gamta

Socialiniuose tinkluose praskriejo žinia, kad gegužės 18 d. vakare Rietavo rajone buvo nušautas žieduotas bei paženklintas mažasis erelis rėksnys. Įvykio liudytojas, kuris paskelbė apie šią žinią, išreiškė nepasitenkinimą ir nori atkreipti visuomenės dėmesį. Augustas Raudonis prieš kelias dienas pranešė apie incidentą, įvykusį gegužės 18 d., kad vakare, Rietavo rajone, buvo nušautas mažasis erelis rėksnys.

Vakar Lietuvoje staiga pakilusi temperatūra ir danguje pasirodžiusi saulė leido daugeliui pasijusti tarsi prasidėjus vasarai. Gamta taip pat siunčia aiškius signalus – danguje sukinėjasi kregždės, ore skamba lakštingalų giesmės, o laukuose baltuoja peržydėjusios kiaulpienės. Bet ar tai reiškia, kad pavasaris jau baigėsi? Apie tai, kokius ženklus rodo gamta ir ko galime tikėtis artimiausiu metu, naujienų portalui tv3.lt papasakojo gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato specialistai sulaukė netikėtos žinutės – durpyno teritorijoje darbuotojai pastebėjo ant žemės gulintį ir šliaužiantį neįprastą paukštį. Kaip paaiškėjo, tai yra Lietuvoje retas paukštis – juodakaklis naras. Toks radinys specialistus ir nustebino, ir kaip reikiant pradžiugino – šis paukštis yra įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą ir jį išvysti pavyksta retam.

Aplinkos apsaugos departamento specialistai ragina atsisakyti tradicijų per šventes: į orą neleisti balionų ir dangaus žibintų, nes jie kelia grėsmę aplinkai. Paleisti į orą šventiniai atributai turi trumpalaikį efektą, bet neigiami padariniai aplinkai – ilgalaikiai. Balionai ir dangaus žibintai nusileidžia gamtoje: miškuose, pievose, vandens telkinių pakrantėse, o taip pat ir miestų teritorijose.

Gegužės vidurys, bet vietoje pavasariškos šilumos – vėsūs orai, lietus ir net sniegas. Nors kalendorius sako viena, gamta šiemet kalba kitaip. Pasak žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus, visa tai – ne atsitiktinumas, o aiški klimato kaitos pasekmė, kurios ilgą laiką nenorėjome pripažinti. Jis pastebi, kad kitą savaitę prasidės gamtos vasara, tačiau perspėja – niekas tiksliai negali pasakyti, kokia ji bus: gal ir atšils iki 20 laipsnių, bet šilumos garantijų nėra.

Prieš kelias dienas kaunietė Violeta pasidalijo nuotraukomis, kurios pakerėjo internautus ir parodė tikrą gamtos galią. Šiose nuotraukose įamžintas visterijos augalas, užaugęs per visą vieno iš Kauno daugiabučių ilgį. Įstabiomis nuotraukomis Violeta pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ „Orų entuziastų“ grupėje. Šie vaizdai sužavėjo internautus ir šie puolė komentuoti po Violetos įrašu. Šis įrašas surinko daugiau nei 3,5 tūkst.

Kylančios energijos kainos, geopolitinis nestabilumas ir klimato kaitos iššūkiai vis dažniau verčia klausti: ar galime patys apsirūpinti energija, kuri būtų ir tvari, ir patikima? Ieškant atsakymo, vis daugiau dėmesio krypsta į giluminę Žemės šilumą. Nors geoterminė energija dažniausiai siejama su Islandija ar Italija, nedaugelis žino, kad ir Lietuva slepia šį švarų, stabilų bei vietinį energijos šaltinį.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbia informacija apie biologinės įvairovės išsaugojimą. Šįkart dėmesys skiriamas natūralioms pievoms ir ganykloms, kurios yra vertingos ne tik gamtai, bet ir kultūriniam kraštovaizdžiui. Departamentas informuoja apie nustatytą pažeidimą Kretingos rajone, dėl kurio buvo padaryta žala gamtai už 17,7 tūkst. eurų.

Visai neseniai buvo pastebėti į Lietuvą sugrįžę reti paukščiai – žalvarniai. Pranešama, kad jų Lietuvoje tėra likę 10 perinčių porų, jos aptinkamos Druskininkų apylinkėse. Ornitologai prašo visų nelikti abejingais ir pamačius pranešti apie pastebėtus žalvarnius. Užfiksuoti reti paukščiai Socialiniame tinkle „Facebook“ „Lietuvos ornitologų draugijos – Birdlife Lithuania“ puslapyje buvo pasidalinta džiugia žinia apie reto paukščio užfiksavimą.

Nors naktimis dar paspaudžia šaltukas, vis tik dienos metu galima matyti jau atbudusią gamtą. Ją išduoda ne tik sprogstantys medžių pumpurai ir pievose pasirodžiusios gėlės, tačiau taip pat ir atbudusi gyvūnija. Miškuose jau atbudę gyvūnai šiuo metu pasirodo visu savo grožiu, o miškuose įtaisytos kameros leidžia pamatyti, kaip dienomis ir naktimis ten verda gyvenimas bei stebėti laukinius gyvūnus jų natūralioje aplinkoje.

Šylant orams, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ kviečia gyventojus prisiminti atsakingo poilsio gamtoje taisykles. Pranešime pabrėžiama, kad daugelis žmonių, ilsėdamiesi prie vandens telkinių, dažnai pamiršta aplinkosauginius reikalavimus. Direkcija ragina saugoti gamtą ir laikytis nustatytų tvarkų, kurios padeda išlaikyti švarą bei kraštovaizdžio vientisumą.

Šventosios aukštupio pažintinėje trasoje ne tik atrasite, bet ir pažinsite Antalieptės marių hidrografinį draustinį bei jo gamtines ir kultūrines vertybes. Keliaujant pažintine trasa Jus lydės rodyklės – mitologiniai laiveliai. Ėjimą ar važiavimą dviračiu trasoje paįvairins 7 informaciniai stendai su senovę menančiomis fotografijomis.

Visai neseniai Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate buvo užfiksuotas neįprastas vaizdas – mėlynos spalvos varlės. Jos pasirodė vandens telkinio pakrantėje, o patinėliai kurkdami viliojo pateles. Buvo dalijamasi, kad pavyko išgirsti mėlynų varlių „chorą“. Tai – išskirtinis pavasario reginys, kurį paskubėjusieji dar gali spėti išvysti ir išgirsti. Parodė mėlynas varles Socialiniame tinkle „Facebook“ Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas dalijosi balandžio pradžioje užfiksuotu vaizdu.

Šalies požeminio vandens stebėsenos rezultatai rodo neigiamą žmogaus veiklos poveikį – aptiktas padidėjęs nitratų, amonio, fosfatų kiekis, nustatyti vaistų likučių pėdsakai, pirmadienį pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. Žmogaus veiklos pėdsakai vandenyje pastebėti, vykdant požeminio vandens stebėseną pagal naująją Valstybinę aplinkos monitoringo programą 2024–2029 metams. „Požeminio vandens pokyčiai sunkiai pastebimi, bet reikšmingi.

Aplinkos apsaugos departamentas šių metų balandžio 1–birželio 21 dienomis organizuoja akciją „Aplinkosaugos sąlygos vandens telkiniuose“, kurios metu didelį dėmesį skirs Lietuvos vandens telkiniams ir aplinkosaugos reikalavimų laikymuisi, plaukiojant vandens transporto priemonėmis, bus organizuojami reidai.

Kovo 31 d. baigėsi 2024-2025 metų medžioklės sezonas. Pagal galiojančias medžioklės taisykles, visi medžiotojai privalo pristatyti per sezoną sumedžiotų kanopinių gyvūnų trofėjus – specialiai paruoštus ragus su kaukole – oficialiai registracijai ir apžiūrai.

Vakar Vilniaus universiteto mokslininkai buvo nepaprastai nustebinti aptikę 2021 metais registruotoje paprastojo taukiaus radavietėje daugiau kaip 500 vaisiakūnių. Šie grybai Lietuvoje – beveik išnykę. Mokslininkai negalėjo atsidžiaugti tokiu išskirtiniu radiniu. Turtinga radavietė Socialiniame tinkle „Facebook“ Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pasidalijo įrašu, pranešančiu džiugią žinią apie Vilniaus universiteto mokslininkų atradimus.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ informavo apie skaudų įvykį Vilniaus rajone – Galgiuose nustatytas asmuo, neteisėtai naudojęs draudžiamus spąstus laukiniams gyvūnams gaudyti. Kovo pabaigoje gautas pranešimas apie įkalintą gyvūną aplinkosaugininkus nuvedė į Galgius, kur prie vieno namo rasti dveji draudžiami spąstai. Vienuose iš jų buvo įstrigusi lapė, tačiau, deja, dėl patirtų sužalojimų jos išgelbėti nepavyko.

Praėjusią savaitę Lietuvoje, Šalčininkų rajono miške užfiksuotas didingas vaizdas. Miško takeliu lėtai ir užtikrintai žingsniavo girių karalienė meška. Šiuo vaizdu buvo pasidalinta tik sekmadienį, tačiau rašoma, kad meška užfiksuota dar kovo 31 dieną. Miške užfiksuota meška Socialinio tinklo „Facebook“ „Gamtos reiškinių“ grupėje Marek Kislovskij pasidalijo įrašu, kuriame parodė, kad užfiksavo mešką.

Vaikštinėdamas Tauragės rajone, šalia vietovės, kurioje buvo pilama tvora iš akmenų, Laimonas pastebėjo jo akį patraukusį radinį. Jis pasiėmė jį į rankas ir pamatė, kad tai – fosilija su joje įspausta jūros žvaigžde. Pats Laimonas pasakojo, kad radinį aptikti jam buvo netikėta. Jis pasakojo, kad visiškai nemanė, kad jo akis aptiks tokį „grožį“. „Radau labai keistai.

Aplinkos apsaugos departamentas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dalijasi svarbia informacija apie sulos leidimą. Nors šis natūralus gamtos gėrimas yra itin vertinamas pavasario metu, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių, kad nepakenktume medžiams ir gamtai. Aplinkos apsaugos departamentas pabrėžia, jog neatsakingas sulos leidimas gali sukelti rimtą žalą medžiams, todėl prieš pradedant rinkti sulą būtina susipažinti su pagrindinėmis taisyklėmis.

Žuvinto biosferos rezervatas socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia apie itin retą ir vertingą atradimą – šį pavasarį, kovo 26 d., buvo aptiktas tripirštis genys, viena rečiausių genių rūšių Lietuvoje. Šis įvykis itin svarbus, nes tripirštis genys per visą stebėjimų istoriją Žuvinto biosferos rezervate buvo užfiksuotas vos kartą.

Gamtininkai šiuo metu fiksuoja augalijos ir gyvūnijos atgimimą po žiemos miego, dėl to kreipiasi į gyventojus su prašymu sustoti pamačius varliagyvius ir pagelbėti jiems. Gamtininkai kreipiasi į gyventojus. Prašo padėti varliagyviams Socialiniame tinkle „Facebook“ Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos komanda pasidalijo biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialisto Gerardo Paškevičiaus prašymu apsaugoti varliagyvius.

Lietuvoje kritiškai nyksta pelkės. Mokslininkai sako, kad tai kelia didžiulę grėsmę nykstančioms gyvūnų ir augalų rūšims, o taip pat ir visai ekosistemai. Mokslininkų skaičiavimais, beveik 40 procentų visų Lietuvos pelkių jau yra sunaikinta dėl ūkininkystės.  Ekologai kreipiasi į valdžios atstovus ir prašo, kad šie skatintų ūkininkus saugoti pelkes, rinktųsi aplinkai draugiškesnius ūkininkavimo metodus.

Palanga ir toliau aktyviai plečia savo infrastruktūrą bei puoselėja istorinį paveldą. Palangos meras informavo visuomenę, kad prasidėjo Melno tako projektavimo darbai, o kitąmet prasidės darbai. Jo teigimu, tai bus nauja rekreacinė ir edukacinė erdvė, skirta įamžinti 1422 m. Melno taikos sutartį, suteikusią Lietuvai priėjimą prie Baltijos jūros. „Mūsų komanda, rengdama planą Palangai, be kitų darbų, numatė įamžinti ir šį itin svarbų istorinį įvykį.

Lietuvos miškuose verda gyvenimas – specialistai vis dažniau dalijasi miškuose kameromis užfiksuotus jų gyventojus. Šįkart naktį pavyko užfiksuoti invazinę rūšį – mangutus, kuriuos daugelis geriau žino kaip usūrinius šunis. Naktį miške užfiksuotais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti mangutai, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Varnių regioninis parkas.

Nors kovo 25 diena yra pavadinta Gandrinėmis ir manoma, kad jos metu į Lietuvą iš šiltų kraštų sugrįžta gandrai, tačiau šiemet jie užfiksuoti kitos ypatingo datos, Kovo 11 dienos metu. Vilkaviškio rajone buvo pastebėtas į Lietuvą sugrįžęs nacionalinis paukštis. Parodė visiems Vilkaviškio rajone kovo 11 dieną buvo užfiksuotas į Lietuvą sugrįžęs gandras. Šia informacija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapio administratoriai.

Šį ketvirtadienį, kovo 13-ąją, Lietuvos gyventojai turės galimybę stebėti įspūdingą dangaus reiškinį – visišką Mėnulio užtemimą, dar vadinamą „Kruvinuoju Mėnuliu“. Tokio užtemimo metu Mėnulis visiškai panyra į Žemės šešėlį ir įgauna rausvai raudoną atspalvį, sukeldamas ypatingą reginį danguje.​ Mėnulio užtemimas prasidės vėlai vakare ir tęsis iki ankstyvo penktadienio ryto. Tikslus laikas gali skirtis priklausomai nuo stebėjimo vietos, tačiau pagrindinės fazės bus matomos visoje šalyje.

Pažvelgę į panevėžietę Beatą Norvilę ne vienas galėtų pasisemti įkvėpimo keisti savo gyvenimą į tokį, apie kurį svajojama. To pavyzdys – Beatos pasiryžimas žymiausius pasaulio podiumus ir garsiausių šalių virtuves iškeisti į ramią, idilišką kasdienybę kaime. Anksčiau Beata apie gyvenimą kaime negalvojo. Ji pasakojo, kad savo vaikystės metus praleido gyvendama pačiame Panevėžio centre, priešais autobusų stotį. Vis tik atėjo diena, kai visa tai apsivertė.

Ketvirtadienį, leidžiantis saulei, Lietuvoje pasirodė įspūdingi vaizdai – pakėlę akis į dangų, žmonės skubėjo fotografuoti pasirodžiusius perlamutrinius debesis. Tai – gana retas reiškinys šalyje.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija socialiniuose tinkluose skelbia, kad pavasarį, tarp vasario ir balandžio mėnesių, taurieji elniai meta savo ragus, o šių gamtos gėrybių paieška tampa vis dažnesniu ir azartišku laisvalaikio užsiėmimu. Tiesa, ragų ieškotojams primenama, kad, nors pagal Lietuvos teisės aktus numesti ragai priklauso juos radusiam asmeniui, ieškant jų svarbu elgtis atsakingai ir gerbti gamtos ramybę bei privatumą.

Artėjant pavasariui ne vienas sodininkas jau ruošiasi sezoniniams darbams ir papunkčiui rašosi, ką nuveikti. Vienas iš darbų – medžių ir krūmynų kirtimas. Vis tik gamtininkai pataria šį darbą iš sąrašo laikinai išbraukti. Gamtininkai kreipėsi į sodininkus, perspėdami apie gamtai padaromą žalą kertant medžius ir krūmynus kovo-rugpjūčio mėnesiais.

Šiomis dienomis išėjusieji pasivaikščioti prie vandens telkinių gali pastebėti išskirtinį gamtos reiškinį – ledo žvaigždes. Jos pasirodo ankstyvo pavasario metu, kuomet dienomis ledo paviršius atitirpsta, o naktimis užšąla. Lietuvos gyventojai gali užfiksuoti ankstyvą pavasarį pasirodantį gamtos reiškinį.

Sekmadienį, netoli Kauno esančiame Varluvos kaime užfiksuotas stumbrų būrys. Įspūdingais vaizdais suskubo dalintis naujienų portalo „Kas vyksta Kaune” skaitytojai. Užfiksuotas būrys pastebėtas besiganantis laukuose, greta miško. Vaizdo įraše matomus stumbrus užfiksavo skaitytojas Ramūnas Vilkelis. Skaičiuojama, kad praėjusių metų vasarą Lietuvoje buvo per 300 stumbrų, toks skaičius šaliai nėra didelis, visa bėda – per didelėse bandose.

Ignalinos rajone vasario 19 dienos rytą buvo užfiksuotas įspūdingas gamtos reiškinys. Tai – spindulinio atvėsimo rūkas, kuris pasirodo tik susidarius tinkamoms žiemos sąlygoms.  Užfiksuotas reginys sužavėjo ne vieną – socialiniuose tinkluose pasidalinti vaizdai sulaukė daugybės reakcijų. Parodė visiems Socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo dalijamasi įspūdingu spindulinio atvėsimo rūko vaizdo įrašu.

Vasario mėnesį Lietuvoje atvėsus orams ir paspaudus šaltukui, pasirodė į šerkšną panašus reiškinys vandenyje. Tai – „ledo gėlės“, kurios susidaro tik pasirodžius tinkamoms oro sąlygoms. Akį traukiantis vaizdas užfiksuotas Žemaitijoje, Platelių ežere. Parodė visiems Socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapis su savo sekėjais pasidalijo įspūdingu gamtos reiškiniu.

Visai neseniai Karklės paplūdimiu vaikščiojęs Algirdas ant žemės aptiko jo akį patraukusį radinį. Šis radinys priminė akmenį, buvo pilkai baltos spalvos, porėtas. Algirdui nuojauta kuždėjo, kad šis radinys skaičiuoja jau ne vieną milijoną metų. Įdomaus laimikio nuotrauka Algirdas pasidalijo „Facebook“ grupėje „Lietuvos paviršiaus istorija“. Joje įrašas sulaukė nepaprasto susidomėjimo. Viso ant įrašo mygtuką „patinka“ paspaudė 1 900 žmonių, kurie negailėjo ir nuostabą parodančių komentarų.

Visai neseniai Kelmės rajone esančiame miške vaikščiojęs Kęstutis miško paklotėje aptiko įstabų ir jo dėmesį patraukusį reginį. Ant žemės gulėjo masyvus, dideli numesti Kęstučiui nežinomo gyvūno ragai. Savo radinio nuotrauka Kęstutis pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje, o ji sulaukė internautų susidomėjimo. Dauguma iš internautų sveikino Kęstutį su puikiu radiniu, tačiau kitiems dėl ragų kilo klausimų. Kai kurie ėmė klausti, kokio gyvūno ragus rado Kęstutis.

Viename Čekijos parke bebrai surentė kelias užtvankas ir užbaigė daugiamilijoninį vietovės atkūrimo projektą, praneša MSN. Vietos pareigūnams kovojant su biurokratija, darbštūs gyvūnai ėmėsi darbo. Per dvi dienas jie pastatė kelias užtvankas, kurios ne tik išsprendė drenažo problemą, bet ir sutaupė valdžios institucijoms apie 30 mln. Čekijos kronų (apie 1,2 mln.

Žagarės regioninis parkas socialiniuose tinkluose pasidalijo, kas naktimis vyksta miške šalia Mūšos tyrelio pelkės – susidūrus su tuo akis į akį, išsigąstų ne vienas. Pamiškėje prie minėtos pelkės girininkas Gediminas Vitkauskas užfiksavo vilkus. Parodė, kas miške vyksta naktį Paviešintame vaizdo įraše matyti mažiausiai penki vilkai, kurie, gamtininkų teigimu, ruošiasi vestuvėms. „Panašu, kad vilkai jau ruošiasi vestuvėms.

Ne vienas žino, kad grybų būna pačių įvairiausių rūšių ir spalvų. Vienas iš įdomesnių grybų auga Biržų regioniniame parke ir pasižymi žalsvai-melsva spalva bei gali nudažyti medieną. Grybas visų akis pritraukia savo išskirtine spalva. Parodė visiems Socialiniame tinkle „Facebook“ Biržų regioninis parkas pasidalijo įrašu, kuriame visiems parodė šį ypatingą grybą – paprastąjį žaliagrybį. Gamtininkai paaiškino, kur galima aptikti tokius grybus.

Dzūkijos krašte gyvenanti Janina Janušauskienė stebi gamtos ženklus nuo vaikystės. Jie leidžia nuspėti būsimus orus. Apie tai, kokie žiemos orai ir koks artėjantis pavasaris laukia, Janina sutiko pasidalinti ir su tv3.lt skaitytojais.  Janina pastebi, kad visą žiemą, nuo pat lapkričio pabaigos, žmonės, dirbantys soduose ir kiemuose, galėjo pastebėti kurmių išraustus kurmiarausius. Pasak jos, kurmiai rausia vos ne kiekvieną dieną ir jie pranašauja šiltus, gražius orus.

Praėjusią savaitę ne vienas Lietuvos gyventojas, pakėlęs akis į dangų, nustebo išvydęs tokį reginį. Danguje pasirodė išskirtinis reiškinys – Saulės stulpas, kuris priminė tikrą degančios žvakės liepsnelę. Tie, kurie penktadienį pakėlė akis dangų, galėjo džiaugtis neeiliniu reginiu. Parodė visiems Socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (Meteo.lt) pasidalijo įspūdingu reginiu danguje, kuris kai kuriems priminė degančios žvakės liepsną.

Anot mokslininkų, dėl klimato kaitos smarkiai mažėja laukinių gyvūnų populiacija. Ne ką mažesnis pavojus kyla ir į šiltuosius kraštus migruojantiems paukščiams. Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas ir paukščių tyrinėtojas dr. Gintaras Malmiga pasakoja, kad mėgindami prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, kai kurios paukščių rūšys netgi pradėjo mažėti, o daliai paukščių kyla reali grėsmė išnykti.

Dzūkijos nacionalinis parkas vos prasidėjus metams pranešė džiugią žinią – jų valdose atsirado dar vienas gyventojas. Prieš pat žiemos šventes Stėgalių stumbryno antrame aptvare gimė stumbriukas. Jie pranešė, kad kol kas stumbriuko lytis nėra žinoma, tačiau nustačius ją stumbriukui bus suteiktas vardas. Džiugi žinia Vakar socialiniame tinkle „Facebook“ Dzūkijos nacionalinis parkas pasidalijo džiaugsminga žinia apie prieš šventes gimusiu stumbriuku.

Vakar Lenkijoje, Gdansko įlankoje buvo užfiksuotas įdomus gamtos reiškinys – dideli ledo rutuliai, plūduriuojantys pakrantėje. Šis reginys patraukė ir Lietuvos meteorologų dėmesį. Vakar viešojoje erdvėje išplito vaizdai iš Gdansko, kuriame užfiksuoti ledo kamuoliai. Parodė visiems Socialiniame tinkle „Facebook“ vakar „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasidalijo vaizdais iš Lenkijos, Gdansko įlankos, kurioje užfiksuoti ledo kamuoliai.

Kauno marių regioniniame parke išvystas vaizdas pribloškė net specialistus – net vietoje, kuri skirta edukuoti ir pažindintis su gamta ir jos turtai, įsisuko vandalai. Kauno marių regioninis parkas socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdais, kaip atrodo nuniokoti informaciniai ir prevencinis stendai prie Kalniškių konglomeratų atodangos. Pamatytas vaizdas šokiravo Radus tokią nemalonią staigmeną specialistai reagavo nedelsiant ir jau sutvarkė suniokotą turtą.

Paskutinę praėjusiųjų metų dieną Žuvinto biosferos rezervate buvo pastebėtas didingas laukinis gyvūnas – briedis. Gamtininkai užfiksavo gyvūną ir parodė visiems vaizdo medžiagą. Užfiksavus didingą laukinį gyvūną, gamtininkai jį parodė visiems. Pasirodė briedis Paskutinę praėjusiųjų metų dieną savo „Facebook“ puslapyje Žuvinto biosferos rezervato gamtininkai pasidalijo pasirodžiusio briedžio kadrais. Laukinis gyvūnas pasirodė prieš kamerą ir toliau keliavo per mišką.

Ansktyvą antradienio rytą Pietų Lietuvoje ir Vilniuje buvo galima užfiksuoti tikrą gamtos sukurtą grožį. Visa tai – medžius, augalus ir žolę nuklojęs šerkšnas, pateikęs užburiantį reginį. Gamtos ir orų stebėtojai dalijosi kadrais „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“, kuriuose užfiksuotas gamtą padengęs šerkšnas.