar apmokestinamas lengvatiniais tarifais. Antra vertus, mes matome labai daug žmonių, kurie rodo savo pajamas kaip minimalią mėnesinę algą arba mažiau, dirbant ne visą darbo dieną. Procentas nei vienų, nei kitų neatitinka tarptautinių standartų“, - po susitikimo žurnalistams sakė Rimantas Šadžius.
Pasak jo, asmenis, kurie turimų neapmokestintų lėšų nelaiko bankuose, bus galima atsekti, kai Seime bus pritarta grynųjų pinigų atsiskaitymų ribojimui iki 5 tūkst. eurų.
„Grynų pinigų judėjimas yra apribotas - per Europos Sąjungos sienas negalima gabenti nedeklaravus daugiau nei 10 tūkst. eurų. Manau, kad Lietuvoje jau seniai aptariamos priemonės apriboti grynųjų pinigų naudojimą didelėmis sumomis, galiausiai Seimo turėtų būti tvirtinamos“, - sakė R.Šadžius.
Jis pripažino, kas Seimas yra skeptiškai nusiteikęs tokių ribojimų atžvilgiu, tačiau mano, kad kompromisą pavyks rasti, kai Vyriausybė pateiks bankų paslaugų įkainių ribojimą numatantį įstatymo projektą.
„Manau, kad Vyriausybei pateikus minimalios banko sąskaitos įstatymą, kuriuo būtų apribota, kiek bankas galėtų imti už minimalų paslaugų krepšelį iš indėlininkų, gal tai būtų vienas argumentų apriboti didelių grynųjų sumų judėjimą mažmeninėje prekyboje. Bet tai yra sudėtingi klausimai, reiks suderinti įvairius interesus ir tai nebus lengva“, - sakė R.Šadžius.
Anot jo, šis projektas šiuo metu yra pateiktas Vyriausybės kanceliarijai, o posėdyje turėtų būti svarstomas vasarį.
