rinkimai

Statistinis kandidatas į birželį vyksiančius Europos Parlamento (EP) rinkimus yra 51-erių susituokęs vyras, kurio turtas siekia daugiau nei 210 tūkst. eurų. Tokį statistinio kandidato portretą sudarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), surinkusi duomenis apie kandidatų išsilavinimą, užsienio kalbas, šeiminę padėtį, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis ir kita. VRK trečiadienį paskelbė rinkimuose į EP iš viso registravusi 319 kandidatų.

Sekmadienį stebėti vykstančius Lietuvos prezidento rinkimus ir referendumą dėl pilietybės išsaugojimo registruota daugiau kaip 2000 asmenų, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).   VRK duomenimis, stebėti rinkimų ir referendumo atvyksta ir 20 tarptautinių stebėtojų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo rinkimus organizuojančių institucijų, taip pat – Jungtinių Valstijų pagalbos rinkimams paramos fondo bei Tarptautinio rinkimų sistemų fondo (IFES) biuro Ukrai...

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai neketina stebėti Lietuvoje vyksiančių šalies vadovo rinkimų dėl šalies iškeltų sąlygų – Vilnius nenori, kad rinkimus stebėtų Rusijos ir Baltarusijos atstovai. Kaip skelbia portalas „Delfi“, apie tai, kad ESBO negalės stebėti Lietuvoje vykstančių šalies vadovo rinkimų, organizacija pranešė balandžio 23-ąją.

Naujausių apklausų duomenimis, beveik 36 proc. gyventojų neketina dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, o dar beveik 6 proc. nežino, kurią politinę pajėgą pasirinkti, rodo balandį atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Kaip parodė LRT skelbta apklausa, daugiau nei trečdalis (35,7 proc.) rinkėjų neketina rinkti europarlamentarų, o dar 5,6 proc. nežino, kam atiduos savo balsą. Labiau nebalsuoti EP rinkimuose linkusios moterys, 38,5 proc. jų nurodė neketinančios to daryti.

Trečiadienį Lietuvoje tęsiamas balsavimas iš anksto renkant prezidentą, išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Išankstinis balsavimas prasidėjo antradienį, baigsis ketvirtadienį. Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pirmąją balsavimo dieną savo valią pareiškė 40,6 tūkst. arba 1,7 proc. rinkėjų. Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai. Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda.

Rinkimų skaidrumą užtikrinanti visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ teigia, kad šiais metais vykstančių prezidento rinkimų agitacinis laikotarpis yra itin ramus dėl gana vangiai vykstančios politinės kampanijos. „Iki rinkimų pradžios „Baltosios pirštinės“ gavo keletą pranešimų apie galimus politinės agitacijos pažeidimus. Dėl dviejų iš jų, susijusių su nežymėta politine reklama, organizacija teiks skundus Vyriausiajai rinkimų komisijai“, – nurodoma antradienį išplatintame pranešime.

Antradienį Lietuvoje prasideda balsavimas iš anksto renkant prezidentą, išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai. Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda.

Įspūdinga alga, galimybė pačiam nuspręsti, kiek ir ko dirbsi bei gyvenimas toliau nuo Lietuvos triukšmo – rinkimai į Europos Parlamentą vilioja gausų būrį politikų ir dar tik bandančių jais tapti. Į Briuselį nori ne tik gerai žinomi politikos senbuviai, bet ir krūva naujokų. Nors neseniai paskelbta statistika rodo, kad Lietuvos europarlamentarai Briuselyje yra patys neaktyviausi, būsimi kandidatai dievagojasi, kad išrinkus būtent juos, darbas Lietuvos labui bus įspūdingas.

Prorusišku kandidatu į prezidento postą laikomas Eduardas Vaitkus kontroversiškai vertinamas dėl savo pažiūrų prieš NATO ir Europos Sąjungą bei skleidžiamo nepasitikėjimo ukrainiečiais, be to, dažnai prisimenama jo kritika valdžiai pandemijos metu. Prezidento rinkimuose save iškėlęs medikas E. Vaitkus siaučiant koronaviruso pandemijai teigė, kad žmonės pernelyg buvo gąsdinami privalomu kaukių nešiojimu ir tvirtino, jog panaudojus 5G ryšį bus kontroliuojamos piliečių mintys.