Kinija

Ketvirtadienį Australija papriekaištavo Pekinui dėl nesaugaus kariškių elgesio, kaltindama Kinijos naikintuvą paleidus signalines raketas netoli Pietų Kinijos jūroje patruliuojančio Australijos oro pajėgų lėktuvo. Australijos lėktuvas vasario 11 dieną vykdė įprastą stebėjimo patruliavimą virš ginčytinų vandenų, kai prie jo priartėjo Kinijos naikintuvas, pranešė Gynybos departamentas.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, jog tikisi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu taikos deryboms dėl Ukrainos, Kinija ketvirtadienį pasidžiaugė, kad JAV ir Rusija „stiprina bendravimą“. „Rusija ir Jungtinės Valstijos yra didelės įtakingos šalys. Kinija džiaugiasi matydama, kad Rusija ir JAV stiprina bendravimą ir dialogą daugeliu tarptautinių klausimų“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.

Kinija trečiadienį pareiškė, kad nepritaria technologijų ir prekybos klausimų „politizavimui“, reaguodama į JAV viceprezidento J. D. Vance'o perspėjimą dėl dirbtinio intelekto (DI) sandorių su „autoritariniais režimais“. Šias pastabas J. D. Vance'as išsakė antradienį Paryžiuje vykusiame DI aukščiausiojo lygio susitikime, veikiausiai turėdamas omenyje Kiniją.

Praėjusiais metais Kinijoje penktadaliu sumažėjo santuokų skaičius – tai naujausias nuolatinių demografinių iššūkių ženklas Pekinui stengiantis skatinti gimstamumą, nors jaunų šeimų ekonominės perspektyvos neaiškios. Remiantis Civilinių reikalų ministerijos paskelbtais duomenimis, 2024 metais šalyje santuoką įregistravo 6,1 mln. porų, palyginti su 7,7 mln. praėjusias metais. 20,5 proc. kritimas sutapo su trečius metus iš eilės vykstančiu bendru gyventojų skaičiaus mažėjimu Kinijoje.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi šį mėnesį lankysis Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, o paskui dalyvaus G20 grupės susitikime Pietų Afrikos Respublikoje, pirmadienį pranešė Pekinas.  Prieš tai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad nedalyvaus G20 derybose dėl „antiamerikietiškos“ susitikimo darbotvarkės.

Kontroversiškas buvęs Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye paskirtas į prestižines pareigas, atsakingas už Europos reikalus, ketvirtadienį pranešė Pekinas. Lu Shaye buvo žymus „vilkas karys“ diplomatas – taip praminti tie, kurie aršiai reaguoja į kritiką Kinijai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad neskuba kalbėtis su savo kolega iš Kinijos Xi Jinpingu, nors tikėtasi, kad jiedu surengs derybas dėl muitų. Pekinas pareiškė, kad reaguodamas į antradienį įsigaliojusius papildomus Amerikos tarifus pritaikys muitus JAV importuojamiems energijos ištekliams, transporto priemonėms ir įrangai.

JAV pašto tarnyba (USPS) antradienį paskelbė, kad laikinai sustabdo siuntinius iš Kinijos ir Honkongo, prezidentui Donaldui Trumpui nuo antradienio įvedus papildomą 10 proc. tarifą importui iš Kinijos. Sustabdymas galios iki atskiro pranešimo, nurodė USPS. Pagal savaitgalį paskelbtą D. Trumpo įsaką panaikinama ir neapmuitinimo išimtis mažos vertės – iki 800 dolerių (774 eurų) – siuntiniams.

Kinija antradienį paskelbė, kad atliks tyrimą JAV technologijų milžinės „Google“ atžvilgiu dėl antimonopolinių įstatymų pažeidimų. „Kadangi „Google“ įtariama pažeidusi Kinijos Liaudies Respublikos antimonopolinį įstatymą, Valstybinė rinkos reguliavimo valdyba pagal šį įstatymą pradėjo tyrimą dėl „Google“, – sakoma valdybos pareiškime. Daugiau detalių apie „Google“ metamus kaltinimus ji nenurodė.

Kinija antradienį paskelbė, kad įves 15 proc. tarifą anglių ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), taip pat 10 proc. tarifą naftos, žemės ūkio mašinų, didelio litražo transporto priemonių ir pikapų importui iš JAV. Kinijos finansų ministerija nurodė, kad tarifai įsigalios pirmadienį. Pranešimas pasirodė Vašingtonui paskelbus apie 10 proc. muitus importui iš Kinijos.

Kinija pompastiškai pasitiko žaliosios, medinės gyvatės metus. Visoje šalyje į dangų buvo leidžiami tūkstančiai brangių fejerverkų, miestus nušvietė milijonais lempučių, o eiliniai kinai išleido milijardus dolerių kelionėms pas artimuosius.  Tradiciniai kinų pastatai tviskėjo dešimtimis tūkstančių lempučių ir prožektorių. Iš paukščio skrydžio atrodė, kad šie kadrai – kino kūrėjų ar dirbtinio intelekto kūrinys.

Akcijų biržas išsprogdinęs ir šoką visame pasaulyje sukėlęs kinų dirbtinio intelekto asistentas „DeepSeek“ vis giliau skverbiasi į visuomenes. Juo jau naudojasi milijonai programėlę parsisiuntusių žmonių, tačiau, pavyzdžiui, Italija programėlę šalyje uždraudė, o Jungtinės Valstijos pradėjo jos keliamų nacionalinių grėsmių tyrimą.  Kai Sovietų Sąjunga prieš 68 metus į kosmosą paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą „Sputnik 1“, JAV liko be žado, nes tikėjosi tai padaryti pirmoji.

BBC nurodo kelis iš dešimčių Kinijos piliečių, kurie buvo paguldyti į psichiatrinę ligoninę dėl protestų prieš valdžią arba skundų valdžios institucijomis.

Kinija netoli Pekino stato milžinišką vadavietę, skirtą savo ginkluotųjų pajėgų vadovybei. Apskaičiuota, kad jibus daug didesnė už JAV gynybos departamento – Pentagono – pastatą ir ten bus bunkeriai, galintys apsaugoti Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos vadovus, įskaitant ir nuo branduolinių smūgių. JAV žvalgybos tiriamose palydovinėse nuotraukose, kurias gavo leidinys „Financial Times“, matyti, kad statybvietė yra už 30 km į pietvakarius nuo Pekino. Jos skersmuo – daugiau kaip 4 kilometrai.

Pekinas penktadienį pranešė, kad tarp Vašingtone įvykusios JAV komercinio lėktuvo su 64 žmonėmis ir karinio sraigtasparnio katastrofos aukų yra du Kinijos piliečiai. „Kinija reiškia gilią užuojautą aukoms ir nuoširdžiai užjaučia žuvusiųjų šeimas“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai atstovas spaudai.

Siaubinguose kadruose užfiksuota akimirka, kai didžiulė žuvis griebė undinę vaidinančiai rusei už galvos ir ėmė ją purtyti.  Apie tai praneša leidinys „New York Post“.  Nelaimė įvyko vandenyje Skelbiama, kad nelaimė įvyko pasirodymo metu akvariume Kinijoje. Undine persirengusi 22-ejų Rusijos menininkė antradienį vandenyje atliko pasirodymą susirinkusioms šeimoms su vaikais.

Kinija įžengė į Gyvatės metus. Antradienį 17.00 val.  Vidurio Europos laiku –  Liaudies Respublikoje laikrodžiai tada mušė vidurnaktį, 1,4 mlrd. žmonių turinčioje šalyje prasidėjo nauji metai.  Naujieji metai, dar žinomi kaip Pavasario šventė, čia švenčiami pagal tradicinį Mėnulio kalendorių ir todėl vyksta skirtingomis dienomis sausio pabaigoje arba vasario pradžioje.

Antradienį paskutiniojo teismo dienos laikrodžio rodyklės dar viena sekunde pasislinko link vidurnakčio – vis didėjant nerimui dėl branduolinio karo ir klimato kaitos, kurį dar labiau pakursto plintanti dezinformacija, iki visiško susinaikinimo žmonijai dar niekada nebuvo likę tiek nedaug.

Kinija pirmadienį atmetė teiginius, kad COVID-19 pandemija kilo virusui nutekėjus iš laboratorijos, JAV žvalgybai pareiškus nuomonę, kad šis koronavirusas yra „su moksliniais tyrimais susijusios kilmės“, o ne perduotas gyvūnų. „Kinijos ir PSO jungtinė ekspertų grupė, remdamasi vizitais į atitinkamas laboratorijas Uhane, padarė išvadą, kad laboratorinis nutekėjimas yra labai mažai tikėtinas“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Taivano pedagogai ir tyrėjai baiminasi, kad vis daugiau „TikTok“ programėle besinaudojančių vaikų gali susidurti su turiniu, kuris atrodo nekaltas, bet verčia juos palankiau žiūrėti į Kiniją ir neigiamai vertinti savo tautą, o tai, kaip jie įtaria, yra sąmoninga Pekino strategija, rašoma „Financial Times“. Praėjusį pavasarį Taivano pietuose esančios Nacionalinės Chia-Yi mergaičių vidurinės mokyklos moksleivėms buvo pateikta neįprasta metinio rašinio egzamino tema: „Kaip derėtis su diktatoriumi“...

Liko vos kelios dienos – Europos Sąjunga turi apsispręsti, ar tęsti prieš dvejus metus pradėtą bylą prieš Kiniją. Kinijai apribojus prekybą su Lietuva dėl Vilniuje įkurtos Taivano atstovybės, Europos Komisija iškėlė bylą prieš Pekiną, kaltina jį pažeidus tarptautinės prekybos taisykles. Vis dėlto, Briuselio koridoriuose sklinda gandai, kad Europa svarsto šią bylą nutraukti, mat neturi pakankamai įrodymų.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas turi apdairiai spręsti Taivano klausimą, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija po to, kai dviejų valstybių diplomatijos vadovai surengė pirmąsias derybas po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.

Kinija penktadienį pareiškė besivilianti sugrąžinti santykius su Lietuva į „įprastas vėžes“ ir teigia, kad dialogo durys visuomet atviros. „Dialogo durys visada atviros, o Kinija yra pasirengusi stiprinti bendravimą ir mainus su Lietuva pagarbos ir bendro požiūrio pagrindu bei ieškoti būdų įveikti dabartinę situaciją gerbiant „vienos Kinijos“ principą“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame Kinijos misijos Europos Sąjungoje patarėjos Fang Mei komentare.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus jau nuo kitos savaitės pabaigos įvesti 10 proc. muitą importui iš Kinijos, šalis pažadėjo ginti savo „nacionalinius interesus“. Jau kitą dieną po inauguracijos D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose kalbėdamas su žurnalistais perspėjo ir Europos Sąjungą, kad jai gali būti taikomi dideli mokesčiai, bei vėl nusitaikė į Pekiną dėl neteisėtos prekybos  fentaniliu.  „Jie su mumis elgiasi labai labai blogai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį vaizdo ryšiu kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, Donaldui Trumpui diena anksčiau sugrįžus į Baltuosius rūmus. V. Putino ir Xi Jinpingo, kurie palaiko stiprius asmeninius santykius, pokalbis akcentavo glaudžius Rusijos ir Kinijos ryšius, dar labiau sutvirtėjusius po to, kai Kremliaus šeimininkas 2022-ųjų vasarį pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.

Kinija pirmadienį įvykdė mirties bausmę vyrui, kuris lapkritį pietiniame Džuhajaus mieste siautėdamas automobiliu pražudė 35 žmones, pranešė valstybinė žiniasklaida. Miesto teismas „įvykdė mirties bausmę Fan Weiqiu pagal Aukščiausiojo liaudies teismo išduotą įsakymą“, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV. Lapkričio 11 dieną 62-ejų Fan Weiqiu nedideliu visureigiu tyčia įvažiavo į minią žmonių, sportuojančių lauke prie sporto komplekso.

NASA tyrimų duomenimis, statant ir eksploatuojant Kinijos Trijų tarpeklių užtvanką, Žemės sukimasis šiek tiek pasikeitė – sulėtėjo 0,06 mikrosekundėmis. Taip atsitiko dėl to, kad milžiniškos užtvankos vandens rezervuaras perskirsto Žemės svorį, subtiliai veikdamas Žemės sukimosi judėjimą, rašoma MSN. Manoma, jog besikaupiantis vanduo, trijų tarpeklių užtvankos ribose, pakeis masės pasiskirstymą Žemės paviršiuje.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį po pokalbio telefonu su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pažadėjo užmegzti tvirtus tarpusavio santykius.  „Pokalbis buvo labai naudingas tiek Kinijai, tiek JAV“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.  „Tikiuosi, kad kartu išspręsime daugybę problemų, ir tai daryti nedelsiant pradėsime. Aptarėme prekybos subalansavimą, fentanilį, (programėlę) „TikTok“ ir daugelį kitų temų“, – teigė jis.

Kinijos ir Rusijos prekyba pernai pasiekė rekordinį lygį, pirmadienį parodė oficialūs duomenys, atspindintys tvirtus šalių ekonominius ryšius, nepaisant Vakarų sankcijų Maskvai. Remiantis Kinijos generalinės muitinės administracijos paskelbtais duomenimis, 2024 m. bendras importas ir eksportas su Rusija sudarė 244,8 mlrd. dolerių, t. y. daugiau nei 240,1 mlrd.

2024 m. Kinijos eksportas pasiekė rekordinį lygį ir suteikė ekonomikai taip reikalingą postūmį, virš šalies pakibus Donaldo Trumpo tarifų perspektyvai. Praėjusiais metais siuntos į užsienį buvo retas šviesulys, kadangi vangus vidaus vartojimas ir užsitęsusi nekilnojamojo turto sektoriaus krizė stabdė ekonomikos augimą. Tačiau D. Trumpas, kuris per pirmąją savo kadenciją įvedė Kinijai griežtus tarifus, kitą savaitę, vos tik sugrįš į Baltuosius rūmus, Pekinui grasina dar didesniais mokesčiais.

Atokiame Tibeto autonominiame regione antradienį įvykusio žemės drebėjimo aukų skaičius išaugo iki mažiausiai 53, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Nuo antradienio vidurdienio patvirtinta, kad žuvo 53 žmonės, o dar 62 buvo sužeisti po to, kai antradienį 9 val. 5 min. vietos (3 val. 5 min.

Kinijoje išaugo užsikrėtusiųjų virusu, kuris stipriai paveikia kvėpavimo takų sistemą, atvejų skaičius. Dėl perpildytų ligonių pradėta imtis naujų stebėsenos priemonių, tačiau visuomenė nerimauja dėl naujos ligos protrūkio, rašoma „The Independent“. Šią žiemą šiaurinėse Kinijos provincijose padaugėjo viruso, vadinamo žmogaus metapneumovirusu (HMPV), atvejų, ypač vaikų tarpe.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį, sakydamas naujametinę kalbą tautai, pareiškė, kad „niekas negali sustabdyti“ Pekino susivienijimo su Taivanu.  „Kinijos žmonės abiejose Taivano sąsiaurio pusėse yra viena šeima. Niekas negali nutraukti mūsų kraujo ryšių ir niekas negali sustabdyti istorinės tėvynės susivienijimo tendencijos“, – pareiškė jis savo kalboje, transliuotoje per valstybinę televiziją.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Naujųjų metų žinutėje kolegai iš Rusijos Vladimirui Putinui pažadėjo skatinti „pasaulinę taiką“ ir sakė, kad Kinija ir Rusija „petys į petį žengia teisingu ne konfrontacijos keliu“, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. „Kad ir kaip keistųsi tarptautinė padėtis, Kinija išliks tvirta (...) skatindama pasaulio taiką bei vystymąsi“, – Xi Jinpingo žodžius citavo valstybinis transliuotojas CCTV.

Pekinas antradienį pareiškė tvirtinantis, kad dalijosi informacija apie COVID-19 „nieko neslėpdamas“, Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paraginus Kiniją suteikti daugiau duomenų ir prieigos, kad būtų galima ištirti viruso kilmę. COVID-19, kuris pirmą kartą buvo aptiktas centriniame Kinijos Uhano mieste, pražudė milijonus žmonių, sugriovė ekonomiką ir sužlugdė sveikatos apsaugos sistemas.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas pasakė JAV prezidentui Joe Bidenui, kad jį „labai nuliūdino“ 100 metų sulaukusio buvusio prezidento Jimmy Carterio mirtis, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. J. Carteris „ilgą laiką svariai prisidėjo prie Kinijos ir JAV ryšių gerinimo ir abiejų šalių draugiškų mainų bei bendradarbiavimo skatinimo“, – užuojautos žinutėje J. Bidenui sakė Xi, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas kitais metais ketina apsilankyti Rusijoje. „Nėra paslaptis, kad prioriteto tvarka kitais metais Rusijoje laukiama Kinijos Liaudies Respublikos pirmininko“, – rusų naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Rusijos ambasadorius Pekine Igoris Morgulovas. Šiuo metu esą rengiami konkretūs dvišalio susitikimo planai. Kinijos užsienio reikalų ministerija kol kas šios informacijos nekomentuoja. Vizitas dar labiau pabrėžtų glaudžius Maskvos ir Pekino santykius.

Manoma, kad pražūtingiausia diena žmonijos istorijoje buvo baisesnė už dviejų atominių bombų sprogimą, ir tai įvyko 1556 m., rašoma „The Independent“ priklausančiame portale „Indy100“. 1556 metų sausio 23 d. dėl Weinano ir Huašano (Kinija) kalno pasislinkimo įvyko milžiniškas žemės drebėjimas, per kurį žuvo 830 tūkst. žmonių, didžioji dalis jų – Šanksi provincijoje šiaurės vakarų Kinijoje.

Švedijos užsienio reikalų ministrė pirmadienį pareiškė, kad Kinija atmetė prašymą leisti prokurorams atlikti tyrimą dėl Kinijos laivo, siejamo su dviem nutrauktais kabeliais Baltijos jūroje. „Švedijos policija buvo laive kaip stebėtoja ryšium su Kinijos tyrimu... Kartu pažymiu, kad Kinija neatsižvelgė į mūsų prašymą leisti prokurorui atlikti tyrimą laive“, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.

Pekinas pirmadienį pažadėjo toliau bendradarbiauti su regiono institucijomis dėl Kinijos laivo, siejamo su neseniai Baltijos jūroje nutrauktais dviem povandeniniais kabeliais. Lapkričio 17 ir 18 dienomis Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, netoli Danijos krantų, buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai. Įtarimų sukėlė kinų krovininis laivas „Yi Peng 3“, kuris, remiantis laivų stebėjimo svetainių duomenimis, plaukė virš kabelių maždaug tuo metu, kai jie buvo pažeisti.

Kinija pirmadienį perspėjo, kad Filipinai rizikuoja pradėti ginklavimosi varžybas, Manilai paskelbus apie planus įsigyti ilgamečių sąjungininkų amerikiečių raketų sistemą „Typhon“ savo jūriniams interesams apsaugoti. „Filipinų vidutinio nuotolio raketų sistemos įdiegimas yra provokuojantis ir pavojingas žingsnis“, – nurodė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.  Pasak jos, šis Filipinų žingsnis skatina geopolitinę konfrontaciją ir ginklavimosi varžybas.

Kinijos laivas, siejamas su neseniai nutrauktais dviem povandeniniais kabeliais ir nuo lapkričio 19 d. stovėjęs prie Danijos krantų, šeštadienį išplaukė, pranešė Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba. Lapkričio 17 ir 18 dienomis Švedijos teritoriniuose Baltijos jūros vandenyse buvo nupjautos dviejų telekomunikacijų kabelių atkarpos. Įtarimai krito ant Kinijos laivo „Yi Peng 3“, kuris, anot laivų sekimo tinklapių, plaukė pro kabelius maždaug tuo metu, kai buvo nupjauti.

Pekinas penktadienį perspėjo Berlyną dėl „manipuliavimo ir šmeižto“ su Kinija susijusiose šnipinėjimo bylose po to, kai Vokietijoje buvo sulaikytas Kinijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu. „Tikimės, kad Vokietijos pusė (...) nustos naudoti vadinamąsias šnipinėjimo bylas manipuliacijoms ir šmeižtui, ir nuoširdžiai gins teisėtas Kinijos piliečių Vokietijoje teises ir interesus“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Trečiadienio popietę Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atvyksta trijų dienų vizito į Makao, kazino centrui rengiantis švęsti 25 metų Pekino valdymo jubiliejų. Buvusi Portugalijos kolonija buvo perduota Kinijai 1999 m. gruodžio 20 d., pagal „viena šalis, dvi sistemos“ principą žadant autonomiją ir platesnes nei žemyninėje Kinijoje piliečių laisves.

Kinijos verslininkas, kuris įgijo nepaprastą jaunesniojo karaliaus Charleso III brolio, princo Andrew, pasitikėjimą, pirmadienį paneigė kaltinimus, kad jis yra šnipas. „Nepadariau nieko blogo ar neteisėto, o Vidaus reikalų ministerijos iškeltos abejonės dėl manęs yra nepagrįstos. Plačiai paplitęs mano, kaip šnipo, apibūdinimas yra visiškai neteisingas“, – sakoma Yang Tengbo pareiškime.

Donaldui Trumpui kitų metų pradžioje pradedant antrąją JAV prezidento kadenciją, Taivano ir kitų šalių mokslininkai teigia, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas vargu ar bandys įsiveržti į Taivaną D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu. Xi siekis įtvirtinti Kiniją kaip „tikrąją pasaulio galią“ metams bėgant vis labiau sustiprėjo, sakė Tokijo moterų krikščioniškojo universiteto garbės vizituojantis profesorius ir šiuolaikinės Kinijos politikos ekspertas Akio Takahara.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas ketvirtadienį buvusiam Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui pareiškė, kad Pekinas yra pasirengęs stiprinti ryšius su Maskva, pranešė valstybinė žiniasklaida. D. Medvedevas, kuris dabar eina Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojo pareigas, šią savaitę vieši Kinijoje, kad galėtų surengti derybas su pagrindinės strateginės partnerės lyderiais.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį pasmerkė Kinijos „prievartinį elgesį“ po to, kai Taivanas pareiškė, kad Pekinas vykdo didžiausią per daugelį metų jūrų mobilizaciją aplink savarankiškąją salą. „Dabar aiškiai matome, kokie iššūkiai kyla taikai ir stabilumui šiame regione ir visame pasaulyje.

Penktadienį Kinija perspėjo Jungtines Amerikos Valstijas „liautis kištis į reikalus, susijusius su Taivanu“. Prieš tai savarankiškai valdomos salos prezidentas Lai Ching-te pareiškė „pasitikintis“ glaudesniu bendradarbiavimu su JAV, kai išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas kitą mėnesį pradės eiti pareigas.