Užsienis

Šį mėnesį Donaldo Trumpo pradėtas audringas tarifų karas temdė nuotaikas antradienį verslo atstovams renkantis į prekybos parodą pietų Kinijoje, dešimtmečius garsėjančioje kaip pagrindinis eksporto į Jungtines Valstijas centras. Pekinas ir Vašingtonas įsitraukė į rizikingą greito tempo politinį žaidimą nuo tada, kai JAV prezidentas pradėjo tarifų ataką, visų pirma nukreiptą prieš Kinijos importą. Šiuo metu JAV muitai Kinijai siekia 145 proc., o Pekino atsakomieji muitai – 125 proc.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį nurodė, kad per pokalbį telefonu Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu pareiškė, jog Gazos Ruožo civilių gyventojų kančios turi baigtis.  „Turi baigtis kančios, kurias patiria civiliai Gazos gyventojai“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė E. Macronas.

Lenkijoje pirmadienio vakarą vyko 10-ies kandidatų į prezidentus debatai nacionalinio saugumo, paramos Ukrainai, šalies vaidmens Europos Sąjungoje (ES) ir kitomis aktualiomis temomis.  Tačiau šį kartą debatus praleido liberalusis Varšuvos meras ir Pilietinės koalicijos (KO) kandidatas Rafalas Trzaskowskis ir kairiųjų pažiūrų įstatymų leidėja Magdalena Biejat.  Jie atsisakė dalyvauti šiuose debatuose, tačiau savo sprendimo plačiau nekomentavo.

Švedijos tarnybos antradienį pranešė neradusios jokių įrodymų, kad su Kinijos vėliava plaukiojantis balkeris tyčia vilko savo inkarą, kai praėjusiais metais Baltijos jūroje nutraukė du povandeninius kabelius. Nuo tada, kai 2022 m. vasario mėnesį Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, ir po to, kai Suomija ir Švedija papildė NATO gretas, Baltijos jūroje didėja įtampa. Čia įvyko virtinė incidentų, kurių metu buvo padaryta žala povandeniniams kabeliams ir kitai infrastruktūrai.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei antradienį išreiškė pasitenkinimą neseniai vykusiomis derybomis su Jungtinėmis Valstijomis, parodydamas pasitikėjimą Islamo Respublikos pozicija, tačiau suabejojo JAV ketinimais. Valstybinė televizija citavo A. Khamenei žodžius, jog pirmieji derybų žingsniai buvo „gerai atlikti.

Maldyvai antradienį paskelbė, kad uždraudė Izraelio piliečiams atvykti į šį prabangų turistinį salyną, taip išreikšdami solidarumą su palestiniečiais. Prezidentas Mohamedas Muizzu pasirašė teisės aktą netrukus po to, kai antradienį jam pritarė parlamentas. „Ratifikavimas atspindi tvirtą vyriausybės poziciją reaguojant į besitęsiančius žiaurumus ir genocido veiksmus, kuriuos Izraelis vykdo prieš palestiniečius“, – sakoma jo biuro pareiškime.

Aukštas pareigas einantis „Hamas“ pareigūnas antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad ši palestiniečių islamistų grupuotė, tikėtina, per 48 valandas atsakys į Izraelio pasiūlymą nutraukti ugnį, kurį gavo per tarpininkus.

Pasaulio jūrose auga piratavimo atvejų skaičius. Londone įsikūręs Tarptautinis laivybos biuras (IMB) nuo sausio iki kovo suskaičiavo 45 išpuolius prieš laivus ir bandymus įvykdyti išpuolius. Per tą patį praėjusių  metų laikotarpį jų buvo 33, o pirmąjį 2023 m. ketvirtį – 27. IMB yra Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) Paryžiuje organizacija. Remiantis ataskaita, piratai įsilaipino į 37 laivus, keturis užgrobė ir dar keturis mėgino užpulti.

Ukrainoje iš pareigų atleistas Sumų regioninės karinės administracijos vadovas Volodymyras Artyukhas, praneša „Kanal 24“. Sumų srities vadovo vietą užims Olehas Hryhorovas. Anot „Suspilne“, sprendimą priėmė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Minėtas leidinys rašo, kad V. Artyukhas patvirtino, jog Sumuose sekmadienį įvykdyto Rusijos išpuolio išvakarėse vyko karinių apdovanojimų ceremonija. Tačiau jis teigė ceremonijos neiniciavęs.

Kai Andrius Kubilius svarsto apie šiandieninę Europą, jis galvoja apie XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos JAV, rašoma Tamaro Jacoby publikacijoje „Forbes“. Buvęs Lietuvos premjeras, dabar už Europos Sąjungos šalių gynybą atsakingas pareigūnas, kuria naują gynybos strategiją, turinčią paralelių su Franklino D. Roosevelto „Pergalės planu“. Primenama, kad JAV praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje taip pat turėjo nedaug darbo jėgos ar ginkluotės atsargų.

Švedijos antradienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad institucijos nerado jokių įrodymų, jog pernai Baltijos jūroje su Kinijos vėliava plaukiojantis laivas tyčia sugadino du povandeninius kabelius. Vis dėlto Švedijos avarijų tyrimo valdybos ataskaitoje sakoma, kad tyrėjai turėjo prieigą tik prie ribotos informacijos, todėl negalėjo tiksliai nustatyti, ar duomenų kabeliai Švedijos vandenyse buvo sugadinti tyčia, ar ne.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas pagrasino Baltijos šalims ir Lenkijai. Kaip rašo „Sky news“, S. Naryškinas pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija yra pasirengusios imtis veiksmų dėl tariamo Europos „eskalavimo“ aplink Ukrainą. Grasina Baltijos šalims ir Lenkijai Jis pagrasino, kad abi šalys imsis atsakomųjų veiksmų prieš visą NATO, tačiau pirmiausia nukentės Lenkija ir Baltijos šalys. Su Rusija besiribojančios NATO šalys stiprina savo sienas.

Vienas „Hamas“ pareigūnas pirmadienį pranešė, kad ši palestiniečių islamistų grupuotė siunčia delegaciją į Katarą tęsti netiesioginių derybų su Izraeliu dėl paliaubų Gazos Ruože. Pareigūnas teigė, kad pastarosiomis dienomis „Hamas“ Kaire aptarinėjo naujų paliaubų sąlygas, įskaitant pasiūlymą, kad grupuotė išlaisvintų aštuonis ar 10 Gazoje laikomų įkaitų. Tačiau „Hamas“ atstovas pareiškė, kad pagrindinis nesutarimas tebėra dėl to, ar susitarimu bus nutrauktas karas.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pasveikino savo šalies transatlantines sąjungas, apie šiuos santykius kalbėdamas labiau teigiamu tonu, tačiau duodamas interviu paragino Europos valstybes rodyti didesnį savarankiškumą. „Myliu Europą... Myliu europiečius“, – pirmadienį duodamas interviu naujienų portalui „UnHerd“ kalbėjo J. D. Vance‘as, Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos atžvilgiu pažerdamas neįprastai palankių komentarų.

Kadenciją baigiantis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius skeptiškai atsiliepė apie būsimojo kanclerio Friedricho Merzo planus suderinus su Europos partneriais perduoti Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketų. „Nors yra svarių argumentų  dėl „Taurus“ tiekimo, tačiau yra ir daug argumentų, svarių argumentų prieš“, – sakė jis Socialdemokratų partijos (SPD) konferencijoje Hanoveryje. Tik apie dalį argumentų esą galima diskutuoti viešai.

Metų infliacija Lenkijoje kovą, kaip ir ankstesnius du mėnesius, buvo 4,9 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba GUS, remdamasi galutiniais duomenimis. Anot GUS, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų brangimas per metus praėjusį mėnesį spartėjo 6,7 proc., alkoholio ir tabako – iki 5,8 proc., būsto ir komunalinių paslaugų - iki 10,9 proc., ryšių paslaugų – iki 2,6 procento. Šių kainų prieaugių poveikį atsvėrė gilėjęs išlaidų transportui kritimas (iki 3,6 proc.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as interviu naujienų ir nuomonių svetainei „UnHerd“ atrėmė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio kritiką, sakydamas, kad absurdiška kaltinti Vašingtoną stojimu Rusijos pusėn. J. D. Vance'as, kuris nuo sausio, kai tapo viceprezidentu, laikosi griežto požiūrio į Europą, pakartojo savo poziciją, kad nori, jog visa Europa padidintų savo išlaidas saugumui, ir dar kartą sukritikavo V. Zelenskį.

Izraelis antradienį per antskrydį smogė į lauko ligoninės Gazos Ruožo šiaurėje vartus ir sužeidė mažiausiai 10 žmonių, įskaitant tris medikus ir septynis pacientus, pranešė gydymo įstaigos atstovas spaudai.  Skelbiama, kad smūgis buvo suduotas Kuveito lauko ligoninei, kur prieglobstį rado šimtai tūkstančių nuo karo bėgančių žmonių.  Ligoninės atstovas spaudai Saberis Mohammedas patvirtino, kad per incidentą buvo sužeisti žmonės, ir pridūrė, kad du iš jų – sunkiai.

JAV viceprezidentas JD Vance‘as pareiškė, kad norėdamos užbaigti karą Ukrainoje, JAV turi suprasti tiek Rusijos, tiek Ukrainos strategines raudonąsias linijas, rašo „Newsweek“. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prielaidą, kad JAV stoja į Maskvos pusę, jis pavadino „absurdiška“. V. Zelenskis „CBS News“ anksčiau sakė, kad, jo nuomone, JAV yra labiau įsigilinusi į Rusijos poziciją ir teigė, kad JD Vance‘as bando teisinti Vladimiro Putino veiksmus, o Ukrainą mato kaip agresorę.

Kitas branduolinių derybų tarp Irano ir JAV ratas, Teherano duomenimis, šeštadienį vėl vyks Omane. Tai pranešė valstybinė naujienų agentūra „Irna“, remdamasi Irano užsienio reikalų ministerijos atstovu. Amerikiečių žiniasklaidoje iki šiol buvo teigiama, kad pokalbiai tikriausiai bus pratęsti Romoje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino tik datą.

Kalifornijos valstijos miestą San Diegą balandžio 14-ąją, pirmadienį, supurtė 5,2 balo žemės drebėjimas, kurio metu vieno zoologijos sodo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip į jį reagavo ten gyvenantys drambliai.  Anot San Diego safario parko, toks dramblių elgesys yra instinktyvus ir žinomas kaip „pavojaus ratas“, kurio tikslas apsaugoti tiek jaunausius, tiek ir visą bandą nuo pavojų.

Du kinai, Ukrainos kare kovoję Rusijos pusėje ir paimti į nelaisvę, Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė viltį grįžti į Kiniją ir įspėjo savo tautiečius dėl dalyvavimo kare. Tikiuosi, kad būsiu iškeistas ir galėsiu grįžti į Kiniją, sakė vienas jų pirmadienį. Abu kinai vilkėjo kariniais rūbais, į salę jie buvo atvesti surakinti antrankiais ir kalbėjo mandarinų kalba. Greta jų stovėjo ginkluoti ir kaukėti Ukrainos kareiviai. Neaišku, ar kinai kalbėjo savo noru.

JAV viceprezidentas JD Vance‘as pirmadienį Baltuosiuose rūmuose iš rankų išmetė futbolininkų trofėjų, rašo „The New York Times“. Baltuosiuose rūmuose vyko čempionų Ohajo valstijos „Buckeyes“ pagerbimo ceremonija. Jai baigiantis JD Vance‘as norėjo pakelti trofėjų nuo stalo. Trofėjus krito ant žemės „Buckeyes“ komandos gynėjas TreVeyonas Hendersonas atskubėjo į pagalbą ir paėmė trofėjaus viršų, o JD Vance‘as pakėlė apatinę trofėjaus dalį.

Donaldo Trumpo administracija galvoja paprašyti Kongreso beveik perpus sumažinti JAV Valstybės departamento ir JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) biudžetus, toliau siekdama smarkiai apkarpyti vyriausybės išlaidas, rodo naujienų portalo „Politico“ gautas dokumentas. Pagal pasiūlymą 2026 fiskaliniams metams Valstybės departamentui ir USAID būtų skirta 28,4 mlrd. dolerių (25 mlrd. eurų), nors 2025 fiskalinių metų biudžete jiems numatyta 54,4 mlrd. dolerių (47,8 mlrd.

Kinija antradienį atmetė tai, ką ji pavadino „manipuliacijomis ir triukšmu“ dėl dviejų Ukrainoje sulaikytų jos piliečių, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą, kad ši įtraukė Pekiną į karą. „Kinija tikrina atitinkamą informaciją ir aplinkybes“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas (Lin Dzianas), paklaustas apie belaisvius.

JAV prieš mėnesį rengė sankcijas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio artimiausiai aplinkai, įskaitant valstybės vadovo kanceliarijos vadovybę, po žodinio konflikto Ovaliajame kabinete su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir jo komanda. Apie tai Ukrainos liaudies deputatas Jaroslavas Železniakas papasakojo savo „YouTube“ kanale „Zaliznyj nardep“, rašoma TSN.

Atrodo, kad Rusija tempia derybas dėl taikos Ukrainoje. Maskvos kritikai mano, kad tokia yra Rusijos taktika – laimėti laiko, tačiau atrodyti rimtai. Kodėl Vladimiras Putinas bando laimėti laiko? Nes jis mano, kad Donaldas Trumpas, yra lengvai išblaškomas ir nori lengvos pergalės, bet ne sudėtingų kompromisų, rašo CNN. „Putinas taip pat aiškiai tiki, kad šią vasarą jis gali iškovoti apčiuopiamą pergalę fronto linijose, kuri pakeistų derybų dinamiką“, – teigia leidinys.

Vengrija ir toliau trukdo skirti lėšas Ukrainai remti ir blokuoja derybų dėl Ukrainos stojimo į ES procesą, sako Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, rašo UNIAN. Apie tai jis pirmadienį kalbėjo žurnalistams po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge. Pasak jo, Budapeštas blokuoja 17-ąjį sankcijų paketą ir derybų dėl Ukrainos narystės bloke procesą. „Yra viena šalis – Vengrija – kuri neturi tokio moralinio aiškumo, kokį turime mes, dėl Putino vykdomų išpuolių.

JAV federalinio teismo teisėja pirmadienį užblokavo prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimą skubos tvarka panaikinti šimtų tūkstančių imigrantų iš Venesuelos, Kubos, Nikaragvos ir Haičio teisinį statusą. Bostono apylinkės teismo teisėjos Indiros Talwani nutartis yra naujausias masines ir ypač Lotynų Amerikos piliečių deportacijas vykdyti pasišovusiam D. Trumpui nepalankus teismo sprendimas.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico atsisakė pasmerkti Rusiją dėl žiauraus išpuolio Sumų mieste, rašo UNIAN. Per smūgį žuvo 35 ir buvo sužeista daugiau nei šimtas žmonių. Per spaudos konferenciją Slovakijos premjeras sakė, kad apskritai smerkia žudynes, tačiau nėra pakankamai informuotas, kad galėtų komentuoti šį išpuolį. „Aš smerkiu žmogžudystes. Smerkiu visas žudynes, visada smerkiau ir smerksiu.

Japonijos policija sulaikė keturis žmones už nepadorių vaizdų, sukurtų naudojant generatyvinį dirbtinį intelektą (DI), pardavinėjimą, antradienį sakoma vietos žiniasklaidos pranešimuose.  Šie keturi asmenys, kurių amžius yra nuo 20 iki 60 metų, įtariami kūrę plakatus su nepadoriais moterų atvaizdais ir pardavinėję juos aukcionų interneto svetainėse, pranešė visuomeninis transliuotojas NHK ir kitos žiniasklaidos priemonės, cituodami policijos šaltinius.

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasipiktino būsimojo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo noru siųsti Ukrainai „Taurus“ raketas, rašo UNIAN. Platformoje „X“ D. Medvedevas parašė žinutę F. Merzui. „Kandidatą į kanclerius F. Merzą persekioja jo tėvo, tarnavusio Hitlerio vermachte, atminimas. Dabar Merzas pasiūlė smogti Krymo tiltui. Gerai pagalvok, naciste!“ – paskelbė jis.

Rusijos teismas pirmadienį nusprendė uždaryti sergančių vaikų paramos ir labdaros fondą, kurį įsteigė garsus Kremliaus kritikas. Garsus Kremliaus kritikas ir buvęs Jekaterinburgo meras Jevgenijus Roizmanas yra vienas iš paskutinių Rusijoje vis dar esančių ir už grotų nepasiųstų opozicijos veikėjų, kritikuojančių Rusijos karinę kampaniją prieš Ukrainą.

Europos Sąjungos vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pirmadienį perspėjo Europos lyderius nedalyvauti Maskvos gegužės 9 d. rengiamose karinėse iškilmėse ir paragino juos solidarizuotis su Ukraina, rašo „Politico“. Pasak Rusijos žiniasklaidos, Rusija išsiuntė kvietimus Kinijos, Indijos ir Brazilijos, taip pat Slovakijos ir Serbijos vadovams.

Europos Sąjungos (ES) prekybos vadovas Marošas Šefčovičius po derybų su JAV kolegomis pareiškė, kad norint susitarti su Jungtinėmis Valstijomis dėl muitų sumažinimo reikės „didelių bendrų abiejų šalių pastangų“. Po susitikimu Vašingtone susu JAV prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku (Hovardu Latniku) ir prekybos pasiuntiniu Jamiesonu Greeru (Džeimisonu Griru) bloko prekybos komisaras sakė, kad „ES išlieka konstruktyvi ir pasirengusi sąžiningam susitarimui“. Jis teigė, kad šis susitarimas galė...

Ypatingasis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas savo naujausią susitikimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu pavadino „nepaprastai įdomiu“, pareikšdamas, kad jame buvo kalbama apie paliaubas Ukrainoje ir naujas verslo galimybes.

 Elitinis JAV Harvardo universitetas, atsisakęs patenkinti plačius reikalavimus, kuriais, anot Baltųjų rūmų, siekiama pažaboti antisemitizmą universitete, pirmadienį sulaukė sprendimo įšaldyti jam skirtą federalinį finansavimą, kurio suma siekia 2,2 mlrd. JAV dolerių. Universitetas pirmiau studentams ir darbuotojams buvo paviešinęs prezidento Donaldo Trumpo raštą, kuriame atsisako paklusti reikalavimams pakeisti jo valdymo, darbuotojų samdymo bei studentų priėmimo praktiką.

Palestinos smogikų grupuotė „Hamas“ pirmadienį pranešė, kad jos valdžia, „prisiimdama didelę atsakomybę prieš tautą“, nagrinėja iš derybų tarpininkų gautą naująjį pasiūlymą dėl paliaubų ir savo atsakymą pateiks po to, kai bus baigtos konsultacijos grupuotės viduje.

Šventasis Sostas Barselonos Šventosios Šeimos bazilikos kūrėją ir vieną garsiausių Ispanijos architektų Antoni Gaudi paskelbė garbinguoju, pirmadienį pranešė Vatikanas.  Vatikano išplatintame pranešime sakoma, kad popiežius Pranciškus pripažino katalonų architekto „didvyriškas dorybes“ ir išleido dekretą, kuriuo A. Gaudi pripažino garbinguoju.  Pastarasis dekretas užbaigia A. Gaudi skelbimo palaimintuoju bylos pirmąjį etapą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad tikisi, jog prancūzų pripažinimas palestiniečių valstybei paskatins kitas šalis padaryti tą patį ir kad šalys, kurios nepripažįsta Izraelio, turėtų tai padaryti. „Tai, ką norime sukelti, yra daugybė kitų pripažinimo atvejų“, – sakė E. Macronas Paryžiuje lankydamasis arabų kultūros centre.

Praeitą savaitę vykusios JAV ir Ukrainos derybos dėl naudingųjų iškasenų gavybos sutarties buvo konstruktyvios, pirmadienį atskleidė su jų eiga susipažinęs aukšto rango pareigūnas. „Susitikimas buvo normalus, be problemų, visi sako pasikalbėję konstruktyviai“, – teigia anonimu norėjęs likti asmuo. JAV ir Ukrainos atstovai susitiko Vašingtone balandžio 11 dieną, kur aptarė rengiamą susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų gavybos.

Technologijų bendrovė „Meta“ pirmadienį paskelbė, kad savo generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) modelių mokymui ji naudos viešai prieinamus vartotojų iš Europos duomenis ir pašnekesius su „Meta AI“ pokalbių robotu. Toks sprendimas prieštarauja šios bendrovės, kuriai priklauso socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Instagram“, ankstesnei pozicijai, kai ji, regis, prisibijojo Europos Sąjungoje (ES) galiojančių asmens duomenų apsaugos taisyklių.

Estijos Rygikogo Socialinių reikalų komitetas pirmadienį patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį pacientams būtų leidžiama atsisakyti gyvybę palaikančio gydymo. Komiteto pirmininkė Signe Riisalo (Signė Rysalo) teigė, kad valstybė turi padėti užtikrinti, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo pabaiga būtų ori ir organizuota atsižvelgiant į jo norus, įsitikinimus ir vertybes.

Vos šešias dienas – tiek laiko, pasak ekspertų, Iranas užtruktų branduoliniam ginklui pasigaminti. Dabar nusodrinto urano atsargų Irano režimas turi tiek, kad užtektų keliems užtaisams. Dėl to žaibais svaidytis pradėjo Donaldas Trumpas. Jis žada pradėti bombarduoti Iraną, jei šis neatsisakys savo branduolinių ambicijų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Irano branduolinis laikrodis tiksi vis pavojingiau.

Jungtinės Valstijos, balandžio 14 d. (AFP-BNS). Pietų Kalifornijoje pirmadienį įvyko stiprus 5,2 balo žemės drebėjimas, pranešė Jungtinių Valstijų geologai. Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, drebėjimo židinys buvo 4 km į pietus nuo Džuliano, esančio maždaug 32 km nuo JAV sienos su Meksika, o jo gylis siekė apie 13 kilometrų. Po pirmojo drebėjimo sekė keletas mažesnių požeminių smūgių. Pranešimų apie žalą kol kas negauta.

Neseniai pasirašytas abipusės gynybos paktas su Rusija užtikrins „absoliutų Baltarusijos saugumą“, pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, remdamasis šalies aljansu su branduolinę ginkluotę turinčia Rusija kaip atgrasymo nuo užsienio agresijos priemone, rašo „The Moscow Times“. Gruodį Maskvos ir Minsko pasirašytas paktas įteisina abiejų šalių ketinimą stiprinti bendrą gynybinę poziciją sąjunginės valstybės rėmuose.

Jungtinės Tautos (JT) pirmadienį pareiškė, kad Gazos Ruožas susiduria su didžiausia humanitarine krize nuo karo pradžios, į šią teritoriją jau ilgas savaites nepatenkant jokiai pagalbai ir sąlygoms sparčiai blogėjant. „Humanitarinė padėtis šiuo metu yra bene blogiausia per 18 mėnesių nuo karo veiksmų pradžios“, – sakė JT humanitarinės pagalbos agentūra OCHA.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui keičiant santykių su Europa retoriką, nemažai ES įmonių pradeda kalbėti apie tai, kas dar pernai buvo neįsivaizduojama: kad kai kurių rusiškų dujų importas, įskaitant iš Rusijos valstybinės milžinės „Gazprom“, galėtų būti gera idėja, rašo „Reuters“. Praėjus daugiau nei trims metams po Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos energetinis saugumas nėra tvirtas.

Jungtinių Valstijų policija sekmadienį pranešė, kad po išpuolio oficialioje Pensilvanijos gubernatoriaus demokrato Josho Shapiro rezidencijoje sulaikė vyrą, įtariamą padegimu ir terorizmu. Vyras buvo apkaltintas pasikėsinimu nužudyti ir septyniais kitais nusikaltimais, įskaitant terorizmą prieš vyriausybę ir slapstymąsi naktį.