gamta

Šių dienų skubėjime vis daugiau žmonių ieško lėtesnio, sąmoningesnio ir tvaresnio gyvenimo ritmo – atsigręžia į gamtą, renkasi natūralius sprendimus ir mažina vartojimą. Būtent tokį kelią atrado ekologiško gyvenimo būdo entuziastė Gabija Kuncaitytė. Apie tai, kaip jos šeimos kasdienybę keičia gyvenimas tarp miesto ir kaimo, kaip tvarūs įpročiai ugdo mažametę dukrą ir kokias alternatyvas miesto pramogoms atrado jų šeima, Gabija pasakoja ir tv3.lt portalo skaitytojams.

Ne paslaptis, kad už atliekų išmetimą gamtoje pagyrimo nenusipelnytų nė vienas. Vis tik vis dar pasitaiko susidūrimų su atliekų išmetimu tam neskirtose vietose. Be to, svarbu atminti, kad už šį veiksmą gamtoje gresia baudos – artėjant padangų keitimo metui, primenama, kas už tai gresia ir kaip tinkamai atsikratyti nebereikalingomis padangomis.

Šiandien, rugsėjo 22-ąją, Lietuvoje minima ypatinga diena – rudens lygiadienis. Šiuo laiku dienos laikas susilygina su naktimi ir minima astronominio rudens pradžia. Nuo seno ši diena Lietuvoje buvo laikoma švente. Ypatinga diena Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja.

Biržų regioninio parko miške ekologė Renata Ulinskienė aptiko įspūdingą grybą, įrašytą į Raudonąją knygą – korališkąjį trapiadyglį, išsiskiriantį savo ypatinga išvaizda. Jį rasti svajoja visi grybų entuziastai, mat jis Lietuvos miškuose sutinkamas ne taip dažnai. Šį retą gražuolį Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija sekėjams pristatė savo „Facebook“ paskyroje.

Dawidas Kontny – miškininkas iš Tucholos miškų urėdijos (Lenkija), kurį internete seka tūkstančiai žmonių. Jo profilis „Forest Forest Water Swamp“ socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo dėl pasakojimų apie kasdienį „gyvenimą miške“. Vis tik šį kartą jo įrašas šokiravo net ištikimiausius sekėjus – grįžęs iš žvejybos jis savo bate aptiko šį tą labai nemalonaus.

Gloguvo miškuose Žemutinėje Silezijoje, Lenkijoje, pastebėtas savanos servalas. Nuotraukas, kuriose gyvūnas išeina iš krūmų į kelią ir vėl pasineria į žoles, miškininkai paskelbė socialiniuose tinkluose. Manoma, kad plėšrus gyvūnas pabėgo iš privataus veislyno, rašoma tvn24.pl. Miškininkai prašo pranešti apie gyvūną Savo pasidalintame pranešime Lenkijos miškininkai teigė, kad apie pastebėtą gyvūną sužinota iš socialiniuose tinkluose pasirodžiusio įrašo.

Ne paslaptis, kad dauguma lietuvių mėgsta savo laiką leisti gamtoje, o ypač miške. Vieni iš jų ten randa uogų, kiti parsineša grybų, o štai Rietavo rajono miške vaikščiojęs Maksas aptiko didingus ragus. Pašnekovas sutiko pasidalinti šių ragų nuotrauka su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Jis pasakojo, kad ragus pavyko aptikti maždaug prieš mėnesį, o jų dydis nustebino net patį radėją.

2025 metų rugpjūtį, Neries regioniniame parke pirmą kartą aptikta reta ir saugoma orchidėja – miškinė plikaplaiskė (Neottianthe cucullata). Tai itin džiuginantis atradimas, nes ši rūšis Lietuvoje sparčiai nyksta, o nauja radavietė suteikia vilčių dėl jos išlikimo. Dar svarbiau, kad šiemet Neries regioniniame parke tai jau ne pirma nauja orchidėjų rūšis, todėl tokios naujienos rodo ypatingą teritorijos gamtinę vertę ir skatina dar labiau rūpintis saugomomis buveinėmis.

Rudens pradžioje gamta vis dar sugeba nustebinti net ir daug mačiusius. Įprastai šiuo metų laiku akys krypsta į gelstančius lapus, rytais ant žolės pasirodančią rasą ar migruojančius paukščius. Tačiau gamtininkas Almantas Kulbis pastebėjo visai kitą, netikėtą reiškinį – slyvą, kuri rugsėjį sukrovė žiedus. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis pasidalijo įspūdinga nuotrauka, kurioje matyti du pražydę žiedai, užfiksuoti Vievyje, netoli geležinkelio stoties.

Ruduo atėjo ne tik į gamtą, bet ir į žmonių kasdienybę – rytais vis dažniau pasitinka gaivesnis oras, o saulė jau nebe tokia kaitri kaip vasarą. Pamažu vis labiau pastebime rudens ženklus: gelsvėjančius lapus, ilgesnius šešėlius ir ramesnį gamtos kvėpavimą. Vis tik, nors orai darosi gaivesni, žmonės vis dar viliasi sulaukti šiltesnių dienų. Dzūkijoje gyvenanti Janina Janušauskienė sako, kad rudens nuotaikas galima nuspėti stebint gamtą, o ji tai daro nuo vaikystės.

Lietuviai šiemet užgniaužę kvapą seka keliaujančių meškų pėdsakus ir džiaugiasi tuo, kad šalies fauna vis nustebina savo išskirtinumu ir gausa. Šįkart pavyko įamžinti neįtikėtiną vaizdą – meškų viliojimo vietoje pasirodė net dvi meškos. Specialistai sako, kad toks medžiotojo užfiksuotas vaizdas išskirtinis – Lietuvoje jis ne tik retas, bet ir pirmasis toks Lietuvoje.

Prasidėjo paskutinė vasaros savaitė, o kartu vis dažniau galime pajusti rudens artėjimą – rytais išlindęs rūkas, gaivesnis oras ir trumpėjančios dienos primena, kad vasara ir šiluma traukiasi. Vis dėlto tikimasi, kad gamta dar gali nustebinti ir padovanoti keletą saulėtų, maloniai šiltų dienų. Apie tai, ko galime tikėtis artimiausiu metu, tv3.lt naujienų portalui pasakoja gamtos ženklus stebinti dzūkė Janina Janušauskienė.

Valstybinių miškų urėdija socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įkvepiančiais gamtos atradimais iš miškininkų kasdienybės. Miškas – tai vieta, kurioje galima ne tik pabėgti nuo kasdienio šurmulio, bet ir iš arti pamatyti ypatingus gamtos reiškinius. Miškininkai savo darbe nuolat pastebi įvairių įdomybių, kurios parodo gamtos gyvybingumą, stiprybę ir gebėjimą prisitaikyti. Šįkart dėmesys skiriamas išskirtiniams medžiams, pastebėtiems Ignalinos regioninio padalinio Daugėliškio girininkijoje.

Tie, kurie šįryt keliavo į gamtą, tikriausiai spėjo pastebėti, kad jau sulaukėme pirmųjų šalnų. Vėsus rytas ir apšarmoję augalai parodė – neužilgo sulauksime rudens. Gamtos stebėtojai jau fiksuoja pirmąsias šalnas. Pirmoji šalna Socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo pasidalinta, kad šiandien Mažeikių rajone iš ryto jau buvo užfiksuotos šalnos. „Ketvirtadienio ankstyvas rytas buvo vėsus.

„Maisto kelias“ tęsia keliones po Lietuvą, o laidos vedėjai atsidūrė Birštone – mieste, kuris garsėja ne tik savo mineraliniu vandeniu, bet ir unikaliu sveikatinimusi. Ir kur dar galėtų prasidėti pažintis su Birštonu, jei ne Kneipo sode – gamtos apsuptyje įkurtoje sveikatingumo oazėje? Mineraliniame vandenyje marinuoto šamo iešmeliai, refleksoterapijos takai ir „gandro žingsniu“ per šaltas voneles – taip prasidėjo „Maisto kelias“ kelionė Birštone.

 Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė svarbią informaciją, susijusią su laukinių paukščių apsauga. Pastaruoju metu pastebima vis daugiau atvejų, kai saugomi paukščiai pakliūva į neteisėtai įrengtus spąstus vandens telkiniuose. Tokia veikla ne tik kelia pavojų gyvūnams, bet ir pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus.

Atidžiau pažvelgus į ąžuolo lapus, ant jų galima pastebėti neįprastus darinius – žalsvus, gelsvus ar rausvus gumbus, primenančius nedidelius obuoliukus. Ne vienam tai pamačius natūraliai kyla klausimas: kas tai? Nežinant pirmiausia į galvą šaunanti mintis, kad medis serga ir tai – ligos ar kenkėjų palikti pėdsakai. Tačiau tiesa visai kitokia – šie dariniai ne tik nekenkia, bet ir yra vieta, kur vystosi nauja gyvybė.

Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis netyla kalbos apie tai, kad kai kurie gandrai jau pradeda palikti Lietuvą ir keliauja į šiltus kraštus. Vis tik nors lietuviai išgyvena dėl šio reiškinio, ar tikrai toks gandrų išskridimo laikas yra neįprastas gamtoje? Pastarosiomis dienomis tautiečiai dalijosi įrašais apie tai, kad gandrai jau palieka Lietuvą.

Lietus ir saulė – pačios tinkamiausios sąlygos grybams miške dygti, dėl to šiuo metu lietuviai iš miškų grįžta pilnais kibirais. Grybautojai džiaugiasi – vasara puiki pomėgiui realizuoti. Lietuvos grybautojai sutiko pasidalinti savo pintinių ir kibirų turiniu su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Ne vieni iš jų džiaugėsi – miškas apdovanojo gausiai. Gedimino atostogos – miške su baravykais Pirmasis, kuris sutiko pasidalinti savo radiniais, buvo Gediminas.

Rugpjūčio viduryje danguje nušvis vienas ryškiausių astronominių metų įvykių – Perseidų meteorų lietus, kuris savo piką pasieks jau šiąnakt. Nors šiemet jo kulminaciją temdys rugpjūčio pilnatis, žvaigždžių mylėtojai vis tiek galės išvysti įspūdingus krentančių žvaigždžių blyksnius, jei pasirinks tinkamą laiką ir vietą, rašo BBC.

Gamtininkas, fotografas Marius Čepulis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuriame paneigia gajus mitus apie gandrų išskridimo datas ir papročius. Jis pastebi, kad daugelis žmonių vis dar remiasi kalendoriaus žymomis, nors paukščiai jų neseka – jie vadovaujasi gamtos ritmu. Pasak M. Čepulio, gandrų migracijos pradžia ir pikas priklauso nuo perėjimo pradžios laiko bei oro sąlygų, todėl išskridimo datos kasmet gali skirtis.

Siekiant sustabdyti Ignalinos rajono Gervelės pelkės nykimą ir atkurti natūralią jos būklę, parengtas pelkės gamtotvarkos planas, kaip užtikrinti ilgalaikę šios teritorijos apsaugą.

Žvejyba vasarą daugeliui tampa ne tik hobiu, bet ir proga pabūti gamtoje, atsipalaiduoti bei pagauti įspūdingą laimikį. Tačiau net ir maloniausios veiklos metu svarbu nepamiršti taisyklių. Aplinkos apsaugos departamentas „Facebook“ įraše įspėja žvejus apie svarbius žvejybos reikalavimus rugpjūčio mėnesį. Galioja tam tikri draudimai Įraše primenama, kad vis dar draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius, taip pat visus metus galioja draudimas ungurių žvejybai Kuršių mariose.

Gireišių kaime, Panemunėlio seniūnijoje, prie pat pagrindinio kelio posūkio į Salas, važiuojant nuo Panemunėlio žiedo Kupiškio link, įvyko skaudi gamtinė nelaimė – sugriuvo senas, daugelį dešimtmečių gyvavęs gandralizdis. Jis, kartu su jį laikiusiu stulpu, nuvirto į pievą, palikdamas be namų šią vasarą čia perėjusius gandrus – patelę ir du jauniklius. Šis gandralizdis buvo žinomas ne tik vietos gyventojams, bet ir pravažiuojantiems – stovi jis matomoje vietoje, greta kelio.

Liepos pradžioje patikrinus žinomas juodųjų gandrų lizdavietes Neries regioniniame parke visuose trijuose lizduose rasta po du gandrų jauniklius. Vieni jau kiek ūgtelėję, kiti dar visai maži, pasipuošę baltomis pankiškomis šukuosenomis.

Ketvirtadienio vakarą socialiniuose tinkluose pasirodė Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio įrašas apie įspūdingą baravykų laimikį. Dar daugiau šių grybų pririnko alytiškis verslininkas Gediminas Jegelevičius. Nors grybavo atskirai, jų patirtys buvo panašios: sugrįžus namo, teko ne tik tvarkyti surinktus grybus, bet ir atsakinėti į gausybę skambučių. Vienas klausimas kartojosi ypač dažnai – kur radai? Portalo AlytusPlius.

Šiuo metu visi lietuviai jau skuba į miškus, o jų radiniai gamtoje džiugina. Praėjusiomis savaitėmis buvo galima išvysti stulbinančius kiekius pririnktų voveraičių, o jau šią savaitę vis daugiau aptinkama grybų karalių – baravykų. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su grybautojais, kurie savo radinių nuotraukomis dalijosi socialiniuose tinkluose. Jie sutiko pasidalinti radinių nuotraukomis.

Šiuo laikotarpiu dažniausiai lietuviai dalijasi nuotraukomis, kad iš miško parsineša grybų ir uogų. Vis tik prieš kelias dienas pasivaikščioti po Plungės rajono miškus išėjęs Vladas aptiko tokį radinį, kurio galėtų pavydėti ne vienas. Žemaitijos miškuose vaikštinėjęs Vladas rado ne tik grybų, bet ir du didžiulius ragus. Ant vieno iš jų buvo galima matyti penkias atšakas, ant kito – keturias.

Visai neseniai Lazdijų rajone pirmą kartą buvo aptikta saugoma ir reta augalo rūšis – Borbašo gvazdikas. Pranešama, kad radavietėje surasta 50 augalų. Šis radinys ne tik nustebino, bet ir nudžiugino specialistus, nes toks čia jis – pirmas ir vienintelis. Išskirtinis radinys Socialiniame tinkle „Facebook“ žinia apie Borbašo gvazdiko aptikimą pasidalijo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. Jie rašė, kad tai – reikšmingas atradimas.

Turbūt ne vienas patvirtintų, kad šią vasarą ypatingai dažnai yra susiduriama su žaibais ir perkūnija. Vienas iš to padarinių – išlaužyti medžiai, kurie dažnai tampa žaibų taikiniu. Praėjusią savaitę orai Lietuvoje nelepino – miestus tvindė liūtys, trankėsi perkūnijos ir pasirodė žaibai. Vienas jų Tauragės rajone trenkė tiesiai į medį – pamatykite, kaip jis atrodo.

Praėjusią savaitę vyravę permainingi orai leido pasigrožėti įspūdinga gamtos didybe. Socialiniuose tinkluose ėmė plisti stulbinantys vaizdai iš Palangos – čia užfiksuotas kvapą gniaužiantis šelfinis debesis. Penktadienio vakarą virš pajūrio pasirodęs akį traukiantis debesis sukėlė ne tik internautų smalsumą, bet patraukė ir „Facebook“ puslapio „Orai ir klimatas Lietuvoje“ meteorologo Gyčio Valaikos akis.

Keliauti į mišką pasibūti gamtoje ir pagrybauti – vienas mėgstamiausių lietuvių užsiėmimų. Ne vienas jau dalijasi savo pririnktų grybų nuotraukomis, tačiau net ir aistringiems grybautojams svarbu prisiminti, kad ne visus grybus patartina rinkti miške, nes pasekmės gali būti liūdnos. Savo žiniomis apie šiuo metu Lietuvoje augančius nuodingus grybus sutiko pasidalinti gamtininkas Deividas Makavičius. Jis pasakojo, kad tokių rūšių mūsų šalyje – ne viena.

Nors vieni lietuviai skundžiasi permainingais orais, vis tik grybautojai ploja rankomis, nes tokie orai tinkami grybų dygimui ir augimui. Lietuviai dalijasi grybų pilnų kibirų ir pintinių nuotraukomis ir atskleidžia, kur jų randa – štai Ramunė jų prisirinko net 42 kilogramus. Įvairiose grybautojus vienijančiose „Facebook“ grupėse galima pamatyti daugybę nuotraukų su pilnais krepšiais voveraičių. Kol vieni rodo šias nuotraukas – kiti žavisi grybautojų lobiais.

Aplinkos ministerija atkreipia gyventojų dėmesį į ličio baterijų rūšiavimą – šios rūšies baterijos, vis dažniau naudojamos kasdieniuose daiktuose, turi būti renkamos ir tvarkomos atsakingai. Netinkamai išmestos jos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl svarbu žinoti, kokiuose prietaisuose ličio baterijos „slepiasi“ ir kaip su jomis atsakingai elgtis.

Turbūt nė vienas neabejoja, kad gamta moka nustebinti. Vienas iš tokių įrodymų pasirodė vakar Šilutės rajone, kai buvo užfiksuota susidariusi viesulo užuomazga. Šilutės rajone buvę žmonės dalijosi viesulo užuomazgos vaizdais. Užfiksavo viesulo užuomazgą Vakar, liepos 14 dieną, socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo dalijamasi viesulo vaizdais. Jie visi užfiksuoti Šilutės rajone, o meteorologas Gytis Valaika pakomentavo šį reiškinį.

Žodis „griaustinis“ kilęs iš šiauriečių griaustinio dievo Toro, garsėjusio savo gebėjimu kaldinti žaibus. O štai pagal jį galima sužinoti, už kiek kilometrų nuo jūsų trenkė žaibas. Iš esmės, griaustinis yra žaibo sukeltas garsas. Žaibas keliauja siauru oro kanalu, kuris beveik akimirksniu įkaista iki maždaug 30 tūkst. °C temperatūros, rašoma weather.metoffice.gov.uk.

Lietuvos gamta demonstruoja savo didybę – šiandien virš Alytaus pasirodė žaibo išlydžiai. Užfiksuotame vaizdo įraše vaizdai išties gniaužia kvapą – iš dangaus pasileidęs žaibas perskrodė visą dangų.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ ragina gyventojus aktyviai įsitraukti į kovą su invaziniais augalais ir prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Direkcija dalijasi svarbia informacija apie galimybę gauti finansavimą invazinių rūšių naikinimui, pabrėždama, kad nuo šiol tai gali daryti ir patys žemės savininkai.

Šiltuoju metų laiku Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai, todėl Aplinkos apsaugos departamentas parengė atmintinę, skirtą motorinių transporto priemonių vairuotojams.

Miškuose pradėjus sirpti mėlynėms, aplinkosaugininkai primena – jas galima rinkti tik rankomis, „šukų“ naudojimas yra uždraustas. Už mėlynių „šukavimą“ gresia ir nemenka bauda. Svarbiausia informacija, ką žinoti prasidėjus uogavimo sezonui, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Aplinkos apsaugos departamentas. Už mėlynių „šukų“ naudojimą gali grėsti bauda  Kaip nurodoma, „šukos“ ir brauktuvai yra nelegalūs mechaniniai įrankiai, jų naudojimas Lietuvoje yra uždraustas.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo neįprastu radiniu iš Anykščių šilelio. Darbuotojai čia užfiksavo įdomų gamtos reiškinį – ryškiai rausvą organizmą, kuris iš pirmo žvilgsnio primena grybą, bet juo tikrai nėra. Pasak specialistų, šis keistuolis – raudonasis gleivūnas – priklauso unikaliam gyvybės tipui, kuris sužadina smalsumą net ir daug mačiusiems gamtos mylėtojams.

Prie Bražuolės upelio šią vasarą – 2025 metais – sulaukta išskirtinio gamtinio įvykio: čia pražydo net 25 smulkiažiedės svilos (Neotinea ustulata), vienos rečiausių Lietuvoje augančių orchidėjų. Tai rekordinis skaičius, ypač palyginus su praėjusiais metais, kai buvo rasta tik 10 žydinčių augalų, o užpernai – vos vienas. 2023 metais žydinčių gegužraibių čia apskritai nepavyko rasti.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pasidalijo netikėtu ir šiek tiek mįslingu radiniu – neįprastais svečiais prie populiarios turistinės vietos. Direkcijos darbuotojai, atvykę į Lajų taką šalia Puntuko, aptiko tai, kas nustebino ne vieną gamtos mylėtoją. Atrado sunumeruotas sraiges Įprastai šioje vietoje galima išvysti gausybę žmonių, tačiau šįkart visų dėmesį patraukė sraigės. Ir ne bet kokios – sraigės buvo sunumeruotos.

Rytoj, liepos 10 dieną, Lietuvoje bus minima ypatinga diena – 7 broliai miegantys. Liaudyje ši diena siejama su lietinguoju vasaros periodu, o senoliai jos metu stengdavosi stebėti gamtos ženklus ir nuspėti, kokie orai laukia ateityje. Ypatingos dienos metu būdavo stebimi ir spėjami orai. 7 broliai miegantys 7 broliai miegantys liaudyje siejami su lietingu vasaros periodu. Iš kur atsirado toks palyginimas? Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių.

Sekmadienį, liepos 6 dieną, Rokiškio rajono padangėje buvo užfiksuotas žadą atimantis dangaus reiškinys. Tai – lęšiškieji debesys, kurie dažniausiai pasirodo antroje pavasario pusėje. Šį reiškinį išvysti tokiu metu nėra visai įprasta – paprastai tai antros pavasario pusės, iki birželio mėnesio pasirodantis gamtos reiškinys, tačiau pakėlus akis į dangų, jį galite pamatyti ir vėliau.

Kai kuriems gali atrodyti, kad smagiai leisti laiką gamtoje stovyklaujant, plaukiojant, važinėjant keturračiais, ragaujant uogas, grybaujant ar šildantis prie laužo nėra joks nusikaltimas. Tačiau tam tikrais atvejais gali tekti mokėti nemenkas baudas. Tad gyventojams svarbu žinoti, ko, kur ir kada daryti negalima.

Nuo liepos 1 d. pradedama aplinkosaugos akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri tęsis iki pat vasaros pabaigos, rugpjūčio 31 d. Gyventojams primenama, kad ilsėdamiesi gamtoje saugotų vandens telkinius, pakrantes, miškus ir atsakingai elgtųsi saugomose teritorijose. Mėgaujantis poilsiu ir pramogomis gamtoje, svarbu būti atsakingiems ir laikytis pagrindinių aplinkos apsaugos taisyklių.

Ne vienas žino, kad gamtoje su gyvūnija reikia elgtis pagarbiai. Vis tik ne visi šio principo laikosi – Alytaus rajone, griaunant pastato kaminą, buvo sunaikintas gandralizdis.  Už be Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo sunaikintą gandralizdį pažeidėjas sulaukė 480 eurų baudos.  Susimokėjo triženklę sumą Socialiniame tinkle „Facebook“ Aplinkos apsaugos departamentas pasidalijo situacija, kuri nepigiai atsiėjo gandralizdžio naikintojui.

Prasidėjus vasarai daugelis prisimena ne tik karštus orus, ledus ir smagų laiką prie vandens telkinių, tačiau taip pat ir erzinančius vabzdžius – uodus, kurie gali neprastai sugadinti nuotaiką išvykoje. Vienas iš tokių vaizdų su spiečiumi uodų buvo užfiksuotas Utenoje. Parodė visiems Anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo pasidalinta birželio viduryje darytu įrašu, kuriame užfiksuotas spiečius uodų.