770 punktų turinti programa yra gana aptaki, joje beveik nekalbama apie laukiamus darbų rezultatus.
Programos tekste, neskaičiuojant jungtukų ir žodžio „Lietuvos“, dažniausi kartojami biurokratiniai „užtikrinsime“ (132 kartus), „sieksime“ (132), „skatinsime“ (127).
Pvz., „Užtikrinsime tradicijų <...> puoselėjimą“, „Sieksime laiku ir kuo efektyviau panaudoti ES <...> lėšas“, „Skatinsime gimstamumą“.
Vis dėlto kai kuriose srityse planai yra konkretesni. Pavyzdžiui, programoje užsimenama apie kitokį pensijų skaičiavimą ir indeksavimą, nedarbo išmokų ir paramos šeimoms peržiūrėjimą.
Peržiūrės Ingridos Šimonytės Vyriausybės pensijų reformą?
I. Ruginienės registruotoje būsimos Vyriausybės programa numato spartesnį senatvės pensijų didinimą.
Esą „Sodros“ pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie ES valstybių narių vidurkio.
Paprastai kalbant, norima, kad Lietuvoje senatvės pensija sudarytų didesnę dalį buvusios algos. Dabar Lietuvoje vidutinė pensija yra 669 eurai arba beveik 46 proc. vidutinės algos (t. y. 1461 euras atskaičius mokesčius).
Sprendžiant iš nuostatos apie „socialiai priimtiną balansą“ tarp „Sodros“ kaupiamo rezervo ir pensijų didinimo, pastarajam būtų skiriama daugiau surenkamų pinigų.
Programoje yra ir toks siekis: „Sieksime sugrąžinti aštuonioliktosios (t. y. I. Šimonytė) Vyriausybės panaikintą nuostatą, kad pensijos dydis priklauso nuo turimo darbo stažo.“
Iš tiesų ankstesnės Vyriausybės siūlymu Seimas pakeitė įstatymą ir skaičiuojant bendrąją pensijos dalį minimalųjį (15 metų) stažą prilygino būtinajam (dabar – 34,5 metų).
Dėl to trumpiau dirbę gyventojai gauna tiek pinigų, kiek ir dirbusieji daug ilgiau. Taigi, panašu, kad naujai valdžiai norėtųsi peržiūrėti bendrosios pensijos dalies susiejimą su stažu.
Mažiausios išmokos sieks 450 eurų per mėnesį?
Kita vertus, programoje yra ir tokia nuostata: „Mažindami pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydį artinsime prie minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD).“
Dabar turinčių būtinąjį stažą bendroji pensijos dalis sudaro 1-ą bazinę pensiją – t. y. 298,45 euro. O MVPD dydis dabar yra 450 eurų.
Vargiai per likusius 3 metus iki kitų Seimo rinkimų bazinė pensija bus padidinta 150 eurų (ar dar daugiau, jei ir MVPD bus toliau didinamas). Tiesiog tam reikėtų šimtų milijonų eurų papildomų lėšų.
Be kita ko, nauja valdžia žada ir spartesnį valstybinių pensijų indeksavimą, kuriam taip pat reikės papildomų pinigų.
Jų reikės ir socialinei piniginei paramai, kuri, kitaip nei senatvės pensijos, mokama ne iš „Sodros“, bet iš valstybės biudžeto.
„Sieksime, kad su šiais rodikliais susietų socialinės paramos išmokų dydžiai nuosekliai artėtų prie MVPD. Asmenims su negalia, pensinio amžiaus žmonėms, kurie neįgijo būtinojo stažo socialinio draudimo pensijai, sieksime laipsniškai didinti šalpos pensijų bazę iki MVPD“, – nurodoma programoje.
Daugiau pinigų šeimoms ir vaikams
Naujoji Vyriausybė daugiau pinigų norėtų skirti ne tik pensininkams, bet ir šeimoms:
„Užtikrinsime didesnę finansinę paramą šeimoms: didinsime vaiko priežiūros išmokas, vaiko pinigus, plėsime paramą didesnius socialinius įsipareigojimus turinčioms šeimoms – daugiavaikėms, vaikus su negalia auginančioms, vienišų tėvų šeimoms.“
Programoje numatoma ir „per kelerius metus“ įvesti nemokamą pradinių klasių mokinių maitinimą. Taip pat plėsti „regioninio būsto jaunoms šeimoms programą“.
Iš kitos pusės, skiriant daugiau mokestinių lėšų tokioms papildomoms išlaidoms, kartu žadama plėsti mokestines lengvatas:
„Mažinsime mokestinę naštą vaikus auginančioms šeimoms ir sudarysime galimybę dirbti abiem tėvams, užtikrindami jų mažamečiams vaikams tinkamą nemokamą priežiūrą ikimokyklinėse įstaigose.“
Programoje užsimenama apie galimybes teikti vadinamąjį socialinį kreditą, „kuris skirtas persikelti arba buities sąlygoms pagerinti ir kuriam taikomos nulinės palūkanos, suteikiant galimybę suderinti grąžinimo terminą.“
Bedarbiai turės ieškotis darbo?
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kai kurie bedarbiai gali nedirbti ir mėnesių mėnesiais gauti nemažą nedarbo draudimo išmoką. Panašu, kad nauja valdžia ją gali peržiūrėti.
„Koreguosime nedarbo draudimo sistemą taip, kad ji skatintų asmenis realiai ieškotis darbo ir nekurtų aplinkybių, kai nedirbti apsimoka labiau nei dirbti“, – rašoma programoje.
Pasak jos, nedarbo išmokų dydis, sąlygos ir terminai turi atitikti darbo ieškančiųjų poreikius, kad jie galėtų tinkamai pasirengti darbo rinkai, „būti ekonomiškai aktyvūs, kad apsaugotume juos nuo skurdo rizikos.“
Iš kitos pusės I. Ruginienės pateiktoje programoje žadama vykdyti įsipareigojimus didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas ir tobulinti jų indeksavimą.
„Aktyviai dalyvausime ES diskusijoje dėl darbo laiko trumpinimo ir krūvio mažinimo, kartu skatindami mokymąsi visą gyvenimą ir kitus pažangius sprendimus dėl darbo našumo ir prisitaikymo prie besikeičiančios darbo rinkos sąlygų“, – žadama programoje.
Mokesčių reformų daugiau nebus?
Gintauto Palucko Vyriausybės inicijuoti mokesčių pakeitimai turėjo gerokai išplėsti mokesčių mokėtojų skaičių ir pačių mokesčių bazę.
Tačiau, pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai buvo daug kartų tobulinti ir galiausiai jo bus surinkta mažiau, nei būtų surinkta nieko nekeičiant.
Panašu, kad nauja Vyriausybė atsargiau žiūrės į mokesčių didinimą.
Programos projekte ji žada gerinti „mokesčių sistemos efektyvumą, skaidrumą ir socialinį teisingumą.“ Tačiau pačiu numatoma: „Laikinai stabdysime dyzelino akcizo didinimą.“
Kita vertus, negautas biudžeto pajamas žadama kompensuoti didinant akcizus tabako gaminiams, elektroninėms cigaretėms ir alkoholiniams gėrimams.
„Pasisakome už mokesčių politikos derinimą ES lygmeniu. Skirtingas apmokestinimo teisinis reguliavimas, daugybė skirtingų lengvatų ir išimčių ES valstybėse narėse – visa tai nepadeda kovoti su mokesčių rojumi ir mokesčių vengimu bei agresyviu jų planavimu“, – pripažįstama programoje.
Pagal ją, nauja valdžia sieks ES lygmeniu susitarimo dėl esminių mokestinių principų, mokesčių dydžių ribų ir bendros lengvatų ir išimčių politikos, taip užkardant paskatas mokestinei migracijai, mokesčių vengimui, pinigų plovimui.
„Taip pat remsime ES iniciatyvas dėl papildomų mokestinių šaltinių.
Sieksime, kad tarptautinės korporacijos mokėtų mokesčius ne ten, kur yra oficialiai registruotos jų būstinės, o ten, kur vykdo savo realią veiklą“, – rašoma I. Ruginienės teikiamoje naujos Vyriausybės programoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
