muitai

 Po dvi dienas trukusių prekybos derybų Ženevoje Jungtinės Valstijos ir Kinija susitarė 90 dienų laikotarpiui smarkiai sumažinti savo viena kitai taikomus muitus, sakoma bendrame pareiškime. „Pasiekėme susitarimą dėl 90 dienų pertraukos“, – po to, kai šalys paskelbė pareiškimą, žurnalistams sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ir pridūrė, kad „abi šalys sumažins savo muitus“ 115 procentinių punktų.

JAV ir Kinija, Vašingtono duomenimis, pasiekė susitarimą derybose dėl prekybos ginčo sureguliavimo. Pasiektas susitarimas, kuris padės sumažinti JAV prekybos deficitą, sekmadienį Ženevoje pareiškė JAV prekybos įgaliotinis Jamiesonas Greeras, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Jau prieš tai jis buvo nusiteikęs optimistiškai.

Aukšto rango JAV ir Kinijos diplomatai šeštadienį susitinka Ženevoje, Šveicarijoje, siekdami išspręsti prekybos karą, kurį sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti importo muitai ir pakurstė Pekino atsakas į juos. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ir prekybos atstovas Jamiesonas Greeras susitiko su Kinijos vicepremjeru He Lifengu.

Europos Komisija ketvirtadienį pristatė planus įvesti papildomus muito mokesčius importui iš JAV, kurio vertė siekia apie 95 mlrd. eurų, jei derybose su Vašingtonu nepavyktų susitarti dėl būdo išspręsti prekybos konfliktą. Ketvirtadienį paskelbtame produktų, kuriems būtų įvedami muitai, sąraše – pramoninės bei žemės ūkio prekės. Be to, komisija tariasi su šalių sostinėmis „dėl galimybės apriboti tam tikrą 4,4 mlrd.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) nori susitarti su JAV, kad išvengtų skausmingų muitų, bet, jei derybos žlugtų, blokas yra numatęs atsakomuosius muitus. „ES tebėra visapusiškai įsipareigojusi siekti derybų su JAV rezultatų. Manome, kad galima sudaryti gerus susitarimus, naudingus vartotojams ir įmonėms abiejose Atlanto pusėse“, – sakoma jos pareiškime.

Antradienį pasirodę naujausi oficialūs duomenys parodė, kad kovą JAV prekybos deficitas pasiekė naują rekordą, kai belaukiant „išsivadavimo dienos“, kai prezidentas Donaldas Trumpas žadėjo paskelbti naujus muitus, smarkiai išaugo importo apimtys. Bendras didžiausios pasaulio ekonomikos prekybos atotrūkis tą mėnesį išaugo net 14,0 proc. ir pasiekė 140,5 mlrd. JAV dolerių sumą, teigiama Prekybos departamento pranešime.

JAV paskelbtiems muitams jautraus verslo nuotaikos Baltijos šalyse balandį buvo geriausios nuo 2023 metų vidurio, tačiau Lietuvoje, palyginti su Latvija ir Estija, matomas didžiausias nerimas.

Kanados medijų turinio kūrėjų asociacija (CMPA) pirmadienį pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo siūlomas 100 proc. tarifas užsienyje sukurtiems filmams sukels „ekonominių sunkumų“ Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose. Pasaulio kino pramonė sukrėsta po naujausio D. Trumpo pranešimo apie muitų tarifus, nors plano detalės tebėra neaiškios.

Jungtinės Valstijos penktadienį panaikins muitų taikymo išimtis iš Kinijos gabenamoms prekėms, kurių kaina mažesnė nei 800 dolerių (703,42 euro). Manoma, kad toks žingsnis gali turėti reikšmingų pasekmių vartotojų pirkimo įpročiams. JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas nuo gegužės 2-osios panaikinti vadinamąją „de minimis“ išimtį, Baltųjų rūmų teigimu, gali paveikti apie 4 mln. siuntų kasdien.

Kinija penktadienį pareiškė, kad apsvarstys JAV pasiūlymą dėl derybų muitų klausimu, tačiau tvirtino, jog Vašingtonas turi būti pasirengęs atsisakyti pasaulio rinkas supurčiusių tarifų. Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos įsitraukė į prekybos karą, sukeltą JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų naujų muitų kiniškoms prekėms. Daugeliui jų taikomas 145 proc. mokestis. Pekinas atsakė 125 proc. tarifais Jungtinių Valstijų prekėms.

Jungtinių Valstijų pareigūnai kreipėsi į Kinijos kolegas deryboms dėl didžiulių muitų, kurie pakenkė rinkoms ir pasaulinėms tiekimo grandinėms, ketvirtadienį pranešė Pekino remiama žiniasklaidos priemonė, remdamasi šaltiniais. Balandį įsigaliojo didžiuliai JAV muitai, kurie daugeliui Kinijos produktų taikė 145 proc. tarifą, o Pekinas atsakė naujais 125 proc. muitais iš Jungtinių Valstijų importuojamiems produktams.

Pekinas pirmadienį pareiškė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir jo kolega iš JAV Donaldas Trumpas pastaruoju metu telefonu nesikalbėjo.  Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos įsitraukė į prekybos karą, sukeltą D. Trumpo įvestų naujų muitų kiniškoms prekėms, kurių daugeliui taikomas 145 proc. tarifas. Penktadienį žurnale „Time“ paskelbtame interviu Jungtinių Valstijų lyderis pareiškė, kad kalbėjosi su Xi Jinpingu apie muitus.

Donaldui Trumpui paskelbus rekordinius muitus Kinijai, ši rado būdą, kaip atkeršyti. Įvairūs gamintojai Kinijoje paviešino, kad nemažai prabangių prekių ženklų gamina savo produktus būtent Kinijoje. Primename, kad D. Trumpas visai neseniai padidino muitus beveik visoms pasaulio šalims, tačiau didžiausius smūgius jis nutaikė į Kiniją – daugeliui iš Kinijos importuojamų prekių jis nustatė papildomus 145 proc. muitus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia pasikalbėjęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu apie muitus, rašoma penktadienį žurnale „TIME“ išspausdintame interviu su Jungtinių Valstijų lyderiu.  Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos įsitraukė į prekybos karą, sukeltą D. Trumpo įvestų naujų muitų kiniškoms prekėms, kurių daugeliui taikomas 145 proc. mokestis.

Dėl JAV muitų susvyravus pasaulinei prekybai, Europos Komisija (EK) ruošiasi stiprinti Bendrijos rinką, kad į žemyną persikeltų kuo daugiau gamybos grandinių bei šalys narės pačios apsirūpintų joms būtina produkcija ir žaliavomis, BNS sako EK pirmininkės pavaduotojas Stephanas Sejourne. Pasak jo, Komisija parengs reformą, kuri skatintų Europos įmones pirmiausia prekiauti tarpusavyje – tai palengvintų ES partnerių paiešką ir Lietuvos įmonėms.

Kinijos aukšto rango pareigūnai penktadienį paragino stipriau remti ekonomiką ir priešintis vienašališkam spaudimui pasaulinės prekybos srityje, pranešė valstybinė žiniasklaida.  Manoma, kad šie komentarai yra užslėpta kritika dėl didelių muitų, kuriuos neseniai JAV įvedė kiniškoms prekėms.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad dėl JAV muitų ir didesnių mokesčių įtakos 2026 metais Lietuvos ekonomikos augimas gali sulėtėti trečdaliu.  „Jeigu kitiems metams prognozuojame šalies ekonomikos augimą 2,5 proc., tai apie trečdalį lėčiau ekonomika augtų, jeigu turėtume tiek JAV muitų, tiek mokesčių reformos įtaką. Tai jau reikšminga įtaka“, – LRT radijui penktadienį teigė Lukas Savickas.

Kinija paneigė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, kad abi šalys palaiko tiesioginius kontaktus, siekdamos išspręsti vykstančius ginčus dėl prekybos. „Mano žiniomis, tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų nevyksta jokios konsultacijos ar derybos muitų klausimu, jau nekalbant apie kokį nors susitarimą“, – ketvirtadienį atsakydamas į žurnalisto klausimą pasakė Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas. Bet kokie pranešimai, kad yra kitaip, tėra „melagienos“, pridūrė jis.

JAV Kinijai įvedus didelius importo muitus, Lietuvos verslo atstovai sako pastebintys kinų vykdomą gana agresyvią prekybinę politiką, aktyviai siūlant bendradarbiauti bei mažinant kainas, ketvirtadienį skelbia naujienų portalas „Delfi“.   Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys bei eksportuotojų klubo pirmininkas Kęstutis Černeckas teigė, jog pastebima, kad kinai vis aktyviau vyksta į Europą tvarkyti verslo reikalų, pokyčiai matomi ir kainų siūlymuose.

Už prekybą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) nori, jog JAV aiškiai išdėstytų savo prioritetus vykstančiose derybose, kuriomis siekiama sumažinti JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatytus muitus.  V. Dombrovskio komentarai nuskambėjo Vašingtone tuo metu, kai D. Trumpas balandžio pradžioje paskelbė apie pasaulinius muitus, sukeldamas grėsmę pasaulio ekonomikos augimui ir prekybos ryšiams.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas trečiadienį pareiškė, kad Pekino į eksportą orientuotas ekonomikos modelis yra netvarus ir žalingas tiek Kinijos, tiek kitų pasaulio šalių ekonomikai.  „Tai netvarus modelis, kuris kenkia ne tik Kinijai, bet ir visam pasauliui“, – Vašingtone sakydamas kalbą pabrėžė S. Bessentas.

JAV muitų karą ir dėl jo kylantį ekonominį nestabilumą Klaipėdos uostas išgyvena du kartus, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Laimonas Rimkus. Anot jo, poveikis uostui yra dvigubas tuomet, kai Lietuvos įmonės nesiryžta importuoti žaliavų, ir vėliau dėl to į JAV neiškeliauja lietuviška produkcija.

Trečiadienį Kinija pareiškė esanti pasirengusi vesti prekybos derybas su Vašingtonu – dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, jog dideli muitai, kuriuos jis anksčiau įvedė Kinijai, galėtų būti sumažinti pasiekus abipusį susitarimą. „Kinija jau anksčiau yra pabrėžusi, kad muitų ir prekybos karuose nėra laimėtojų, – spaudos konferencijoje Pekine sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas. – Durys deryboms plačiai atvertos.

Kinija pirmadienį pareiškė, kad griežtai prieštarauja, jog kitos šalys sudarytų prekybos susitarimus su Jungtinėmis Valstijomis Pekino sąskaita, ir perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių prieš juos. Kol likusiai pasaulio daliai taikomi visuotiniai 10 proc. muitai, Kinijai taikomi iki 145 proc. muitai daugeliui produktų. Pekinas atsakė 125 proc. muitais JAV prekėms.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pristatė naujus uosto mokesčius, kurie bus taikomi Kinijoje pastatytiems ir eksploatuojamiems laivams, taip siekdamos paskatinti JAV laivų statybos pramonę ir apriboti Kinijos dominavimą šiame sektoriuje. Šis žingsnis yra susijęs su ankstesnės administracijos pradėtu tyrimu. Jis žengtas tuo metu, kai Jungtinės Valstijos ir Kinija yra įsitraukusios į didelį prekybos karą dėl prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų muitų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia manantis, kad ginče su Kinija dėl muitų pavyks pasiekti susitarimą. „Esame tikri, kad kažką su Kinija susitarsime“, – sakė jis Ovaliniame kabinete. Kinija, anot D. Trumpo, jau kelis kartus kreipėsi į JAV administraciją ir būta gerų pokalbių. Tačiau respublikonas nenorėjo atskleisti, ar kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Kartu jis pabrėžė, kad yra daug laiko. D. Trumpas sakė galvojantis, kad bus susitarta su visais prekybos partneriais.

Jei 100 proc. viršijančių atsakomųjų muitų žaidimas nebus reikšmingai deeskaluotas, prekyba tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų taps pernelyg brangi ir ekonomiškai neperspektyvi, o dėl prekybos karų labai padidėjo JAV ir pasaulio ekonomikos nuosmukio rizika, rašoma naujoje rizikos vertinimo bendrovės „Coface“ apžvalgoje. JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pradėjus muitų karą, ypač prieš importą iš Kinijos, Pekinas ir Vašingtonas įsitraukė į didelių muitų kovą.

 Japonijai trečiadienį nepavyko užtikrinti, kad būtų nedelsiant atleista nuo JAV muitų.  Tuo metu Japonijos ministras pirmininkas Shigeru Ishiba  po jo pasiuntinio Vašingtone surengtų pokalbių pareiškė, kad būsimos derybos „nebus lengvos“. Ryosei Akazawa, JAV prezidento Donaldo Trumpo bei kitų aukšto rango JAV pareigūnų derybos buvo atidžiai stebimos kaip barometras Vašingtono deryboms su kitomis valstybėmis, kurioms JAV įvedė didelius muitus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad Kinija turi sėsti prie derybų stalo dėl prekybos klausimų, antradienį pranešė Baltieji rūmai, kai JAV prezidentas apkaltino Pekiną „išsižadėjus“ susitarimo dėl orlaivių „Boeing“.  „Kamuolys yra Kinijos rankose. Kinija turi sudaryti su mumis sandorį. Mes neturime sudaryti sandorio su jais“, – sakoma D. Trumpo pareiškime, kurį perskaitė spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Kinija trečiadienį pranešė paskyrusi naują prekybos atstovą, antrajai pagal dydį pasaulio ekonomikai mėginant atremti visuotinių JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų importo muitų bangą, sukėlusią sumaištį pasaulio rinkose. Li Chenggangas tapo atstovu tarptautinėse prekybos derybose ir prekybos viceministru, savo svetainėje paskelbtame pranešime paaiškino Pekino žmogiškųjų išteklių ministerija.

Kinija pasitraukė iš didelio sandorio dėl orlaivių „Boeing“, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas po to, kai žiniasklaida pranešė, kad Pekinas oro bendrovėms nurodė nebepriimti pristatomų JAV aviacijos milžinės lėktuvų. „Įdomu, kad jie ką tik išsižadėjo didelio „Boeing“ sandorio, sakydami, kad „neperims“ lėktuvų, kuriuos visiškai įsipareigota pristatyti“, – antradienį parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“, turėdamas omenyje Kiniją.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, jog šiuo metu Vilniaus bei Pekino ekonominiai ryšiai yra minimalūs. „Šiuo metu tas ekonominis ryšys, na, yra ganėtinai minimalus“, – antradienį paklaustas koks yra esamas santykis tarp Lietuvos ir Kinijos BNS sakė ministras. L. Savicko teigimu, dabartinėje geopolitinėje situacijoje ministerija turi girdėti verslo interesą ir pagelbėti aktualių rinkų atžvilgiu.

Šį mėnesį Donaldo Trumpo pradėtas audringas tarifų karas temdė nuotaikas antradienį verslo atstovams renkantis į prekybos parodą pietų Kinijoje, dešimtmečius garsėjančioje kaip pagrindinis eksporto į Jungtines Valstijas centras. Pekinas ir Vašingtonas įsitraukė į rizikingą greito tempo politinį žaidimą nuo tada, kai JAV prezidentas pradėjo tarifų ataką, visų pirma nukreiptą prieš Kinijos importą. Šiuo metu JAV muitai Kinijai siekia 145 proc., o Pekino atsakomieji muitai – 125 proc.

Europos Sąjungos (ES) prekybos vadovas Marošas Šefčovičius po derybų su JAV kolegomis pareiškė, kad norint susitarti su Jungtinėmis Valstijomis dėl muitų sumažinimo reikės „didelių bendrų abiejų šalių pastangų“. Po susitikimu Vašingtone susu JAV prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku (Hovardu Latniku) ir prekybos pasiuntiniu Jamiesonu Greeru (Džeimisonu Griru) bloko prekybos komisaras sakė, kad „ES išlieka konstruktyvi ir pasirengusi sąžiningam susitarimui“. Jis teigė, kad šis susitarimas galė...

Europos Sąjungos (ES) atsakomieji muitai 21 mlrd. eurų vertės JAV prekėms bus sustabdyti iki liepos 14 d., kad būtų skirta laiko deryboms su Vašingtonu, pirmadienį pranešė Briuselis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandžio 2 d. paskelbė, kad ES įvedami 20 proc. muitai, tačiau po savaitės jis sustabdė šių priemonių taikymą 90-čiai dienų.

JAV naujų automobilių rinka kovą – mėnesį prieš JAV „išsivadavimo dienos“ importo muitų įvedimą – smarkiai pagyvėjo, pirkėjams tikintis kainų šuolio. „Kelley Blue Book“ savo kas mėnesį skelbiamoje ataskaitoje nurodė, kad prekybos automobiliais atstovų praėjusio mėnesio pabaigoje turėtos atsargos galėjo patenkinti įprastą paklausą 70 dienų, palyginti su 89 dienomis mėnesio pradžioje.

Kinijos eksportas kovą – mėnesį prieš JAV „išsivadavimo dienos“ importo muitų įvedimą – išaugo aštuntadaliu, gerokai viršydamas rinkos prognozes. Pekino pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys rodo, jog šalies eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, vertinant JAV doleriais, ūgtelėjo 12,4 proc. iki 313,9 mlrd. dolerių. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai tikėjosi gerokai kuklesnio augimo – vidutiniškai 4,6 procento.

Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad Europai ir Amerikai pavyks susikalbėti ir taip išvengti įsiplieskusio prekybos karo pasekmių. Verslas prašo valdžios pagalbos, lengvatinių paskolų ir vardija bėdas, kurias gali atnešti Donaldo Trumpo muitai. Esą Europą gali užplūsti pigios prekės iš Kinijos, nes jų tiesiog nebus kur dėti. Pavieniai ekonomistai taip pat prognozuoja, kad tarifų JAV gali atsisakyti dar šiais metais.

Donaldo Trumpo administracija netaikys išmaniesiems telefonams, kompiuteriams ir kitai elektronikai atsakomųjų tarifų, taip sumažindama daugybės populiarių aukštųjų technologijų produktų poveikį Amerikos vartotojų išlaidoms.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) sustabdžius praėjusią savaitę paskelbtų muitų daliai valstybių įsigaliojimą, Užsienio reikalų ministerija (URM) tokį prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimą sveikina ir tikisi, kad šalies verslams ši situacija suteiks daugiau aiškumo trumpuoju laikotarpiu. „Palankiai vertiname sprendimą, nes jis sudaro geresnę aplinką dvišalėms Europos Sąjungos ir JAV deryboms.

Donaldo Trumpo (JAV prezidento) siūlomi nauji tarifai kelia diskusijų tiek JAV, tiek Europoje. Lietuva kol kas atsako neplanuoja. Taip pat juoką kelia nauja D. Trumpo retorika apie dušus. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo JAV Atlanto Tarybos mokslininkė dr. Agnia Grigas ir Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius. A. Grigas įvardijo, ar tikrai JAV yra tokia prasta situacija su dušais.

Siekdama sumažinti savo priklausomybę nuo Kinijos, Europos Sąjunga (ES) pristatė dešimtis projektų, kuriais mėginama didinti svarbiausių žaliavų gamybą Europoje. Visgi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui padidinus muitus Kinijai, įtariama, jog ji sieks sukurti naujus prekybos tinklus su Europa.

Kinija penktadienį paskelbė atsakomąsias priemones ir nuo šeštadienio padidins muitus JAV prekėms nuo 84 iki 125 procentų. Visgi kinai teigė, kad nepaisys tolesnio prezidento „muitų žaidimo skaičiais“, nes importuotojams nebeapsimoka pirkti iš JAV. JAV ir Kinija aštrina prekybos karą didindamos muitus, net ir tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas laikinai sustabdė muitų taikymą kitoms šalims. D. Trumpo visuotiniai muitai Kinijai sudaro 145 procentus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad JAV muitų sumažinimas iki 10 proc. yra „trapi pauzė“, todėl Europos Sąjunga (ES) turi „mobilizuoti visus turimus svertus, kad apsisaugotų“. „Su Europos Komisija privalome pasirodyti stiprūs: Europa turi toliau dirbti dėl visų būtinų atsakomųjų priemonių“, – sakė jis socialiniame tinkle „X“ po netikėto JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimo, kad jis pristabdo muitų didinimą, nukreiptą į ES ir kitas šalis.

Prekybinio karo aukomis tampa didieji automobilių pramonės milžinai. Tačiau specialistai atviri – JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai tiesiogiai palies ne tik gamintojus, bet ir gyventojus Amerikoje, Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Be to, braižomo blogiausio scenarijaus atveju brangtų ir lietuvių pamėgti BMW automobiliai. Dar visai neseniai JAV prezidentas žadėjo įvesti griežtus muitus visoms valstybėms be išimties.

Kinijos kino administracija ketvirtadienį pareiškė, kad sumažins į šalį įsivežamų amerikietiškų filmų skaičių, aštrėjant priešpriešai tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį padidino muitus Kinijos prekėms iki 125 proc., o Kinija savo ruožtu įvedė 84 proc. atsakomuosius tarifus. Netrukus prekybos karo poveikis išplito į didžiulę ir pelningą Kinijos kino rinką, antrą pagal dydį pasaulyje.

 Po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pranešė 90 dienų atidedąs pasaulinių muitų tarifų įsigaliojimą, ketvirtadienį JAV administracija paskelbė iš 15 šalių gavusi pasiūlymų derėtis dėl prekybos sąlygų. Tai nereiškia, kad kokia nors sutartis buvo sudaryta – tai reiškia, kad įvairių šalių atstovai skambina su konkrečiais pasiūlymais, duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“ sakė D. Trumpo nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Kevinas Hassettas.

JAV padidino muitus Kinijos prekėms iki 145 proc., cituodami Baltųjų rūmų atstovą rašo CNBC. Baltųjų rūmų atstovas CNBC patvirtino, kad JAV tarifai Kinijos importui dabar sudaro 145 proc. Tai apima 125 proc. tarifą, kuris įvestas kaip „abipusiai“ muitai, ir mokesčiai, nustatyti Kinijai už atsakomuosius veiksmus prieš JAV importo mokesčius, teigiama Baltųjų rūmų pranešime. Tai taip pat apima 20 proc. tarifą, kurį D. Trumpas įvedė anksčiau šiais metais dėl prekybos fentaniliu.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dėl permainingos JAV prezidento Donaldo Trumpo laikysenos muitų politikos atžvilgiu nespėjo susiekti su Vašingtonu. Anot jo, tai dar vienas įrodymas, kad nereikia skubėti reaguoti į pasaulio bendruomenės epicentre atsiduriančius Baltųjų rūmų sprendimus.  „Kaip jau ne kartą sakiau dėl naujosios JAV administracijos, reikia mažiau trūkčioti ir reaguoti, o tiesiog palaukti.