Augalai

Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje galima aptikti tikrą rojaus kampelį žemėje. Čia – Daivos Būbnelienės namai ir savomis rankomis sukurtas sodas, kuriame apsilankę vilnietės pažįstami lieka pakerėti moters kruopštumo, o iš namų išeina nešini ne tik įspūdžiais, bet ir naujomis idėjomis savo sodams. Daiva sutiko naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakoti apie savo sodo kūrimą.

Pomidorai gali užaugti įspūdingo dydžio ir skonio, jei bus tręšiami medžiaga, kurį daugelis tiesiog išmeta lauk. Kai kurie šią natūralią trąšą vadina nepakeičiama – ji padeda užtikrinti įspūdingą pomidorų derlių. Šie augalai reikalauja gerokai daugiau maistingųjų medžiagų nei daugelis kitų vaisių ar daržovių, nes greitai auga ir duoda gausų derlių.

Rododendrai pastaraisiais metais užkariauja lietuvių širdis – jie karaliauja soduose, tobulai atrodo vieni ir randa savo vietą kitų augalų kaimynystėje. Vis tik norint, kad jie būtų gražūs ir apdovanotų žiedais, būtina nepamiršti jų tinkamai prižiūrėti.  Apie svarbiausius rododendrų priežiūros aspektus laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo laidos konsultantė, „Gervių sodai“ įkūrėja, želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė.

Savo sodą nuo šliužų galima apsaugoti pasodinus vieną gėlę – sodininkės Julijos teigimu, ji yra lengvai auginama, o rezultatas – stebinantis.  Daugelis žmonių, norėdami atsikratyti šliužų, naudoja cheminius pesticidus, tačiau yra natūralių būdų jų atsikratyti ir užkirsti kelią jų atsiradimui.  Ragina sode auginti vieną gėlę Vienas iš tokių sprendimų – sode auginti augalus, kurių šliužai nekenčia. Vienas iš tokių augalų – rusmenės.

Druskininkietė architektė ir erdvių kūrėja Aurelija Slapikaitė-Jurkonė anksčiau dirbo su pastatų architektūra, tačiau pastaruoju metu vis labiau ėmė pasinerti į interjero dizaino pasaulį. Šiandien jos kūrybinis laukas apima ne tik privačius, bet ir viešuosius bei valstybinius projektus. Vienas tokių – menininko šeimai priklausantis būstas, kurio transformaciją ji pradėjo prieš trejus metus. Šis projektas – tai netikėtų sprendimų, stilių derinių ir kūrybinių iššūkių sintezė.

Piktžolės, išdygstančios tarp grindinio trinkelių, gali stipriai gadinti kiemo estetiką ir sukelti papildomų rūpesčių. Jos greitai plinta, o jų išrovimas rankomis reikalauja laiko ir kantrybės – be to, dažnai netrunka ir vėl sugrįžti. Tačiau specialistai sako, kad yra paprastas ir veiksmingas būdas jų atsikratyti. Net ir nedideli tarpeliai tarp grindinio plytelių ar trinkelių gali tapti puikia vieta piktžolėms įsitvirtinti. Čia susikaupia drėgmė, žemės ar dulkių, o saulė padeda dygimui.

Gegužės vidurys, bet vietoje pavasariškos šilumos – vėsūs orai, lietus ir net sniegas. Nors kalendorius sako viena, gamta šiemet kalba kitaip. Pasak žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus, visa tai – ne atsitiktinumas, o aiški klimato kaitos pasekmė, kurios ilgą laiką nenorėjome pripažinti. Jis pastebi, kad kitą savaitę prasidės gamtos vasara, tačiau perspėja – niekas tiksliai negali pasakyti, kokia ji bus: gal ir atšils iki 20 laipsnių, bet šilumos garantijų nėra.

Šalta gegužė nesustabdo žydėjimų: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode skleidžiasi viena gausiausių šalyje ir viena gražiausių pavasario kolekcijų – rododendrai. Šalia oranžerijos ir plote tarp brandžių medžių įkurdinta apie 600 jų krūmų – iš viso apie 80 rūšių ir beveik 100 veislių.

Refliuksas – nekontroliuojamas ir nemalonus skrandžio turinio patekimas atgal į stemplę. Ši liga nesirenka savo auditorijos, ji gali būti nustatyta įvairiame amžiuje. Pastebėjus tam tikrą šio reiškinio pasireiškimo nuoseklumą galima įtarti gastroezofaginio refliukso ligą (GERL). Anot vaistininko Mintauto Kamandulio, vėlyvą pavasarį ir vasarą įprastai padaugėja besiskundžiančių jo sukeltais negalavimais, kurių daugelis nepriskiria refliuksui, buvo rašoma anksčiau išplatintame pranešime spaudai.

Melioracijos griovių bei melioracijos reikmėms sureguliuotų upių šlaitus tvarkantys gyventojai galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą. Tokia parama bus teikiama pirmą kartą. Jos gavimo tvarka numatyta naujos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų  strateginio plano priemonės „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“ įgyvendinimo taisyklėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Visiems sodininkams rūpi vasaros pabaigoje nuimti gerai užderėjusį derlių, o siekiant didelių ir skanių vaisių gausos verta pasistengti ir dabar. Tad pateikiame jums geriausias trąšas pomidorams. Tręšimas mielėmis pastebimai pagerina augalo būklę, didina derlingumą, paspartina vaisių brendimą. Tačiau jeigu norite, kad mielių tirpalas nepakenktų, reikia jį tinkamai paruošti ir naudoti.

Pelargonijos, jei yra tinkamai išlaikomos per žiemą, kasmet nudžiugina žiedais. Tai – vienos populiariausių gėlių ne tik dėl savo grožio, bet ir dėl to, kad nereikalauja daug priežiūros. Vis dėlto tam, kad pelargonijos žydėtų gausiau, verta palaistyti jas naminiu mišiniu. Pelargonijos puikiai auga vazonuose, bet vasarą jas taip pat galima sodinti tiesiai į dirvą sode.

Ar esate girdėję apie invazines rūšis? Kodėl vasarą reikia naikinti lubinus, rykštenes ir kitus gražius augalus? Kokios rūšys Lietuvoje yra laikomos invazinėmis? Kokia atsakomybė numatyta už invazinių rūšių naudojimą? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasite internetinėje platformoje INVA, skirtoje informacijai apie invazinius augalus, gyvūnus ir jų registracijai, rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešime.

Vis daugiau žmonių, užsiimančių sodininkyste, atsigręžia į gamtą ne tik per žemės darbus, bet ir per dangaus kūnų įtaką. Vienas iš seniausių sodo darbų planavimo būdų – Mėnulio kalendorius. Astrologė Vaiva Budraitytė sako, kad kosminiai kūnai, ypač Mėnulis, veikia ne tik mūsų emocijas, bet ir augalų augimą bei jų gyvybingumą.

Augalų vegetacijos laikotarpiu kai kuriose Šakių rajono seniūnijose fiksuojama stichinė, o dalyje Alytaus rajono seniūnijų – pavojinga sausra, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Sausra identifikuojama pagal temperatūros-kritulių indeksą (TPI). Pasak LHMT, sausringas laikotarpis – pavojingas meteorologinis reiškinys – augalų vegetacijos metu fiksuojamas tuomet, kai 30 parų vidutinė oro temperatūra yra ne mažesnė nei 5 laipsniai šilumos, o TPI indekso 15 parų vidurkis mažes...

Vos tik iš žemės išeina pašalas, požeminiuose labirintuose gyvenantys kurmiai pabunda ir pradeda savo triūsą – rausia gilius urvus, o žemę išstumia į dirvos paviršių. Išrausti daigai ir kauburėliai taip piktina žmones, kad kiekvieną pavasarį kurmiams paskelbiamas karas. Išrasta daugybė kurmių baidymo gudrybių, naikinimo prietaisų ir medžiagų. Tačiau neskubėkite kurmių varyti iš savo daržo ar pievos, nes jie puikūs sąjungininkai kovoje su žemės ūkio kenkėjais.

Šios prieskoninės daržovės dar vadinamos krapų antrininkėmis arba itališku krapu. Mat jos panašios į krapus ne tik lapų forma, bet ir žiedų bei sėklų spalva. Paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalų rūšis. Augalas užauga iki 1–1,5 m aukščio, stiebas stačias. Lapai tris ir daugiau kartų plunksniškai suskaldyti, apatiniai su ilgais lapkočiais. Žiedynas – skėtis su 10–25 stipinais. Pankolis žydi liepos–rugpjūčio mėn.

Pavasarį daugelis žmonių laisvalaikį dažniau leidžia sužaliavusioje gamtoje. Nepaisant ar tai būtų miškas, parkas, poilsiavietė ar net namų kiemas – šiuo metų laiku bene visur galima susidurti su uodais, erkėmis, vapsvomis, bitėmis ar širšėmis, o kai kurie jau pastebi ir saulėje besišildančias angis. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė dalijasi, kaip reikėtų elgtis kiekvieno gyvio įgėlimo atveju.

Prieš kelias dienas kaunietė Violeta pasidalijo nuotraukomis, kurios pakerėjo internautus ir parodė tikrą gamtos galią. Šiose nuotraukose įamžintas visterijos augalas, užaugęs per visą vieno iš Kauno daugiabučių ilgį. Įstabiomis nuotraukomis Violeta pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ „Orų entuziastų“ grupėje. Šie vaizdai sužavėjo internautus ir šie puolė komentuoti po Violetos įrašu. Šis įrašas surinko daugiau nei 3,5 tūkst.

Šiandien, gegužės 13-ąją, lietuviai mini ypatingą progą – deivės Mildos šventę, dar vadinamą meilės diena. Šią dieną merginos imdavosi burtinių veiksmų, kad pritrauktų meilę ir sėkmę, o vieną dalyką gali padaryti visi – tai padės pritraukti meilę. Nors įprasta, kad visas pasaulis meilės dieną švenčia vasario 14-ąją, tačiau lietuviai meilę gali švęsti dažniau, nes gegužės 13-ąją minima meilės deivės Mildos diena.

Šiandien pačioje Palangos širdyje virtuvės šefas Rokas Galvonas atidarė unikalią – kulinariją, istoriją ir namų jaukumą jungiančią vietą – „Močiučių rezidenciją“. J. Basanavičiaus gatvėje duris atvėręs restoranas-muziejus poilsiautojus vilioja ne tik gardžiais valgiais, tradicinėmis dainomis bei šokiais, bet ir kultūrine patirtimi – Kulinarinio paveldo muziejaus ekspozicijomis.

Meghan Markle neseniai papasakojo apie savo mėgstamą gėrimą, kurų gėrė net nėštumo metu. Manoma, kad šis gėrimas gali būti labai naudingas organizmui. „Nėštumo metu turėjau ajurvedos gydytoją ir daug kas buvo susiję su maisto kaip vaisto suvokimu“, – sakė 43 metų M. Markle naujausiame savo tinklalaidės „Confessions of a Female Founder“ epizode, rašoma nypost.com.

Nors visas pasaulis meilės dieną švenčia vasario 14-ąją, lietuviai turi visai kitą datą – jau rytoj, gegužės 13-ąją, minėsime deivės Mildos šventę, kuri dar vadinama Meilės diena. Šią dieną jau nuo senų laikų dažniausiai merginos imdavosi veiksmų, kad pritrauktų meilę ir sėkmę. Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv.

Sostinės meras Valdas Benkunskas kritikuoja pirmadienį Finansų ministerijos (FM) registruotus siūlymus dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Pasak jo, atsižvelgiant į būstų kainą Vilniuje, pagal Vyriausybės siūlomas mokesčio grindis, būtų įvedamas „vilniečio“ mokestis. „Skaitant šį naują pasiūlymą apie neva didesnę laisvę savivaldai, jis man primena anyžinį saldainį. Gali būti gražiai įpakuotas, bet paragavus norisi išspjauti. Kažkam gal skanu, bet tikrai ne man.

Kepenys filtruoja toksinus iš kraujotakos, palaiko medžiagų apykaitą, padeda virškinimui ir reguliuoja hormonų veiklą, tačiau dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo jos dažnai patiria didelį stresą dėl netinkamos mitybos ar aplinkos toksinų. Vis tik yra viena žolelė, kuri gali padėti sustiprinti kepenis. Kepenys yra vienas svarbiausių organų, atsakingas už daugybę svarbių funkcijų, kurios palaiko bendrą sveikatą ir gyvybę.

Pirmadienį Finansų ministerija oficialiai registravo naujas mokesčių įstatymų pataisas, tarp jų – ir Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisas. Artimiausiu metu jos turėtų būti patvirtintos Vyriausybėje, o toliau bus svarstomos Seime. Kaip būtų apmokestinamas pagrindinis būstas Šiuo metu NT mokesčiu apmokestinama turto vertė, kuri viršija 150 tūkst. eurų:  NT vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc.

Kristina Cvilikienė – sodininkystės entuziastė ir ekspertė, kuri jau daugiau nei dešimtmetį propaguoja ekologišką ir tvarų požiūrį į sodų priežiūrą. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams ji papasakojo, kaip pradėti auginti sodą be chemijos, kokie yra pagrindiniai principai, kaip kovoti su kenkėjais ir kokias priemones naudoti, kad sodas būtų sveikas ir tvarus. Jei norite užsiauginti sodą visiškai be chemijos, reikia pradėti nuo tinkamo požiūrio ir pasirengimo.

Agronomijos guru Tautvydas Gurskas, gebantis ne tik užauginti gražiausią sodą, bet ir mokantis įžiebti meilę augalams, visus nustebino išskirtine pikantiškos formos augalo sėkla. Ją jis atsinešė į naujausio „Gero vakaro šou“ laidos filmavimą.  Botanikas T. Gurskas į laidos filmavimą atvyko ne tuščiomis. Laidos vedėjas Justinas Jankevičius pamatęs tai, ką jis atsinešė į studiją, spėjo, kad tai kelioninė kaklo pagalvė, nes ji buvo panašaus dydžio ir formos.

Pradeda atauginėti levandos, ima dygti švieži žali ūgliai, o jei dabar padarysite vieną svarbų darbą, garantuotai sulauksite daugybės dailių ir kvapnių žiedų.  Skirtingai nei daugelio kitų augalų, levandų paprastai tręšti nereikia, nes perteklinis tręšimas gali paskatinti lapų, o ne žiedų augimą.

Norint išlaikyti sveiką ir žalią veją, yra paprastas būdas tai padaryti panaudojant vieną populiarų prieskonį. Sode pabarsčius cinamono sulauksite maloniai stebinančio rezultato – veja atrodys tobulai. Daugelis sodininkų deda visas pastangas, kad pavasarį ir vasarą jų vejos atrodytų dailiai, o naudojant šį įprastą virtuvės prieskonį tai padaryti bus lengviau. Sode pabarstykite cinamono Yra daugybė dalykų, kurie gali pakenkti vejai ir priversti ją paruduoti.

45-erių Kristina Grybaitė kartu su vyru Antanu Išlaužo miestelyje, Prienų rajone, kuria ypatingą sodybą, kuri jau dabar stebina želdinimu, gėlynais ir savitu stiliumi. Kiekvienas kampelis – jų pačių rankomis puoselėtas, o kiekvienas sprendimas – grįstas meile gamtai, estetikos pojūčiu ir nuolatiniu tobulinimu. Sodyba tapo ne tik šeimos poilsio vieta, bet ir įkvėpimo šaltiniu, kuriame skleidžiasi ne tik rožės, bet ir svajonės.

Agurkas – lietuvių mėgstama daržovė, tačiau sėkmingas jos auginimas reikalauja ne tik šilumos, bet ir žinių. Kada sėti, kaip prižiūrėti daigus, kokias veisles rinktis ir kaip kovoti su ligomis bei kenkėjais – patarimais dalijasi UAB „Sėkluva“ biologė Rasa Davidavičienė. Kai pavasarį pradedame galvoti apie daržus, agurkai dažnam keliauja patys pirmieji į sąrašą. Tačiau ne visi žino, kad šilumą mėgstantis augalas reikalauja kruopštaus planavimo.

Daržovių sodinimas – vienas iš daugelio pavasarį daržininkų laukiančių darbų, tačiau jiems gali prireikti apsaugos nuo kenkėjų. Pavasaris – tai metų laikas, kai galime ramiai sėdėti ir stebėti, kaip po žiemos atgimsta mūsų sodas, rašoma express.co.uk. Vis tik pavasarį atgyja ne tik sodo gėlės ir augalai, bet ir daugybė gyvūnų, kurie po ilgo žiemos miego išeina ieškoti maisto.

Pražydę laukai ir pievos dovanoja gausybę gamtos gėrybių. Tik svarbu žinoti, ką rinkti ir kaip ruošti. O vaistažolės veikia ir kaip stipriausi antibiotikai, gydo traumas ir padeda išvalyti po žiemos apsunkusį organizmą. Tad siužete išvysite, ką ir nuo ko naudoti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Laukus ryškiai geltonai nudažė kiaulpienės. Tad vaistažolininkas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Marius Lasinskas ragina paskubėti ir prisiskinti šių gamtos dovanų.

Braškės – vienos populiariausių uogų pasaulyje, dažnai auginamos tiek mėgėjų soduose, tiek didesniuose ūkiuose. Tačiau norint, kad jos būtų didelės, sultingos ir saldžios, sodininkai raginami atlikti vieną paprastą, bet labai svarbų veiksmą. Artėjant braškių sezonui daugelis sodininkų stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas derliui – tinkamai paruošia dirvą, parenka vietą ir rūpinasi augalų sveikata, rašo express.co.uk.

Turbūt visi pažįstame pavasarinę raktažolę – augalą, džiuginantį savo geltonais žiedeliais. Kaip ir daugelis nuo seno žinomų ir naudojamų augalų, pavasarinė raktažolė turi daug liaudiškų, su raktu susijusių pavadinimų – rakteliai, šv. Petro raktai, dangaus raktai, Jurgio raktai ir kt. Tai augalas, skelbiantis ir „atrakinantis“ tikrąjį pavasarį. Pavasarinės raktažolės – daugiamečiai, 15-30 cm aukščio augalai.

Pavasarį kartu su bundančia gamta ima suaktyvėti ir kurkliai – nepastebimai, bet greitai žalojantys vejas bei daržus. Sodininkai jau fiksuoja požymius: išraustos žemės vagelės, pažeista žolė ir silpstantys augalai. Kurklių padaryta žala dažnai pastebima tik tada, kai veja jau ima retėti, o augalai netenka gyvybingumo. Jie juda po žeme, rausdami urvus ir pažeisdami šaknis, todėl žolė gelsta, džiūsta, o daržo augalai ima nykti. Nors šie vabzdžiai nedideli, jų padaroma žala – didžiulė.

Vos prasidėjus intensyviam augalų žydėjimui, vaistinių duomenys rodo ryškų priešalerginių priemonių paklausos augimą – balandžio ir gegužės mėnesiais jų pardavimai išaugo net 30 proc., lyginant su kovu. Dažniausiai gyventojai ieško tablečių, nosies purškalų ir akių lašų, padedančių sumažinti sezoninių alergijų simptomus.

Įsibėgėjus pavasariui ir augalams pradėjus barstyti žiedadulkes, Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistai parengė rekomendacijas alergiškiems žmonėms, kaip sumažinti žiedadulkių poveikį sveikatai.  „Alergiškiems žmonėms šiuo metų laiku ypač svarbu imtis priemonių, kurios padėtų sušvelninti alergijos simptomus.

Šilauogės per pastaruosius metus užkariavo ne tik lietuvių širdis ir skonio receptorius, bet ir sodus – jau ko gero retai išvysime tokį, kuriame neauga šie krūmai. Vis tik norint, kad ne tik būtų uogų, bet jos būtų ir skanios, mokslų daktaras Algirdas Amšiejus primena vieną svarbią jų priežiūros taisyklę.

Ketvirtadienį, gegužės 8 d., dalyje Lietuvos sugrįžo žiema. Vienuose rajonuose dar ryte iškrito sniego kruopos, kitur snigti ėmė vėliau. Feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ gyventojai dalijasi informacija ir vaizdais, kur sninga. Štai ketvirtadienį apie 10 val. 50 min. snigo Biržų rajone. Apie 11 val. 20 min. Pasvalyje iškrito sniego kruopos.

Pavasarį pievos geltonuoja nuo kiaulpienių žiedų, tačiau daugelis šią piktžolę kiemuose ir soduose skuba naikinti. Vis tik patariama neišmesti šios piktžolės, nes jos arbatą vadina organizmo šluota.  Kiaulpienių arbatą itin lengva pasigaminti. Vis tik norėdami gauti naudos sveikatai, įsitikinkite, kad augalus skinate neužterštose, švariose vietose, ant augalų nebuvo patekę jokių chemikalų, rašo healthline.com.

Agronomijos guru Tautvydas Gurskas, gebantis ne tik užauginti gražiausią sodą, bet ir mokantis įžiebti meilę augalams, visus nustebino išskirtine pikantiškos formos augalo sėkla. Ją jis atsinešė į naujausio „Gero vakaro šou“ laidos filmavimą.  Botanikas T. Gurskas į laidos filmavimą atvyko ne tuščiomis. Jis atsivežė didžiausią pasaulyje palmės Coco de mer sėklą, sukėlusią laidos vedėjui Justinui Jankevičiui nemažai klausimų, bei vieną iš mažiausių – vanilės sėklą.

Nors praėjusią savaitę sinoptikai grasino, kad naktimis užklups iki 10 laipsnių šaltis, jų spėjimai nepasitvirtino ir labai retai kur temperatūra naktimis nukrito žemiau nulio. Dienomis saulė kyla vis aukščiau ir augalai pradeda augti ne dienomis, o valandomis. Kad augantiems daigeliams nepritrūktų maisto medžiagų, būtina juos pamaitinti mineralinėmis trąšomis. O nusistačiusieji prieš jas nesunkiai gali pasigaminti skystų trąšų, naudodami kompostą.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad Salantų regioniniame parke sunaikinta natūrali pieva. Žala aplinkai siekia beveik 18 tūkst. eurų. Šiemet kovą Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai sulaukė pranešimo dėl galimai neteisėtai suartos natūralios pievos Kūlupėnų kaime, Kretingos rajone.

TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Gero vakaro šou“ svečiuojasi ne tik pramogų pasaulio atstovai, bet ir kitos šalies garsenybės. Vienas iš jų – agronomijos guru Tautvydas Gurskas, gebantis užauginti ne tik gražiausią sodą, bet ir mokantis įžiebti meilę augalams. O šį trečiadienį pamatysime, kaip savo aistra jis nesunkiai užkrės ir laidos vedėją Justiną Jankevičių.

Pakelėse ir ne tik šiuo metu galime išvysti geltonai pražydusius krūmus, tai – šluotiniai sausakrūmiai, daugelio dažniau vadinami zuikiakrūmiais. Šiuos augalus raginama skinti ir naikinti be gailesčio, nes šie augalai yra invaziniai. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Čepeklių valstybinis gamtinis rezervatas, prisidėti prie šių augalų plitimo stabdymo galime kiekvienas.

Kai kiemo trinkelėse pradeda augti samanos, tai tampa tikru galvos skausmu tiems, kurie rūpinasi tvarkinga ir patrauklia aplinka. Tarp plytelių besiplečiantis žalsvas sluoksnis ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir sukuria papildomų problemų – vaikštant šlapia danga galima lengvai paslysti, o trinkelės ima atrodyti lyg visada purvinos ir apleistos.

Sinoptikai įspėja – artimiausiomis naktimis Lietuvą sukaustys šalnos. Ūkininkai ir sodininkai raginami nepamiršti pasirūpinti savo augalais, kad jų nepakąstų šalnos. Kaip vakar socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Meteo.lt (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba), stichinis meteorologinis reiškinys – šalnos – aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu numatomos visą savaitę.