Lietuvoje vis labiau mažėjant gimstamumui ir ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei stebima gyventojų senėjimo tendencija. 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 979 tūkst. gyventojų, tai yra 31,7 tūkst. mažiau nei 2012 metų pradžioje. Be to, praeitais metais 100-ui vaikų iki 15 metų teko 124 pagyvenę žmonės, o 2001 metais – tik 71, akivaizdu, kad Lietuvos demografinė ateitis kelia didelį nerimą.
Sveikatos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ne sykį kalbėjo, kad Lietuvos demografinė padėtis priėjo kritinę ribą, o tai kelia pavojų, ministro nuomone, nacionaliniam saugumui.
„1989 metais mūsų buvo 3,7 milijono, ir tada mes jau šaukėme apie genocidą, dabar mūsų yra 2,9 mln. gyventojų. Tada gimstamumas tūkstančiui gyventojų buvo 15,1, mirtingumas tūkstančiui gyventojų - 10,3, natūralus prieaugis - plius 4,8. Šiandien gimstamumas tūkstančiui gyventojui - 10,2, mirtingumas- 13,7, natūralus prieaugis - minus 3,5. Šitas minusas didėjimo prasme tęsiasi nuo 2004 metų“, – įspėjo sveikatos ministras.
Mažėjantį gyventojų skaičių Lietuvoje paaiškina nekintantis neigiamas natūralus gyventojų prieaugis, sąlygojamas mažo gimstamumo, didelio mirtingumo ir emigracijos. Nuo 1994 metų natūralus gyventojų prieaugis išlieka neigiamas. 2012 metais jis buvo -3,5/1000 gyventojų (1 lentelė). Reikia pastebėti, kad gyventojų skaičiaus mažėjimą labiau lemia ne neigiamas natūralus gyventojų prieaugis, o neigiama neto migracija (dideli tarptautinės migracijos mastai).
Sveikatos minitras V. P. Andriukaitis sako, kad prie migracijos skaičių reiktų dar pridėti per anksti numirusių žmonių.
„Migracijos skaičiai – po 40-80 tūkst. gyevntojų, jeigu pridėsime praėjusių metų nedarbo lygį 13,4 procento, dešimtis tūkstančių ištuokų, įvertinsime skurdo lygius. Pažiūrėsime, kiek pas mus per anksti numiršta: 2010 metais – 12 tūkst. 200, 2011 – 11 tūkst. 700 , 2013 – 11 tūkst. 300 gyventojų, sudėkite per trejus metus per anksti anapilin pasitraukusių Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 63 metų skaičius ir bus Jonavos dydžio savivaldybė. Tokie yra tempai mirčių, kurios yra susijusios su daugeliu veiksnių: alkoholiu, tabaku, mityba, agresija, prasta darbų sauga, vairavimu. Šitie skaičiai negali nejaudinti Lietuvos“, – teigia V. P. Andriukaitis.
Be to, 2013 metų pradžioje 18,3 procento visų gyventojų buvo 65 metų ir vyresni, 2001 metų pradžioje – 13,9 procento. Daugėja suaugusiųjų, sergančių su gyventojų senėjimu susijusiomis ligomis: hipertenzinėmis, cerebrovaskulinėmis ligomis, glaukoma, katarakta, artropatijomis.
Prie aptartų statistikos skaičių reiktų pridėti ir savižudybes, kurių Lietuvoje įvyksta itin daug. Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Sąjungos ataskaitose pažymima, kad savižudybių skaičiumi Lietuva lenkia visas Europos Sąjungos ir daugelį Europos regiono šalių, bendrą Europos Sąjungos šalių savižudybių rodiklį viršijame beveik 2,8 karto (3 pav.).
2011 metais Europos Sąjungos statistikos tarnyba paskelbė Europos Sąjungos valstybių narių gyventojų demografinę prognozę iki 2060 metų. Minėtos prognozės duomenimis, iki 2020 metų bendras gyventojų skaičius Lietuvoje, palyginti su 2010 metais, sumažės 4 procentais. Pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo tempus Lietuva yra trečiojoje vietoje po Bulgarijos ir Latvijos, kuriose gyventojų skaičius, Eurostato prognozėmis, iki 2020 metų sumažės atitinkamai 6 ir 5 procentais (2 pav.).
Parengta bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija
