biblioteka

„Kaunas turi savo Mažvydą“, – džiaugsmingai teigė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMAVB) vadovas dr. Sigitas Narbutas, įvertindamas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) tyrėjos doc. dr. Onos Dilytės-Čiurinskienės atradimą Ažuolyno bibliotekoje – greičiausiai vienintelį pasaulyje spaudinį, kurio autorius yra garsusis Baroko poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Tai iki šiol nežinotas 1639 m. Sarbievijaus „Odės palaimintajam Stanislovui Kostkai“ leidimas.

Po modernizacijos sausį atsidariusi Kauno Ąžuolyno biblioteka nominuota prestižiniam Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) „Baker & Taylor“ 2024 metų „Metų geriausios viešosios bibliotekos“ apdovanojimui, šią savaitę pranešė įstaiga. Įvertinus 16 bibliotekų iš dešimties skirtingų pasaulio šalių, Ąžuolyno biblioteka tapo viena iš keturių finalininkių kartu su Australijos Yellamundie biblioteka ir galerija bei Kinijos Pekino ir Šiaurės Šendženo bibliotekomis.

Marijampolės viešoji biblioteka sako radusi būdą, kaip kuo daugiau vaikų pritraukti prie knygų. Vasaromis miesto parke vieną kartą per savaitę bibliotekos darbuotojai rengia teatralizuotus pasakų skaitymus. Ir toks būdas pasiteisino, sako specialistai. Į parką kartais susirenka net keli šimtai vaikų, kurie po renginio esą bėga į biblioteką knygų pasiimti. Prasidėjus vasarai, kartą per savaitę vienas Marijampolės parkas tampa vieša skaitykla: čia vyksta teatralizuoti knygų skaitymai.

Valė Remeikienė – Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Daugų filialo bibliotekininkė, kurios meilė knygoms ir atsidavimas darbui šią profesiją pavertė ne tik darbu, bet ir gyvenimo būdu. Jau 39 metus Valė eina į darbą su džiaugsmu, kasdien puoselėdama knygų pasaulį ir skatindama skaitymo kultūrą. „Daugelis mūsų nuvertina pirmosios perskaitytos knygos reikšmę, bet nuo pirmosios knygos, manau, priklauso, ar vėliau mes skaitysime.

Iki šiol senas, nurašytas knygas bibliotekos galėdavo tik išmesti arba parduoti aukcione, kurio rengti tiesiog neapsimokėjo. Po kilusio skandalo, kai gyventojai pasipiktino pilnu konteineriu išmestų senų nurašytų leidinių, Kultūros ministerija susizgribo keisti tvarką. Dabar bibliotekos jau galės atiduoti nurašytus leidinius visiems, kas pageidaus.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Birželio 6 dieną skaičiuosime jau septintus metus, kai mirė Rokas Žilinskas, žinomas žurnalistas, žinių vedėjas, Seimo narys. Jo gyvybė užgeso po dirbtinai sukeltos komos, po plaučių uždegimo atmainos. Savo nuveiktais darbais, atvirais pokalbiais ir asmenybės žavesiu, Rokas paliko ryškų pėdsaką istorijoje.

Seimas ketvirtadienį priėmė Bibliotekų įstatymo pataisas, leisiančias bibliotekoms išdalyti nurašytas knygas. Už įstatymo projektą vieningai balsavo 85 Seimo nariai.

Neišsisemiant ginčams dėl nacionalinio stadiono projekto, savivaldybės politikai iš kepurės traukia dar vieną idėją: laisvietė Deimantė Rimkutė pasiūlė, o taryba pritarė, kad šalia nacionalinio stadiono už 8 milijonus eurų statomame kultūros centre turėtų atsirasti ir biblioteka, veikianti visą parą. Kai kurie opozicijos politikai tokią laisviečių idėją vadina „hipsterišku“ nelogišku siūlymu, mat poreikio stadione įrengti kiaurą parą veikiančią biblioteką niekas netyrė.

Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka antradienį visuomenei pristatys mobiliąją biblioteką – bibliobusą. Anot šios iniciatyvos organizatorių, planuojama, kad bibliobusas į numatytas vietas vyks vieną ar kelias dienas per savaitę, bei siūlys ne tik leidinių skolinimo paslaugas, bet ir kultūrinę, edukacinę veiklas. „Bibliobusas – išskirtinė dovana vilniečiams. Norime sukurti jaukią erdvę bendruomenių susibūrimams, kur kiekvienas jaustųsi laukiamas.

Bibliotekos ant ratų – vis dažnesnis vaizdas, kurį užfiksuoja šalies kaimų gyventojai. Lietuvoje ir toliau uždarinėjant kaimo skaityklas, žmonėms siūloma tokia paslauga – mobili biblioteka. Žmonės džiaugiasi, kad knygas jiems atveža ir į kiemą, tačiau neslepia ir rūpesčio, ar mobilios bibliotekos nebus panaikintos, jei valdžiai pasirodys, kad skaitytojų per mažai. O Kultūros ministerijos skaičiavimu per pastaruosius penkerius metus, Lietuvoje panaikinta daugiau nei 50 kaimo bibliotekų.

Knygų skaitymas, išskirtiniai koncertai, masažiniai krėslai ir net pamokos, kaip pasisiūti suknelę ar iš medžio sumeistrauti dėžutę. Visa tai žada už 17 milijonų eurų rekonstruota buvusi Kauno apskrities viešoji biblioteka. Ji keičia ne tik išvaizdą, bet ir pavadinimą – vadinsis Ąžuolyno. Ant Parodos kalno įsikūrusi biblioteka po pustrečių metų trukusios rekonstrukcijos jau penktadienio popietę atveria duris. Ten lankytojų laukia modernios erdvės – vidus pasikeitęs neatpažįstamai.

Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka su giliu liūdesiu praneša, kad neteko bibliotekos bičiulės, Molėtų krašto literatės, vertėjos, dėstytojos Laimutės Pasevičienės. Laimutė gimė 1957 m. liepos 13 d. Panevėžyje, čia baigė Panevėžio penktąją vidurinę mokyklą. Baigė Vilniaus universitetą, kur studijavo anglų kalbą. 1980 m. pradėjo dirbti Rokiškio vidurinėje kaimo profesinėje technikos mokykloje.

Neeilinė bibliotekininkė Panevėžio rajone. Moteris kasdien sėda ant dviračio ir nesvarbu, lyja ar sninga, mina kartais net ne vieną dešimtį kilometrų, kad atokiuose vienkiemiuose gyvenantiems skaitytojams atvežtų knygų. Moteris sako, kad jei ne knygos į namus, dalis vietinių gal visai pamirštų rašytinį žodį. Esą kai kurie gyventojai nebeturi sveikatos, o kiti ir galimybių ar noro belstis į biblioteką kelis ar keliolika kilometrų.

Iš Vilniaus universiteto skaityklų buvo pagrobta 17 vertingų XIX amžiaus knygų, BNS patvirtino prokuratūra, atliekanti vagystę dėl šio nusikaltimo. Kiek anksčiau ketvirtadienį pranešta, jog Lenkijoje ir kitose Baltijos šalyse per pastaruosius dvejus metus pavogta XIX amžiaus rusų literatūros už milijonus eurų – originalai bibliotekų lentynose buvo pakeisti klastotėmis.  Retų rusiškų knygų vagysčių įkalčiai veda prie aukcionų Rusijoje.

Daugiau kaip 40 šalies švietimo ir mokslo institucijų pradeda diegti naujos kartos bibliotekos paslaugų platformą, kurią sudaro tarptautinės kompanijos „Ex Libris“ bibliotekiniai produktai „Alma“ ir „Primo VE“, pirmadienį pranešė Vilniaus universitetas (VU). „Naujoji bibliotekos paslaugų platforma Lietuvos akademinei bendruomenei suteiks naujų galimybių šalies mastu kurti bendrąjį akademinių bibliotekų elektroninį katalogą su daugiau kaip 2 mln.

Lietuvoje per artimiausius metus po rekonstrukcijos planuojama atidaryti 14 iš esmės atnaujintų ar visai naujų kultūros erdvių – teatrų, muziejų, bibliotekų, koncertinių salių, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija. „Matysime tikrą naujų kultūros erdvių proveržį, kuris nebūtų įmanomas ne tik be valstybės ir ES investicijų, bet ir be aktyvių bei iniciatyvių kultūros darbuotojų.

Iš Vilniuje esančios bibliotekos vyras pavogė vertingas knygas, skelbia policija. Vagystė įvykdyta gegužės 19 d. apie 13 val. 15 min. Vilniuje, Universiteto g., bibliotekoje, vyras pavogė istorinės ar kultūrinės vertės turinčias knygas, kurių originalus sukeitė į suklastotas. Materialinis nuostolis nustatinėjamas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Klaipėdos apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba pareikšti buvusiai Klaipėdos rajono savivaldybės bibliotekos vadovei Indrai Tamašauskienei, ketvirtadienį pranešė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).  Pirminę informaciją apie galimai nesąžiningą Jono Lankučio viešosios bibliotekos vadovės veiklą STT pranešė Klaipėdos rajono savivaldybės meras, po jo kreipimosi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kultūra gali ir turi atlikti esminį vaidmenį, planuojant bei įgyvendinant regionų plėtrą, sakė prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Skuode apsilankęs Romualdo Granausko viešosios bibliotekos naujojo pastato atidaryme. Anot Prezidentūros pranešimo, šalies vadovas pabrėžė, jog dėmesys kultūrai gali skleistis įvairiais būdais, iš kurių bibliotekų atnaujinimas – vienas tvariausių.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka Panevėžyje įrengė knygomatus. Anot savivaldybės pranešimo, jie įrengti prie bibliotekos centrinių rūmų Respublikos gatvėje ir prie rekonstruojamo Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus Aukštaičių gatvėje. Knygomatai suteikia galimybę pasiimti užsakytas knygas bet kuriuo paros metu ir visomis dienomis, per šventes ir savaitgaliais. „Knygomatu gali naudotis visi registruoti bibliotekos skaitytojai.

Per šaudymą Tenesio bibliotekoje vienas žmogus žuvo, o policininkas buvo sunkiai sužeistas, pranešė vietos pareigūnai. Ketvirtadienį apie 12 val. 30 min. vietos (20 val. 30 min. Lietuvos) laiku pareigūnai buvo iškviesti į Memfio viešąją biblioteką Poplar alėjoje, kur susidūrė su vyru, apie kurį maždaug prieš pusvalandį tame pačiame rajone buvo sulaukta skambučio dėl įsibrovimo į teritoriją, sakė Tenesio tyrimų biuro atstovė Keli McAlister.

Minint Tarptautinę mokytojų dieną Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, trečiadienį bus apdovanoti Metų mokytojai, įteikta Meilės Lukšienės ir Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijos.

Kauniečiai pietų pertrauką ir pamokas iškeitė… į skaitymą. Apie pusė tūkstančio vaikų ir suaugusiųjų dalyvavo skaitymo rekorde. Bibliotekininkai sako, kad popierinė knyga vis dar populiari ir džiaugiasi po karantino į įstaigas jau sugrįžusiais skaitytojais. Nepriklausomybės aikštė šalia Soboro suūžia lyg bičių avilys – visi garsiai skaito savo atsineštas knygas.

Preiloje, ant Kuršių marių kranto, po šimtamečio pastato rekonstrukcijos ketvirtadienį oficialiai atidaroma biblioteka. „Tai biblioteka su skaitykla ant marių kranto. Kas neskaitė – pradės skaityti. Vieta nuostabi, dabar ir pati aplinka – ir kiemas, terasa“, – BNS sakė Neringos meras Darius Jasaitis. Preilos biblioteka įsikūrusi istorinėje raudonmūrėje prieškario mokykloje, pastatytoje 1907 metais. Mero teigimu, joje nebuvo tinkamų sąlygų.

Dvi Charleso Darwino užrašų knygelės su jo novatoriškomis mintimis apie evoliuciją ir garsiuoju „gyvybės medžio“ piešiniu, kurios buvo dingusios 21 metus, dabar yra anonimiškai sugrąžintos, antradienį paskelbė Kembridžo universiteto biblioteka. Vertingi dokumentai buvo palikti ant grindų viešoje šio britų universiteto bibliotekos erdvėje, rožiniame dovanų maišelyje. Jame taip pat buvo atspausdintas raštelis su Velykų linkėjimais bibliotekininkei.

Avarinės būklės pastate buvusi biblioteka uždaryta, o nebereikalingas kone tūkstantis knygų – tiesiai į dešimt konteinerių. Toks vaizdas vidury baltos dienos šokiravo sostinės Pavilnio gyventojus. Pamatę išmestas knygas žmonės puolė jas rinkti, tačiau spėjo išgelbėti tik mažą dalį. Kilus skandalui, atliekų tvarkymo įmonė gyventojams leido dar nespėtas sunaikinti knygas susirinkti tiesiai iš perdirbimo sandėlio.

Kaimų krautuvėlės tampa bibliotekomis. Kupiškio rajono verslininkas keliose jam priklausančiose parduotuvėse sukalė lentynas ir įrengė bibliotekas. Knygos jose – pačių gyventojų dovanotos. Ir jokios registracijos nėra. Žmonėmis pasitikima ir vyksta savotiški mainai. Žmonės dovanoja savo perskaitytas knygas, namo ima kitų atneštas. Verslininkas žada, kad ateityje tokių bibliotekų kaimų parduotuvėse daugės.

Sostinėje uždarius Pavilnio biblioteką, pradės kursuoti „bibliobusas“. Vilniaus savivaldybės taryba šią savaitę sutarė, kad Vilniaus miesto centrinės bibliotekos padalinys mediniame pastate Garsiojoje gatvėje nutrauktų veiklą. Kaip sakė Vilniaus savivaldybės patarėjas kultūros projektams Tadas Rimdžius, tai daroma dėl saugumo. „Pastatas, kuriame įsikūrusi biblioteka, yra avarinės būklės – tą patvirtino užsakyta ekspertizė.

To Lietuvoje turbūt dar nebuvo – renovacijai besiruošiančią didžiausią Kauno biblioteką gyventojai perkraustė rankomis. Beveik kilometrą nuo vieno pastato iki kito knygos keliavo gyva žmonių grandine. Darbuotojai atvirauja renovacijos labai laukę ir dalijasi, kaip jiems ir skaitytojams teko patirti neremontuotame pastate. Iš rankų į rankas keliauja Kauno apskrities viešosios bibliotekos knygos: „Leidžiam pirmą knygą, akcija prasideda.

Atvėrę tarpukarinį bankininkams priklausiusį seifą, jame aptiko keliasdešimt ypač senų, įmantriaI įrištų ir net paauksuotų, antrą šimtmetį skaičiuojančių knygų. Kas ir kodėl čia jas saugojo – mįslė ir patiems bibliotekininkams. Kas glūdi už mažų durelių – visada žadino smalsumą, bet raktų nebuvo, tad ilgus dešimtmečius nieks vidun ir nežvilgtelėjo.

Kartais namas, kuriame gyvename, gali nustebinti ir netgi slėpti turtus galintį atnešti turinį. Jungtinėje Karalystėje gyvenanti moteris teigia, kad ji namuose atrodo slaptą biblioteką, kurioje pilna senų pirmo leidimo knygų.  Britė Lynn savo „TikTok“ paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame rodo rūsyje rastas knygų pilnas lentynas. Jos teigimu, oda įrištos knygos yra pirmieji leidiniai, kurie, pasak internautų, gali atnešti didelius turtus.

Bibliotekininkių persekiojimas – būtent taip kai kurie kalbininkai įvardija Valstybinės kalbos inspekcijos sprendimą dešimtmečius tarp knygų dirbančias moteris siųsti laikyti lietuvių kalbos brandos egzamino, mokėti baudas, arba prieš pat pensiją netekti darbo.

Bibliotekos artimiausiu metu perduos daugiau kaip 3 tūkst. naujų kompiuterių mokykloms, kad padėtų joms pagerinti nuotolinio ugdymo procesą. Pagal Europos Sąjungos programą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra nupirkusi apie 3100 stacionarių kompiuterių, apie 2400 kompiuterių jau yra pristatyti į bibliotekas. Nacionalinės bibliotekos vadovas Renaldas Gudauskas pranešė, kad šie kompiuteriai pagal pasaugos sutartį bus laikinai perduoti naudotis savivaldybėms.

Lietuvos bibliotekos naudodamos 3D spausdinimo technologiją jau pagamino per 3 tūkst. medikams skirtų apsauginių skydelių, kurie padeda apsisaugoti nuo koronaviruso.  „Nuo akcijos pradžios pagamintas 3291 skydelis“, – BNS penktadienio popietę sakė Jarda Paukštienė iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.  Pasak bibliotekos atstovės, skydelių laukia greitosios pagalbos ekipažai, ligoninės, poliklinikos, kitos padidintos rizikos zonose esančios įstaigos ir organizacijos.

Generolas Vėtra – žydų likviduotojas ar gelbėtojas? Šis klausimas, matyt, dar ilgai audrins visuomenę, mat Genocido ir rezistencijos centras skelbia naują, savo pačių ankstesnėms išvadoms prieštaraujančią pažymą. Tyrėjai paviešino kunigo Jono Borevičiaus liudijimą Jungtinių Valstijų teismui, kuriame jis pasakoja, kad Jonas Noreika Šiauliuose organizavo žydų gelbėjimo tinklą.

Vieną biblioteką Anykščių rajone kelinta vasara iš eilės okupuoja šikšnosparniai. Apsigyvenę tarp knygų, dienomis jie paprastai snaudžia šiurpindami skaitytojus, bet ne bibliotekininkę. Nuo liepos iki rudens į Naujųjų Elmininkų biblioteką atsikraustančiais gyviais moteris žavisi ir kartu dėl jų jaudinasi. Mat dauguma naktinių skraiduolių neišgyvena. Tokia neįprasta žinduolių invazija stebina ir gamtininką. Labiausiai moterį neramina, kad nutūpę dienos miego dauguma padarėlių taip ir nebepabunda.

Kauno bibliotekininkai ir vėl stebina skaitytojus. Nuo šiol žmonėms, kuriems sunku judėti dėl negalios ar amžiaus, ar negalintiems laikinai vaikščioti dėl patirtos traumos – bibliotekininkai knygas atneš tiesiai į namus. Kaunietė Kristina dabar dienas leidžia namuose. Dėl patirtos traumos jau sunku judėti – moteris susilaužiusi koją, tad vaikšto tik su ramentais.

Biržų Jono Bielinio viešoji biblioteka puoselėja planus įkurti Jono Meko menų centrą su menininko dovanotu archyvu. Kaip BNS sakė J. Bielinio bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė, J. Mekas bibliotekai nuo 2017-ųjų vasaros siuntė jo gautus laiškus, knygas ir laikraščių iškarpas, kur minėta Lietuva po 1989-ųjų. Bibliotekoje prieš savaitę lankėsi ir J. Meko sūnus Sebastianas. „Laiškus J. Mekui įvairiausiomis temomis rašė visuomenei žinomi Lietuvos žmonės – rašytojai, politikai.

Minint Lietuvos valstybingumo šimtmetį, Rokiškio rajone atkurtame Ilzenbergo dvare penktadienio popietę atidaryta biblioteka – joje dvaro svečiai galės susipažinti su moderniosios šalies istorijos veikėjų knygomis. Ilzenbergo dvare atidarytai bibliotekai suteiktas Lietuvos valstybės šimtmečio vardas. Taip biblioteka pavadinta neatsitiktinai: čia nuo šiol bus kaupiamos ryškiausių pastarojo šimtmečio asmenybių, politinių ir visuomeninių veikėjų parašytos ir surinktos knygos.

Lietuva sparčiai žengia skaitmenizacijos keliu ir jau 1994 metais pokyčiai jaučiami ir bibliotekose. Tais metais sukurtas pirmasis bibliotekos elektroninis katalogas, pasiekiamas iš viso pasaulio.

Ko gero, ne kartą bibliotekoje teko ieškoti reikiamos knygos ir nerasti, nors ji kuo ramiausiai guli kitoje bibliotekoje artimiausiame mieste. Toks skaitytojų nusivylimas – jau praeitis.

 Kitą savaitę pirmą kartą vienoje vietoje bus eksponuojami reti originalūs lietuviškų Šventraščių spaudiniai, pranešė organizatoriai. Paroda bus skirta Šventojo Rašto vertimams į lietuvių kalbą paminėti. Knygų ekspozicija chronologiškai apims visą lietuviškos Biblijos kelią – pradedant Jono Bretkūno verstos Biblijos rankraščiu (1590) ir baigiant XX amžiaus Biblijos vertimais. „Pirmą kartą vienoje vietoje bus eksponuojami reti originalūs lietuviškų Šventraščių spaudiniai.

Vėžio diagnozę išgirdę pacientai nuo šiol gydomi ne tik medikamentais, bet ir knygomis. Skaitinius, pakliuvusius į Nacionalinį vėžio institutą, suaukojo visi Lietuvos žmonės. Akcijos rengėjai stebisi, mat knygų į ligoninę atkeliavo lygiai tiek, kiek per metus užregistruojama naujų vėžio atvejų – aštuoniolika tūkstančių. Vadinasi, kiekvienam naujam pacientui po knygą. Atsidūrę ligoninėje prisipažįsta, kad jiems knyga dažniausiai vienintelis būdas nukreipti savo mintis nuo baisios ligos.

 Vienoje iš Panevėžio bibliotekų penktadienio pavakarę du nepilnamečiai kompiuterių klasėje padegė bibliotekos skelbimų lentą, pranešė Policijos departamentas. Gaisro metu apdegė medinė skelbimų lenta ir grindų danga, o nuostolis siekia 77 eurus. Įtariamas 16-metis ieškomas, o kitas asmuo nustatinėjamas.

Kol medikai ir šveitimo atstovai garsiai reikalauja geresnių darbo sąlygų bei didesnių atlyginimų, kultūros srityje – mirtina tyla. Ir nors darbo užmokestis toli gražu netenkina, imtis panašių priemonių kultūrininkai neketina. Tam yra kelios priežastys: streikuojantis muziejininkas ar bibliotekininkas nieko nesujaudins, o ir ginti šios srities atstovų nėra kam. Portalas tv3.lt jau rašė, jog kultūros srityje šiuo metu jau trūksta ne tik pinigų, bet ir darbuotojų.

 Vyriausybė, pirmadienį dar kartą apsvarsčiusi kitų metų biudžeto projektą, papildomai skyrė lėšų bibliotekoms – knygoms įsigyti, nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims remti bei Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškoms. „Biudžetas atspindi mūsų prioritetus – turtinės atskirties mažinimas, dėmesys socialinei apsaugai, krašto apsaugos finansavimo didinimas. Iš viso socialinės apsaugos dalis 2018 metų biudžete sudaro daugiau nei 5,3 mlrd. eurų.

 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos remiami autorinių teisių paieškos ir apsaugos projektai, paskatino įsijungti ir Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus biblioteką. Šiandien jau nepakanka vien tik kaupti, saugoti rašytinį kultūros paveldą, reikalingas bibliotekos modernizavimas - jos priartinimas plačiajai visuomenei. Norint tai padaryti ir skaitmeninti kūrinius, reikia atlikti nenustatytų autorinių teisių turėtojų (dar vadinamų kūrinių našlaičių) kruopščią paiešką.

Kaip tvirtina nuolatinė vaikų ir jaunimo bibliotekos lankytoja Elena, kaskart smarkiau palijus jau įprato stebėti bibliotekininkes skubančias tarp knygų lentynų rikiuoti kibirus, kad ant grindų netelkšotų balos. Tačiau šios apšiurusios ir akivaizdžiai nugyventos bibliotekos tai ne vienintelė bėda. Bibliotekos darbuotojos ir lankytojai priversti kęsti ir kanalizacijos dvoką, kuris sklinda iš sutrūnijusio per laiką pastate nuotekų vamzdyno.

Pirmadienį iškilmėmis Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje prasidės 17-oji nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šiemet ji atsigręžia į lankytoją, tardama jam: „#tuesibiblioteka“. Pirmadienį Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson apdovanos geriausius praėjusių metų šalies bibliotekininkus. Geriausių bibliotekininkų vardai bibliotekų specialistams suteikiami už reikšmingiausius darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius laimėjimus per praėjusius metus.