Silpnosios lyties teisių gynėjai mano, kad per sunkmetį moterys nukenčia labiausiai. Esą kam jau kam, o joms iš valdžios institucijų reikia daugiausia paramos, labiausiai - materialinės.
Trečiadienį apie tai užsiminė Vilniaus moterų namų krizių centro direktorė Lilija Vasiliauskienė, ekonomikos mokslų daktarė Aušra Maldeikienė, Teisės projektų ir tyrimų instituto tarnybos pirmininkas, žmogaus teisių ekspertas Kęstutis Čilinskas. Anot pranešėjų, vakar silpnosios lyties teisių pažeidimams skirta konferencija „Dėl ekonomikos krizės įveikimo Lietuvoje - moterų atsakas“ buvo surengta todėl, kad civilizuotas pasaulis minėjo Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-metį. Tiesa, renginys žiniasklaidą mažai domino – joje dalyvavo vos trys žurnalistai, rašo „Respublika“.
Sunkiausia – vienišoms motinoms?
Pasak L. Vasiliauskienės, per ekonomikos krizes sunkiausia yra skurdžiausiems visuomenės sluoksniams. „Didžioji dauguma jo atstovų - moterys. Ypač tos, kurios vienos augina vaikus“, - sakė Krizių centro vadovė. Anot jos, dėl tokios padėties nėra ko stebėtis, nes Lietuvoje net 21 proc. silpnosios lyties atstovių gauna mažesnį atlyginimą nei vyrai. „Pernai tokių moterų buvo 18 procentų, tad išeitų, kad per metus moterų padėtis dar pablogėjo“, - teigė prelegentė. Tai esąs moterų teisių pažeidimas, kuris labiausiai atsiliepia jų vaikams.
Paskui L. Vasiliauskienė užsipuolė šalies valdžią. Teko ir vakar iš politinės arenos pasitraukusiesiems, ir naujai valdančiajai koalicijai. Anot Krizių centro vadovės, naujoji valdžia „suformulavo socialinę politiką, labiausiai orientuotą į piliečių skurdinimą“.
Anot prelegentės, anksčiau šalį valdę politikai dalį moterų nuvarė į visuomenės užribį priimdami įstatymą, kuriuo sutuoktiniais pripažįstami tik tradiciniais šeimos saitais susieti partneriai. Tuo tarpu dalis silpnosios lyties atstovių lieka tarytum antrarūšės, nes joms tenka auginti „nuo gerų vyrų sulauktus vaikus“ negaunant tokių socialinių garantijų, kokias turi tradicinėse šeimose gyvenančios moterys.
„Respublikos“ paklausta, ar L. Vasiliauskienė turi omenyje kūdikius auginančias vienišas motinas, Krizių centro atstovė atsakė, kad ne vien. „Tarp tokių moterų juk yra ir išsiskyrusių, kurias pametė vyrai“, - tvirtino moterų teisių gynėja.
Keikė monopolijas
Dar toliau nuėjo žmogaus teisių ekspertas K. Čilinskas. Dėl to, kad didelė dalis mūsų šalies moterų žemiau skurdo ribos, o naujai į valdžią atėjusios koalicijos ekonominė politika jas dar labiau nuskurdins, prelegentas kaltino nežabotą kapitalizmą, monopolijas ir jų savininkus oligarchus, jiems pataikaujančią valdžią.
„Ar žinote, kodėl dvidešimtojo amžiaus viduryje buvo visiška ekonominė suirutė, siautėjo karas? - klausė K.Čilinskas ir pats atsakė: - Ogi todėl, kad iki tol nebuvo jokių socialinių garantijų“.
Pasak žmogaus teisių eksperto, kilo socialinė įtampa, skurdo į kampą įvaryti žmonės ieškojo išeities, dalis jų pasidavė pačioms beprotiškiausioms idėjoms.
Pašnekovas nenurodė, kokios tai idėjos, bet iš jo kalbos buvo galima suprasti, kad fašistinės ir komunistinės. „1948 m. visuotinė žmogaus teisių deklaracija dėl to ir buvo priimta, kad žmonės nebesijaustų atstumti, būtų saugūs socialiai, nepasiduotų savižudiškoms idėjoms“, - tvirtino pašnekovas. Anot K.Čilinsko, Europa jau seniai gyvena saugioje erdvėje, bet jos dalis Lietuva - ne.
„Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy tokią visuomenę, kur valdžia yra bejėgė ir tarnauja oligarchams, pavadino vištide, kurioje gyvena laisvos lapės tarp vištų“, - teigė žmogaus teisių gynėjas. Anot jo, lapės visuomet gali nusukti galvą vištoms.
Tomis „lapėmis“ K. Čilinskas įvardijo naujojo energetikos milžino LEO LT savininkus. Esą jiems tarnauja ir valdžia, ir apskritai visa valstybė.
Prašė skirti pinigų
Konferencijos tikslą atskleidė ekonomistė A. Maldeikienė. Ji tvirtino, kad per valstybės biudžetą išsivysčiusiose šalyse perskirstoma 40 proc. ir didesnės bendrojo vidaus produkto (BVP) sumos, tuo tarpu Lietuvoje - keliskart mažiau.
Žinoma, kad, valdžiai perskirstant didesnę sumą pinigų, daugiau jų atsirastų ir socialinėms programoms finansuoti. Pavyzdžiui, kad ir toms, kurių dalyvės yra moterys.
Iš kur gauti papildomas milijonines sumas, A. Maldeikienė žino: „Būtina įvesti progresinius mokesčius“. Kitaip tariant, turtingieji mokėtų daugiau už tai, kad žemiau skurdo ribos gyvenančios moterys jaustųsi saugios. Neatsiliko ir spaudos konferenciją vedusi L. Vasiliauskienė. Jos tvirtinimu, naujoji valdžia turi jausti pareigą neapkarpyti moterų teisių gynėjams skiriamos valstybės paramos.
Vidmantas Užusienis
