kariuomenė

Devyni vaikinai – Rokas, Karolis, Martynas, Neilas, Audrius, Armantas, Mindaugas ir du Justai – lankė tą pačią Kauno gimnaziją, mokėsi toje pačioje klasėje, kartu sportavo, leido laisvalaikį, laikė brandos egzaminus, o baigę gimnaziją visi draugiškai, tarsi E. M. Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ herojai, kartu nusprendė atlikti ir karinę tarnybą, skelbia Lietuvos kariuomenė.

Kaune įgūdžius tobulina narai-išminuotojai. Šį kartą jie treniruojasi itin sudėtingomis sąlygomis. Pratybų vieta parinktas Kauno tvirtovės VIII fortas, kurio tuneliai užlieti vandeniu. Ten kariams tenka saugotis styrančių aštrių strypų, daiktų sankaupų ar nerti į siaurus, 7 metrų gylio šulinius. Specialistai pastebi, kad pastaruoju metu randama vis daugiau karo laikų sprogmenų, dažnai tenka dirbti ir po vandeniu, tad treniruotės būtinos. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvai skaičiuojant paskutinius mėnesius iki pasitraukimo iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos, šalies pareigūnai teigia dar neturintys konkrečių planų dėl jų įsigijimo. Seimas šių metų liepos 18 dieną priėmė sprendimą denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Šis sprendimas įsigalioja po pusės metų, tai yra 2025-ųjų sausio 18 dieną. Nuo tada Lietuvai nebeliks apribojimų įsigyti, transportuoti ir naudoti kasetinius šaudmenis.

Lietuva perka naujas pėstininkų kovos mašinas (PKM) „Vilkas“. Tik gerokai brangesnes, nei anksčiau. Jeigu pirmajame etape viena mašina vidutiniškai kainavo virš 7 milijonų, tai dabar teks pakloti kone dvigubai brangiau. Už 370 mln. eurų bus nupirkti 27 „Vilkai“. Vienos kaina – beveik 14 milijonų. Krašto apsaugos ministerija aiškina, kad kaina auga dėl to, jog prie dalies mašinų bus pritaisomi vadinamieji „plūgai“, kurie skirti kliūčių šalinimui.

Penktadienį generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė atlikti patikrinimą dėl šią savaitę viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie galimai Rusijoje pagamintus ir Lietuvos valstybinėse institucijose naudojamus seifus.

Po smarkių liūčių ir potvynių Ispanijos Valensijos regione žuvo mažiausiai 95 žmonės, sako valdžios institucijos, rašo „Reuters“. Šis potvynis Ispanijoje yra laikomas vienu didžiausių per visą šiuolaikinę šalies istoriją. Anot meteorologų, antradienį per aštuonias valandas kai kuriose Valensijos dalyse iškrito metų lietaus kiekis. Buvo apsemta dalis teritorijos, nukentėjo nemažai gyventojų, ūkininkų.

Norą atlikti tarnybą rezerve pareiškę kariai sveikatą galės pasitikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tokį sprendimą šią savaitę priėmė Ministrų kabinetas.

Konservatoriai ilgą laiką visuomenei kalbėjo, kad galbūt artėja karas ir turime kuo greičiau pasiruošti bei sustiprinti savo gynybą. Tiesa, paskutiniais savo kadencijos, rinkiminiais metais auginti gynybos biudžetą nustojo. Jis kitiems metams iš esmės suplanuotas toks, koks šiemet. Konservatoriai teisinasi, kad naujoji Vyriausybė galės skolintis. Vis tik sparčiau didinti mūsų gynybos pajėgumus ragina ne tik kariuomenės vadas, bet ir verslininkai.

 Lietuvos kariuomenės analitikai praėjusį mėnesį nustatė 226 priešiškus informacinius atvejus nukreiptus prieš Lietuvą ir NATO, daugiau nei pusė fiksuotų atvejų – karinio pobūdžio temomis, apie tariamą Aljanso keliamą grėsmę Rusijai. Kaip pirmadienį pranešė kariuomenė, Rusijos ir Baltarusijos pareigūnai bei propagandistai akcentavo paramos Ukrainai temą, didelio dėmesio sulaukė diskusijos dėl leidimo Ukrainai naudotis ilgojo nuotolio raketomis, atakuojant į Rusijos gilumą.

Politikai aktyviai ragina gyventojus aukoti krašto apsaugai ir net sukūrė specialų gynybos fondą, tačiau patys to daryti neskuba. Tik keletas TV3 žinių apklaustų Seimo narių nusprendė skirti dalį savo pinigų, bet kur kas daugiau tokių politikų, kurie teisinasi paaukoti pinigų gynybos labui dar nespėję. O štai socialdemokratas, Seimo milijonierius Gintautas Paluckas sako svarstantis krašto apsaugai ne aukoti, o skolinti. Tik dar neišsiaiškino, ar pakankamai uždirbs iš siūlomų palūkanų.

Spalio 7 d., pirmadienį, prasideda tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas 2024-II“. Iki spalio 17 d. truksiančios pratybos vyks Generolo Silvestro Žukausko poligone, jose dalyvaus per 3200 Lietuvos ir sąjungininkų karių su 700 karinės technikos vienetų, praneša Lietuvos kariuomenė.

Švenčionių rajone penktadienį prasideda tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas 2024 2“. Pranešama, kad karinės pratybos vyks Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone ir atskirose Švenčionių rajono vietose, Gaižiūnų poligone, taip pat Jonavos rajone. Numatoma, kad jų metu Generolo Silvestro Žukausko poligono prieigose esančiais keliais judės karinės transporto priemonės, taip pat bus naudojama pirotechnika ir imitacinė amunicija.

Antradienį Vakarų Lietuvoje prasidėjo iki sekmadienio truksiančios pratybos „Tvirtas skydas 3“. Pranešama, kad pratybos vyksta Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės atsakomybės rajone. Kaip praneša Lietuvos kariuomenė, pratybos vyks ir šviesiu, ir tamsiu paros metu: kariai judės pėsčiomis arba ratinėmis karinėmis transporto priemonėmis, naudos imitacinius šaudmenis bei sprogstamuosius užtaisus, specialiąsias priemones, dūminius paketus.

Antradienį pradeda veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos. Fondo steigimas numatytas spalio 1-ąją įsigaliojančiame Gynybos fondo įstatyme, kuriuo siekiama krašto apsaugos finansavimą didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pirmadienį sakė, kad remti gynybą gyventojai ir verslas nuo šiol galės paprasčiau: svetainėje gynybosfondas.

Vilniaus oro uoste šeštadienį nukritus kontrabandą gabenusiam balionui, Lietuvos kariuomenė sako stebinti tokius objektus Lietuvos oro erdvėje, tačiau jų sekimo nekomentuoja dėl jautrios radarų informacijos. Pasak kariuomenės, taip pat nėra galimybės stebėjimo sistemomis nustatyti, ar toks balionas gabena kontrabandą, ar kitą objektą.

Lietuvos kariuomenė plečia dronų valdymo specialistų gretas. Pirmieji kariai jau baigė teorinius mokymus ir dabar treniruojasi. Jaunuoliai sako, užduotis nesudėtinga, nors iššūkių daug. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Jaunasis karys sako iki šiol buvo drono rankose neturėjęs, o dabar atlieka jam patikėtą misiją. „Civilinėje aplinkoje neteko valdyti drono. Šiame kurse aš pirmą kartą susidūriau su dronu“, – sakė karys Adrianas Kovalevski.  Mokytis teko su porininku.

Apie 6 tūkstančiai Lietuvos piliečių užsirašė į naujai kuriamas karo komendantūras. Jos kuriamos pagal Ukrainos karo pamokas – kol kariai profesionalai kovoja fronte, jų užnugarį saugo apmokyti civiliai. Dabar komendantūrų nariai keliaus į specialius mokymus. Tik klausimas, ar visiems šalies gynėjams pakaks ginklų, šalmų ir šarvinių liemenių. Mat dalies šios ekipuotės trūksta net ir aktyviajame rezerve esantiems kariams.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad Lietuvos kariai greitu metu prisijungs prie tarptautinės operacijos tarp Persijos ir Omano įlankų esančiame Hormūzo sąsiauryje. Taip jis kalbėjo po antradienį vykusių derybų su Bahreino gynybos ministerijos ir kariuomenės vadovybe. „Mes jau daug metų dirbam su Bahreinu, kad būtų suteiktas teisinis pagrindas priimančios šalies.

Karas Ukrainoje – pavyzdys, kad vystyti Lietuvos rezervo sistemą yra būtina, nes karo sąlygomis reikalinga atkurti didelius kiekius gyvosios jėgos, o kritinėmis sąlygomis laiko ilgiems karių apmokymams nėra. Dėl šios priežasties mūsų šalyje atkurta privalomoji karo tarnyba, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) ir komendatūros.

Seime antradienį parlamentaras „valstietis“ Dainius Gaižauskas bei krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas susikirto dėl skaidrumo kariuomenėje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys D. Gaižauskas teigė stojęs į karininkų pusę kaltino ministrą dvigubais standartais.

Sekmadienį Lietuvos kariuomenė pergalės eisena paminėjo 510-ąsias pergalės Oršos mūšyje metines, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir sąjungininkai sutriuškino Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę. Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai stebėjo Lietuvos kariuomenės organizuojamą Garbės sargybos kuopos karių, Lietuvos kariuomenės orkestro bei teatralizuotos pasiuntinių su žirgais grupės eiseną nuo Aušros vartų iki Valdovų rūmų.

Karinė uniforma ir moteris Lietuvoje tapo įprastu reiškiniu. 10 metų vyriausiąja karinių pajėgų vade buvo prezidentė, mūsų šalies krašto apsaugai taip pat yra vadovavusi moteris, tačiau tai labiau politiniai postai. Dabar turime ir moterį, kuri vadovauja krašto apsaugos savanorių rinktinei. Krašto apsaugos savanorių pajėgų 6 rinktinės nauja vade tapo Lina Jieznienė. Ji yra vos antra moteris Lietuvoje, paskirta į tokias aukštas karines pareigas.

Lietuvos kariuomenė sekmadienį Vilniuje minės 510-ąsias pergalės Oršos mūšyje metines, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė (LDK) ir sąjungininkai sutriuškino Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę. Ta proga sostinėje pavakary rengiamos eitynės, kuriose dalyvaus Garbės sargybos kuopos kariai, Lietuvos kariuomenės orkestras, klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ nariai, persirengę XVI amžiaus istoriniais drabužiais.

Kariuomenės tikslas yra saugoti valstybę ir jos žmones, tačiau, panašu, kad bent jau duomenų apie žmones ji nemoka saugoti gerai. Tuo galėjo įsitikinti šimtai gyventojų, kurie yra pasiryžę dalyvauti karo komendantūrose. Trečiadienį jų elektroninio pašto adresai buvo atskleisti vieni kitiems. Jie gavo laiškus iš kariuomenės, kuriuose rašoma (kalba netaisyta, red. past.): „Informuojame, kad siunčiant Jums informaciją apie karo komendantūras, per klaidą Jūsų el.

Kredito unijų grupė „Kreda“ Lietuvos kariuomenei skyrė 15 tūkst. eurų vertės paramą – tris padidintos galios ir patikimumo automatinius palydovinio interneto ryšio sistemos „Starlink“ įrangos komplektus. Pranešama, kad paramos sutartį pasirašė „Kreda“ Jungtinės centrinės kredito unijos Administracijos vadovė Jolita Česonienė ir Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų bataliono vadė pulkininkė leitenantė Jurgita Savickaitė.

Vokietijos kariuomenė Lietuvoje rengia vienas pratybas po kitų. Šį kartą į mūsų šalį persikėlė maždaug 2 tūkst. vokiečių karių su pusseptinto šimto karinės technikos vienetų. Vokiečių generolai tvirtino, kad jiems būtina nuolat rengti tokio masto pratybas, nes koją vis dar kiša biurokratija. Šiuo metu mūsų šalyje yra keli tūkstančiai vokiečių karių, o atvykęs Vokietijos sausumos pajėgų vadas negailėjo pagyrų ir Lietuvos kariams bei karininkams.

Pirmadienį tarnybą Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione, Rokantiškėse, savanoriškai pradeda apie 350 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.

Lietuvos kariuomenė atsiskaito mokesčių mokėtojams, kaip leidžia itin išaugusį gynybos biudžetą. Šį kartą pademonstravo kokia ekipuote ir įranga aprūpina Lietuvos karius. Vieno kario apranga, ginklas, ekipuotė ir įvairūs priedai, kainuoja nuo 19 iki 37 tūkstančių eurų. Mūsų karius aprūpinti moderniomis technologijomis per artimiausius 10 metų kasmet kainuos po 120 milijonų.  Atgavus šalies Nepriklausomybę pradėjo kurtis ir atkurtos kariuomenės pajėgos.

Lietuvoje viešintis Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Haraldas Gante ketvirtadienį lankysis Generolo Silvestro Žukausko poligone. Čia jis stebės Vokietijos Padidinto budrumo brigados 21-osios brigados pratybų „Grand Eagle-2/24“ pristatymą. Rugpjūčio 19 dieną prasidėjusios ir iki rugsėjo 8 dienos truksiančios pratybos yra tęstinis mokymo ciklo etapas.

Aukštaitijoje sekmadienį prasidės Lietuvos ir NATO karių sausumos pratybos. Anykščių, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Rokiškio, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Zarasų rajonų ir Panevėžio miesto savivaldybių teritorijose Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų bei NATO sąjungininkų kariai treniruosis iki rugsėjo 5 dienos. Savivaldybės įspėtos, kad per mokymus bus naudojamos pirotechnikos priemonės ir imitaciniai šaudmenys.

Lietuvos kariuomenės (LK) analitikai liepos mėnesį fiksavo trečdaliu išaugusį priešiškos informacinės veiklos atvejų skaičių. LK duomenimis, praėjusį mėnesį Rusijos ir Baltarusijos informacinėje aplinkoje buvo aptikta 312 spaudimo, nukreipto prieš Lietuvą, atvejų. Birželio mėnesį tokių atvejų skaičius buvo trečdaliu mažesnis, pažymi kariuomenė. LK skaičiavimais, didžioji dalis atvejų buvo susiję su gynybos sritimi.

Per septynis šių metų mėnesius Rusijos karo teismai išnagrinėjo per 5 tūkst. bylų dėl neteisėto tarnybos vietos palikimo. Tai daugiau nei per visus 2023 m., rašo rusų nepriklausomas leidinys „Mediazona“. Šis rodiklis auga rekordiniais tempais ir rodo dešimteriopą augimą nuo 2022 m., kai per tą patį laikotarpį Rusijos teismai priėmė apie 500 bylų tokių bylų.

Per įtariamą išpuolį Vakarų Krante žuvo Izraelio pilietis, sekmadienį pranešė Izraelio kariuomenė. Įvykio metu nežinomi kaltininkai palestiniečių teritorijos šiaurėje iš automobilio paleido šūvius į kelias pravažiuojančias transporto priemones, pranešė Izraelio gynybos pajėgos (IDF). Pasak Izraelio gelbėjimo tarnybos, du vyrai, važiavę atskirais automobiliais, buvo sužeisti kulkų. Vienas vyras buvo paskelbtas mirusiu, o kitas sraigtasparniu nuskraidintas į ligoninę.

Lietuvos kariuomenė už 12 milijonų eurų kariams perka vokiečių firmos vasarinius kariškus batus. Socialiniuose tinkluose kariškiai piktinasi, kad batai buvo įsigyti nepasitarus su tais, kurie juos nešios. Anksčiau tos pačios kompanijos pagamintus batus gavę kariai skundžiasi, esą batai greitai susidėvi ar spaudžia, nepritaikyti nestandartinėms kojoms.

Teisėjų dalyvavimas komendantūroje laisvu nuo darbo metu, negaunant už tai atlyginimo bei laikantis numatytų reikalavimų, neprieštarauja etikai, šią savaitę konstatavo Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Tokį sprendimą priėmusi komisija pabrėžė, jog komendantūros veikloje nusprendę dalyvauti teisėjai negali užimti jokių renkamų ar skiriamų pareigų. Esminis jiems keliamas reikalavimas – nešališkumo ir nepriklausomumo principų laikymasis bei interesų konflikto regimybės vengimas.

Gynybos fondo lėšų paskirstymą turėtų spręsti iš ministrų, Vyriausybės kanclerio ir kariuomenės vado sudaryta taryba, nepanaudotos lėšos turėtų būti grąžintos atgal į fondą. Tai numato projektas, kurį antradienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms. Siekiant spartesnio krašto apsaugos stiprinimo, birželio pabaigoje Seimas priėmė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą, pakoregavo su juo susijusių mokesčių tarifus.

Šiemet daugiau gyventojų stojo į Lietuvos šaulių sąjungą ir Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP), taip at daugėja ir norinčiųjų prisijungti prie jaunųjų karininkų vadų mokymų. Kaip BNS informavo Lietuvos kariuomenė, šiemet į KASP iki birželio mėnesio priimti 427 kariai, praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu priimtųjų buvo 379. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, šiemet sulaukta 8 proc.

Vienas trečiadienį iš sunkvežimio iškritęs karys pristatytas apžiūrai į  ligoninę, kitas – išleistas gydytis į namus, ketvirtadienį BNS nurodė kariuomenė. „Vienam iš karių nustatytas kūno sumušimas ir jis išleistas gydytis ambulatoriškai į namus, kitas karys išorinių sužalojimų nepatyrė, visgi buvo pristatytas tolimesniam vertinimui į Klaipėdos ligoninę“, – komentare BNS nurodė kariuomenė. Pradėtas tyrimas Dėl įvykio aplinkybių pradėtas Karo policijos tyrimas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje prioritetiniams krašto apsaugos sistemos projektams skyrė dar 7 mln. eurų. Lėšos bus skirtos Krašto apsaugos ministerijai (KAM), iš jų bus finansuojami karinio mobilumo projektai, į Lietuvą atvykstantiems NATO sąjungininkams reikalinga karinė ir civilinė infrastruktūra, kiti krašto apsaugos sistemos projektai, susiję su gynybos pajėgumų vystymu.

Tauragėje iškritę iš transporto priemonės susižeidė du kariai. Skelbiama, kad du jauni kariai iškrito iš karinio automobilio. Jie nugabenti į ligoninę. Tauragės apskr. vyriausiojo policijos komisariato atstovų teigimu, šiandien 10:27 buvo gautas pranešimas, kad Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvės sankryžoje iš važiuojančios transporto priemonės iškrito du kariai.  Apie įvykį informuoti medikai ir karo policija. Tolimesnę įvykio eigą ir aplinkybes aiškinsis karo policija.

Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė, kad sulaikė devynis karius apklausai dėl įtariamo smurto prieš sulaikytąjį įstaigoje, kurioje, kaip žinoma, laikomi per karą Gazos Ruože sulaikyti palestiniečiai. Kariuomenės atstovas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad buvo sulaikyti devyni kariai, kurie „buvo išvežti apklausai“ dėl šios bylos.

Vyriausybė planuoja dar 7 mln. eurų skirti prioritetiniams įgyvendinti krašto apsaugos sistemos projektams. Tą numato antradienį Finansų ministerijos užregistruotas nutarimo projektas. Anot jo, lėšos bus skirtos Krašto apsaugos ministerijai (KAM), iš jų bus finansuojami karinio mobilumo projektai, į Lietuvą atvykstantiems NATO sąjungininkams reikalinga karinė ir civilinė infrastruktūra, kiti krašto apsaugos sistemos projektai, susiję su gynybos pajėgumų vystymu.

Lietuva Moldovos kariuomenei perduos penkis termovizualinius taikiklius „LW75MG“, šią savaitę nusprendė Vyriausybė. Kaip sakė gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas, karinė technika perduodama Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva, siekiant stiprinti Moldovos kariuomenės pajėgumus ir atsparumą. „Kitaip tariant, bus dar ir daugiau tokių perdavimo etapų“, – pasitarime kalbėjo ministras. Gynybos resursų agentūros valdomas turtas bus perduotas neatlygintinai.

Šilalės rajono gyventojai savo kaimynystėje naujo karinio poligono nenori ir atvykusius Krašto apsaugos ministerijos atstovus pasitinka itin priešiškai. Žmonės tikina bijantys šaudynių keliamo triukšmo, taip pat sako, kad karo atveju taps pirmuoju priešo taikiniu. Medžiotojai piktinasi, kad neteks miško, o dalis gyventojų net nori kompensacijų už tokį naują kaimyną.

Gynybos resursų agentūra sudarė 22,5 tūkst. eurų vertės sutartį dėl naujų drabužių komplektų įsigijimo. Kaip antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), pagal sutartį su bendrove „Omniteksas“ ketinama įsigyti apatinių drabužių, šaltiems orams skirtų šiltų apatinių drabužių ir marškinaičių ilgomis rankovėmis. Pastaroji įmonė taip pat aprūpins šalies kariūnus sportiniais kostiumais ir kepuraitėmis. Kiek anksčiau sudarytos sutarties vertė siekia 2,8 mln. eurų.

Pirmadienį Lietuvos partizanų memoriale Kryžkalnyje bus minima Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų diena. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, minėjimo metu vyks Sausumos pajėgų vienetų rikiuotė, kurioje kartu su Lietuvos kariais ir kovinių vėliavų grupėmis dalyvaus Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų rotacinių pajėgų kariai.

Izraelio vyriausybė, anot žiniasklaidos, nusprendė nuo 32 iki 36 mėnesių prailginti vyrų privalomosios karinės tarnybos laiką. Nauja tvarka galios ateinančius aštuonerius metus, penktadienį pranešė žinių portalas „Ynet“. Sprendimas esą priimtas saugumo kabineto posėdyje. Visas kabinetas dėl to turėtų balsuoti sekmadienį, praneša agentūra „Reuters“. Pasak karinės vadovybės, kariuomenei reikia daugiau personalo karui prieš „Hamas“ Gazos Ruože ir susirėmimams su Libano „Hezbollah“ grupuote.

Vyriausybė nusprendė: Tauragės ir Šilalės rajonuose kitų metų rudenį turėtų atsirasti du nauji poligonai. Nors jie karinio statuso neturės ir juose niekas nešaudys, vyks tik lengvosios, taktinės pratybos – štabo, padalinių perdislokavimai, reagavimo ir parengties patikrinimai – tenykščių gyventojų žinia nenudžiugino. Jie būgštauja, kad negalės lankyti miškų, poilsiaviečių.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Miškingame Tauragės regione jau kitą rudenį atsiras poligonas.

Ketvirtadienį Seimas vienbalsiai pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotiems kariuomenės struktūros pakeitimams, kuriais kuriama pėstininkų divizija su tankų batalionu bei didinamas šauktinių skaičius. Patvirtinu įstatymu bus kuriama nauja kariuomenės struktūra – pėstininkų divizija.