maisto bankas

Per tradicinę „Maisto banko“ akciją savaitgalį paaukota daugiau kaip 274 tūkst. ilgo galiojimo maisto produktų. Anot akcijos organizatorių, aukota daugiau nei pavasarį ar praėjusių metų rudenį, tačiau baiminamasi, kad maisto produktai bus išdalinti labai greitai. „Maisto banko“ vadovo Simono Gurevičiaus teigimu, maisto produktų surinkta beveik tiek, kiek šiuo metu remiama žmonių.

Penktadienio popietę visoje Lietuvoje prasideda tradicinė rudeninė „Maisto banko“ paramos akcija, skirta padėti sunkiau besiverčiantiems šalies gyventojams. Didžiausias fondo rėmėjas maistu – prekybos tinklas „Iki“ – kviečia savo pirkėjus nelikti abejingiems ir padėti ištiesti pagalbos ranką stokojantiems maisto. Akcija vyks dvi dienas, penktadienį ir šeštadienį, 119 minėto prekybos tinklo parduotuvių visoje šalyje. Akcijos metu prašoma paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų.

Lietuvoje penktadienį prasideda tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Kaip skelbia organizacija, dvi dienas truksianti akcija „Maisto banko“ akcija vyks 70 Lietuvos miestų ir miestelių, 405 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 244 skirtingos nevyriausybinės organizacijos. Planuojama, kad prie ilgametės iniciatyvos prisidės daugiau nei 7 tūkst. savanorių.

Spalio 11-12 dienomis visose „Lidl“ parduotuvėse vyks tradicija tapusi rudeninė labdaros ir paramos fondo „Maisto banko“ akcija, kuri kvies padėti sunkiau besiverčiantiems žmonėms ir paremti juos maisto produktais. Siekiant sudaryti pilnaverčius maisto krepšelius, prašoma aukoti baltymais turtingo maisto – žuvies bei mėsos konservų. „Maisto produktų aukojimas – vienas paprasčiausių, tačiau kartu ir efektyviausių būdų padėti sunkiau besiverčiantiems žmonėms.

Skurdžiausiai gyvenantys Lietuvos žmonės sunkiai įperka maistą už dabartines kainas. „Maisto bankas“ skelbia, kad gyventojai vis dažniau prašo nemokamo maisto. Mat šalyje produktų kainos toliau laikosi aukštame lygyje, pavyzdžiui, vidutinis pigiausių maisto prekių krepšelis per mėnesį pabrango 2 eurais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Į „Maisto banko“ atiduotuvę atėjusi vilnietė Judita pasakoja, kad čia produktų ateina pasiimti kartą per tris mėnesius.

Vasarį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje maisto stokoja kas septintas žmogus (praėjusiais metais buvo kas devintas). Su problemomis apsirūpinant ar aprūpinant šeimą maistu susiduria kas trečias asmuo, kurio pajamos siekia iki 500 Eur. „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė teigia, kad dėl šios priežasties suskubta atidaryti maisto atiduotuves 40-yje Lietuvos miestų.

Visai neseniai „Maisto bankas” vykdė maisto rinkimo akciją, kurios metu buvo renkami ilgiau galiojantys maisto produktai nepasiturintiems žmonėms. Tačiau viena moteris, atėjusi pasiimti paskirto maisto, liko priblokšta – ji gavo ne tik sugedusį maistą, bet ir liko įžeista. Moteris pasidalijo apsilankymo istorija.

Lietuvoje vis didėjant maistu sau apsirūpinti neišgalinčių žmonių skaičiui, „Maisto bankas“ padėti kiekvienam iš jų nebepajėgia. Lyginant su pernai metais, maistą neišgalinčių nusipirkti žmonių, kurių pajamos yra mažesnės nei 500 eurų, padaugėjo 7 procentais.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Į „Maisto banko“ atiduotuvę atėjęs 30-metis Edgaras jau susirinko maisto produktų krepšelį sau ir savo šeimai – žmonai ir keturiems vaikams.

Lietuvoje penktadienį ir šeštadienį vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Kaip skelbia organizacija, šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos. Prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys.

Kovo 15–16 dienomis visoje Lietuvoje vyks tradicinė pavasarinė „Maisto banko“ paramos akcija, skirta padėti sunkiau besiverčiantiems šalies gyventojams. Iki Velykų likus tik kiek daugiau nei porai savaičių, vienas didžiausių fondo rėmėjų maistu – prekybos tinklas „Iki“ – kviečia savo pirkėjus nelikti abejingiems ir prisidėti prie to, kad vargingiau gyvenantiems kasdiena ir šventės būtų kuo džiugesnės. „Bendradarbiaujame su „Maisto banku“ dar nuo 2009 metų.

Šiais metais įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka – vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, gavę socialines korteles, žmonės patys spręs kokius produktus bei prekes įsigyti pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle.

Skurstantiesiems padedančiam „Maisto bankui“ kai kurios parduotuvės perpus, o kitos net iki 80 procentų sumažino aukojamo maisto. Į „Maisto banko“ atiduotuves užsukę sunkiai besiverčiantys žmonės dabar ypač pasigenda pieno ir mėsos. Produktų sumažėjo, kai dalis prekybos tinklų pradėjo pardavinėti paskutinę dieną galiojantį maistą, kurį anksčiau atiduodavo labdarai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apsisprendė – vietoj „Maisto banko“ dalintų ilgai galiojančio maisto paketų žmonėms duos po 25 eurus. Šie pinigai bus pervesti į specialias socialines korteles, kurias pradės dalinti vasarį. Po 25 eurus žmonės gaus kas ketvirtį, tad per metus susidarys šimtas eurų. Žmonės lieja apmaudą ir tvirtina, kad ši suma yra juokingai maža. Bet pripažįsta – bus geriau, kai patys galės pasirinkti, kokį maistą nusipirkti.

Dyzelinas Lietuvos degalinėse jau tapo brangesnis ir už 98-os rūšies benziną. Prie to prisidėjo ir nuo sausio didėjęs akcizas dyzelinui. O tarptautinėje arenoje nerimą kelia kariniai veiksmai Raudonojoje jūroje. Jei padėtis dar blogėtų, nafta, taigi, ir degalai, vėl brangtų. Maža to, tai veikiausiai atidėtų ir Europos Centrinio Banko planus mažinti palūkanas. Tiesa, ekonomistai ramina, kad kol kas naftos kaina stabili. O Klaipėdos teismas atvertė itin žiauriu nužudymu įtariamo vyro bylą.

„Maisto bankas“ iš prekybininkų nebegauna užtektinai pieno ir mėsos produktų – gavę teisę pardavinėti maistą iki paskutinės galiojimo dienos, jie produktų nebeatiduoda labdarai. Kokios to pasekmės ir ar užteko labdaros produktų per šventes, klausiame „Maisto banko“ direktoriaus Simono Gurevičiaus.

Jau nuo Naujųjų metų prekybininkai galės pardavinėti pasibaigusio galiojimo maistą, pavyzdžiui, žuvies, mėsos konservus, kiaušinius, padažus, aliejų. Tiesa, maisto kokybės specialistai perspėja tokį maistą pirkti atsargiai ir grasina pardavimo terminą pratęsti ne daugiau kaip 45 dienoms. Maisto banko darbuotojai jau nerimauja, kad leidus prekiauti pasibaigusio galiojimo maistu jo pritrūks nepasiturintieji, dabar jį gaunantys iš labdaros.

Socialiniuose tinkluose išplito nuotraukos, kuriose matomos didelės eilės prie Vilniuje, Vytenio g. 54 esančio padalinio. „Maisto banko“ atstovai paaiškino, jog sekmadienį maistas dalinamas buvo priešpaskutinį kartą. Paskutinį kartą tokia akcija bus vykdoma gruodžio mėnesį, tuo tarpu kitais metais numatomi pokyčiai. Pasak paramos koordinatorės Linos Šatienės, tokios eilės nėra įprastas reiškinys.

Nepasiturintiems šalies gyventojams šį mėnesį vėl dalijami maisto paketai. Dar vieną kartą parama bus dalijama gruodžio mėnesį ir tai bus paskutinis kartas, kai „Maisto bankas“ vykdys tokią akciją, nes baigėsi europiniai pinigai. O prašančiųjų maisto – gerokai daugiau nei praėjusiais metais – net 60 tūkstančių. Marijampolietė Ženia sako jau laukusi žinios, kada bus dalijami maisto paketai. Senjorė nuogąstauja, kad pensija nedidelė, tad nemokami maisto produktai labai praverčia.

Penktadienį prasideda rudeninė „Maisto banko“ akcija, per kurią produktai nepasiturintiesiems bus renkami 71 Lietuvos mieste ir miestelyje. „Remiamų žmonių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo beveik 60 tūkst., o prieš prasidedant šildymo sezonui jaučiame stiprų prašančiųjų pagalbos maistu suaktyvėjimą“, – teigė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Spalio 13–14 dienomis visose „Lidl“ parduotuvėse vyks tradicinė rudeninė labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ akcija, kviečianti maisto produktais palengvinti sunkiau besiverčiančių žmonių gyvenimą. Vis labiau vėstant orams akcijos organizatoriai pataria nepamiršti tarp aukojamų produktų įtraukti ir sotaus, kaloringesnio maisto.

Vyriausybė dar nepristatė kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų, kuriuose numatomos lėšos pensijoms ir kitoms išmokoms. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau paskelbė, kiek pinigų nuo 2024 m. pradžios pridės pensininkams ir kitų išmokų gavėjams.  Apie tai, kiek kitais metais augs pensijos, kokios išmokos didės, atsako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje nuo iššvaistymo pavyko išsaugoti 4,79 tūkst. tonų maisto, penktadienį pranešė labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“.  Pasak jo, lyginant su ankstesniais metais, tai yra rekordinis per tokį laikotarpį fiksuotas  organizacijos išsaugoto maisto kiekis. „Didžiausią įtaką išaugusiam išgelbėto maisto kiekiui daro ypač sustiprėjusi „Maisto banko“ partnerystė su Lietuvos ūkininkais,“ – pranešime sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Stipri partnerystė gali pakeisti tūkstančių žmonių kasdienybę. Prekybos tinklo „Iki“ pernai suteikta parama maistu sudarė net apie 40 proc. viso „Maisto banko“ išgelbėto maisto, rodo paramos ir labdaros fondo ataskaita. „Iki“, didžiausio ir vieno seniausių organizacijos partnerių, pagalba padėjo pamaitinti gausybę mažas pajamas gaunančių žmonių, taip pat spręsti opią maisto švaistymo problemą. „Tokia statistika rodo, kad nėra nereikšmingų žingsnių, kad ir kokie maži jie tądien gali pasirodyti.

Sostinėje „Maisto bankas“ atidarė pirmąją Lietuvoje, o gal net visoje Europoje, maisto atiduotuvę. Joje vargingai besiverčiantys Vilniaus ir Vilniaus rajono gyventojai maisto produktų gali gauti nemokamai. Tiesa, bet kas iš gatvės ten nepateks – maistas dalijamas tik nepasiturintiems. „Maisto banko“ parduotuvė atrodytų įprastai – yra lentynos, prekės, darbuotojai, tačiau yra vienintelis skirtumas – nėra kasos aparatų. Tai pirmoji šalyje maisto atiduotuvė.

Ketvirtadienį Vilniuje duris atvėrė pirmoji Lietuvoje ir visoje Europoje maisto atiduotuvė. Ši vieta unikali tuo, kad čia nepasiturintieji maistą galės atsiimti visiškai nemokamai, o produktus, kitaip nei anksčiau, pasirinks patys. Kiekvienam žmogui numatyta skirti po 5 kilogramus maisto produktų, kuriuos kiekvienas rinksis iš duonos, vaisių, daržovių, mėsos, pieno ir kitų kategorijų.

Vilniuje ketvirtadienį atidaroma pirmoji Lietuvoje maisto atiduotuvė. Anot „Maisto banko“, tai unikali vieta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – čia nepasiturintieji maistą galės pasirinkti patys ir atsiimti jį visiškai nemokamai.    Atiduotuvės asortimentą sudarys nuo išmetimo „Maisto banko“ savanorių išgelbėtas ir partnerių paaukotas maistas.

Nors valdžia piešia vis gražesnius ekonomikos scenarijus, daugelio tautiečių realybė gerokai niūresnė. Vos per metus prašančiųjų nemokamo maisto padaugėjo keliasdešimčia tūkstančių. Kas lemia, kad net dirbančios šeimos priverstos kreiptis pagalbos ir kodėl tokių atvejų daugėja, „Dienos komentare“ atsako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. Oficiali statistika skelbia, kad skurdas Lietuvoje mažėja.

Labdaros ir paramos fondas, kurio misija kovoti su maisto švaistymu ir maistu padėti jo stokojantiems, „Maisto bankas“ ketina atidaryti pirmąją parduotuvę, kurioje būtų galima pasiimti nemokamų davinių, sekmadienį pranešė LRT radijas. Kol kas tokia parama gyventojams dabar dalinami iš sandėlių.  Pasak „Maisto banko“ komunikacijos vadovės Miglės Petronytės, naujovė padėtų spręsti  maisto švaistymo problemą.

Tįsta eilės prie nemokamų maisto paketų. Vien Panevėžyje prašančiųjų paramos maistu skaičius šiemet palyginti su pernai išaugo kone dvigubai. Nemokamo maisto eilėje laukiantys žmonės atviri – viską „suvalgo“ padidėjusios elektros ir šildymo kainos. O maistui – tik tai, kas lieka sumokėjus visus mokesčius. Specialistai pastebi, kad paramos vis dažniau priverstos prašyti vaikus auginančios šeimos, kurios tiesiog nebeišgali pragyventi iš gaunamų pajamų.

Lietuvoje ketinama sekti kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir leisti prekiauti produktais, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs, bet jie dar nepraradę nei skonio, nei išvaizdos. Dabar tai daryti draudžiama, todėl esą daug maisto iššvaistoma.    Tačiau tokią idėją kritikuoja „Maisto bankas“, iš prekybininkų gaunantis  tokius produktus ir juos dalijantis nepasiturintiems žmonėms.

Savaitgalį vykusios pavasarinės „Maisto banko“ akcijos metu buvo surinkta maisto produktų už daugiau nei 384 tūkst. eurų. Kaip pirmadienį pranešė „Maisto bankas“, akcijoje dalyvavo 320 skirtingų nevyriausybinių organizacijų.

Penktadienį prasideda pavasarinė „Maisto banko“ akcija. Paremti maistu stokojančiuosius kviečiami 70 vietovių gyventojai, o suaukoti produktai bus išskirstyti 323 Lietuvoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, pranešė „Maisto bankas“. „Kovą sutikome visai nebeturėdami ilgo galiojimo maisto produktų atsargų, o prašančiųjų pagalbos skaičius, deja, auga kas mėnesį.

Kovo 17–18 d. vyks jau tradicinė labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ organizuojama akcija, skirta padėti sunkiau besiverčiantiems. Prie kilnaus tikslo prisidės ir visos Lietuvoje veikiančios „Lidl“ parduotuvės, kuriose prekybos tinklo klientai galės pasidalinti maistu su tais, kuriems jo reikia labiausiai. „Norėdami ištiesti pagalbos ranką tiems, kurie stokoja būtiniausių maisto produktų, jau ne vienus metus prisidedame prie „Maisto banko“ organizuojamos iniciatyvos.

Prekybos tinklas „Iki“ primena apie sausį pradėtą iniciatyvą – taromatuose pridavus tarą, gautą užstatą galima paaukoti trims organizacijoms: „Maisto bankui“, „Blue/Yellow“ arba Raudonąjam Kryžiui, rašoma pranešime spaudai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad prekybos tinklas „Iki“ aktyviai prisideda prie pagalbos įvairiausioms organizacijoms, o aukojimo taromatuose iniciatyva – patrauklus būdas tai daryti paskatinti ir pirkėjus.

Nuo sausio 3 d. prekybos tinklo „Iki“ taromatuose galima ne tik atgauti užstatą už grąžinamą tarą, bet ir paaukoti trims organizacijoms. Kelių mygtukų paspaudimu gyventojai gali paremti „Maisto banką“, „Blue/Yellow“ arba Raudonąjį Kryžių. Tokia galimybė jau veikia 124 prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad „Iki“ nuolat įgyvendina įvairias iniciatyvas, kurios padeda mažinti skurdą ir socialinę atskirtį.

Į naujienų portalą JP kreipėsi pavežėju dirbantis Stasys (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuris iškėlė klausimą, ar normalu, kad nepasiturintys asmenys atsiimti maisto davinių iš „Maisto banko“ keliauja su taksi ar net prabangiais automobiliais. Vyras įsitikinęs, pusė maisto davinių gaunančių asmenų nė neturėtų jų gauti.  Pinigus galima išleisti sąmoningiau „Vien šiandien į Kranto g. 36, kur įsikūręs „Maisto bankas“, vežiau jau keturis asmenis, kad šie atsiimtų maisto davinius.

Lietuvoje sužibo dar viena Kalėdų eglutė, tiesa, ji neketina įsitraukti į jokius eglių grožio karus. „Maisto banko“ savanoriai Vilniaus Rotušės aikštėje įžiebė mažutę, vos 42-iejų centimetrų, eglutę iš stalo įrankių, kuri ragina žmones „mažinti“ ir Kalėdas – per šventes nešvaistyti maisto, neprisipirkti jo tiek, kad tektų išmesti. Tautiečiai per metus vis dar išmeta po 60 kilogramų maisto, o per šventes produktų atliekų padaugėja trečdaliu.

Šūkį „Lietuvoje gyventi gera“ gaubia negailestinga statistika. Siaučianti infliacija ir didėjančios kainos smarkiai „nuskausmina“ kas penktą ant skurdo ribos arba visiškame skurde atsidūrusį tautietį. Kas devintam Lietuvoje trūksta maisto – paramą maistu teikiančios organizacijos skaičiuoja sparčiai išaugusį pagalbos poreikį. „Dažnu atveju žmogaus portretas, kuriam reikalinga pagalba, nėra stereotipinis“, – naujienų portalui tv3.lt teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Maisto kainoms augant it ant mielių norinčiųjų dalytis produktais su skurstančiais šiemet – mažiau. Tad kai kurie, pavyzdžiui, prie maldos namų esantys socialiniai centrai skundžiasi per „Maisto banko“ akcijas surinkę negendančių maisto produktų ar higienos priemonių perpus mažiau nei pernai. O ir paaukoti žmonės gali kur kas pigesnius produktus nei aukodavę ankstesniais metais. Tad apie kavą ar gardesnę arbatą skurstantieji, pavyzdžiui, senjorai, gali tik pasvajoti.

Per metus dešimt tūkstančių daugiau tautiečių, prašančių maisto. Tokią liūdną statistiką skelbia paramos organizacijos. Dėl išaugusių energijos kainų, pabrangusių maisto produktų, senjorai prašo į namus atnešti net duonos kepaliuką. Daugėja ir vaikų dienos centruose, kuriuose mažieji gali ir nemokamai pavalgyti, gauti šiltus, dar garuojančius pietus, ir užsiimti popamokine veikla, kuriai skirti lėšų vargstančios šeimos tiesiog neišgali.

Daugiau alkanų vaikų dienos centruose, išaugęs paramos duona ir maisto produktais poreikis – tai fiksuoja vargstantiems gelbstinčios nevyriausybinės organizacijos (NVO). Jos prognozuoja, kad artimiausiu metu dėl didėjančių maisto produktų ir energetikos kainų paramos prašytojų gretos dar plėsis. Pagrindinės paramą teikiančios Lietuvos organizacijos – „Caritas“, „Maltiečiai“, „Maisto bankas“ – teigia šiemet paramos Lietuvos gyventojams suteikę daugiau nei ankstesniais metais.

Lietuvoje siūlant sekti kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir sumažinti išmetamo pasibaigusio galiojimo maisto apimtis, leidžiant prekybininkams jį parduoti, didžiausia labdaros organizacija „Maisto bankas“ abejoja, ar tai padės iš esmės išspręsti problemą.

Už šnipinėjimą nubausto Algirdo Paleckio bendražygė, Kremliaus režimo propagandą skleidžianti „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ pirmininkė Erika Švenčionienė penktadienį bandė savanoriauti „Maisto banko“ akcijoje parduotuvėje Kaune, tačiau ilgai netrukus privalėjo palikti patalpas.

Daugėjant asmenų, kurie stokoja maisto, „Maisto bankas“ prašo ūkininkų pagalbos daržovėmis, trečiadienį pranešė organizacija.  „Mes remiame daugybę organizacijų, kurios nepasiturintiems dalina jau pagamintą šiltą maistą. Būtent joms aukojame daugiausiai išgelbėtų daržovių ir vaisių. Įprastai didžiausioms maitinančioms organizacijoms paaukodavome toną maisto per dieną, o aną savaitę buvo dienų, kai joms galėdavome skirti vos 80 kilogramų.

„Maisto bankas“ skelbia per dvi dienas trukusią akciją surinkęs per 290 tūkst. maisto produktų, kuriuos per penktadienį ir šeštadienį nepasiturintiems žmonėms aukojo Lietuvos gyventojai. „Džiaugiamės „Maisto banko“ akcijos rezultatais, jie nėra rekordiniai, bet jie parodo, kokie dosnūs vis dėlto yra Lietuvos žmonės. Per šią rudeninę akciją surinkome šiek tiek mažiau nei 290 tūkst.

Šalyje skursta kas penktas lietuvis, o pilnavertiško maisto negauna kas 9. Pagelbėti tiems, kuriems reikia labiausiai, lietuvius kviečia „Maisto bankas“. Organizacijos savanoriai su vežimėliais jau laukia lietuvių šimtuose parduotuvių ir kviečia dalintis ilgo galiojimo produktais – kruopomis, konservais, miltais, aliejumi. 23-ejų Miroslavas „Maisto banke“ savanoriauja 8 metus. Kadaise jis pats su šeima „Maisto banke“ gaudavo būtiniausių produktų.

Spalio 14–15 dienomis visoje Lietuvoje vyks tradicinė rudeninė „Maisto banko“ paramos akcija, skirta padėti sunkiau besiverčiantiems šalies gyventojams. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad „Iki“ jau daugiau nei dešimtmetį prisideda prie socialinės atskirties bei skurdo mažinimo ir yra „Maisto banko“ partneris bei didžiausias rėmėjas maistu. „Nuolat ieškome būdų, kaip galėtume padėti sudėtingoje padėtyje atsidūrusiems žmonėms.

Penktadienį ir šeštadienį didžiuosiuose prekybos tinkluose „Maisto banko“ savanoriai rinks produktus nepasiturintiesiems. „Pastebime, kad dažnai aukoja jaunos šeimos, tėvai pasakoja, jog puikiai atsimena, kaip patys akcijoje dalyvaudavo dar būdami vaikais, todėl gebėjimą pasidalinti bei padėti nori įskiepyti ir savo atžaloms“, – „Maisto banko“ pranešime cituojamas direktorius Simonas Gurevičius.

Rekordiškai pakilusios energetikos, maisto ir būtinų prekių kainos į skurdo spąstus įstumia vis daugiau žmonių. Apie 200 skurstančių lietuvių jau rikiuojasi eilėse gauti maisto prekių krepšelius su konservais, kruopomis, kitais lėtai gendančiais produktais. Pasak nepasiturinčiuosius gelbstinčių organizacijų, neišgalinčių nusipirkti net būtiniausio maisto ir susimokėti už brangstančius energetinius išteklius, ateina vis daugiau. O ties absoliutaus skurdo riba gyvena beveik 4 procentai lietuvių.