Gydytojas Eduardas Vaitkus visuomenėje labiausiai išgarsėjo po pasirodymo per šiemet vykusius prezidento rinkimus. Jis liko penktas, tačiau sugebėjo laimėti kelias apylinkes – Šalčininkų ir Visagino, kur sulaukė atitinkamai 39,91 ir 37,8 proc. balsų. Iš viso jis surinko apie 104 tūkst. balsų, arba 7,31 proc. visų rinkėjų palaikymo.
Jau nuo pat rinkiminės kampanijos pradžios E. Vaitkus pagarsėjo skandalingais pareiškimais. Prezidento rinkimų metu jis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad valdžia – išdavikai, o, anot kandidato, į Europos Sąjungą Lietuva niekada neįstojo, kaip ir neišstojo iš Sovietų Sąjungos. Kandidatas taip pat teigė, kad Europos Sąjungos teisės aktai yra viršesni už Lietuvos teisės aktus.
Dar prezidento rinkimų naktį E. Vaitkus prakalbo, kad Seimo rinkimuose dalyvaus.
Tam prireikė partijos, taip pat – bendražygių. Vienas ištikimiausių E. Vaitkaus bendražygių – advokatas Mažvydas Misiūnas. E. Vaitkaus vedamos Lietuvos liaudies partijos sąraše jis eina antru numeriu.
Advokato M. Misiūno pavardė E. Vaitkaus kampanijoje figūruoja ne pirmą kartą. Prezidento rinkimų metu visi kandidatai pasirinko štabus – juose leido rinkimų naktį, laukdami rezultatų. E. Vaitkaus pasirinktas štabas buvo advokatų kontoros „Misiūnas ir partneriai“ ofisas esantis Konstitucijos pr., Vilniuje. Pirmojo turo naktį šalia E. Vaitkaus pasirodė ir M. Misiūnas – tiesa, jis žurnalistams neatviravo.
Be to, jis nenorėjo aprodyti štabo – žurnalistai rinkimų naktį praleido koridoriuje. Tuo metu M. Misiūnas kalbėjo, jog tai privati valda.
Vis dėlto, M. Misiūno pavardė nuskamba ir kelių skandalų fone. Štai 2022 m. kovą portalas lrytas.lt pranešė, jog M. Misiūno pavardė minima byloje, kurioje Titas Blėdis kaltinamas šimtų tūkstančių eurų pasisavinimu. O jei tiksliau – manoma, jog T. Blėdis iš elektroninių pinigų įstaigos „Paysera“ galėjo pasisavinti ir apie 800 tūkst. eurų.
O milžiniškas pinigų sumas išgryninti padėjo būtent advokatų kontora „Misiūnas ir partneriai“, kuriai vadovauja M. Misiūnas.
Be to, aiškėja, jog M. Misiūnas be atvangos kelia civilines bylas prieš daugiabučio namų bendriją, kuriai anksčiau teikė teisines paslaugas. Bendriją ypač kankina tai, jog labai sunku rasti M. Misiūno turtą, tad net laimėjus bylą antstoliai negali nieko išieškoti.
Tad daugiabučio gyventojus stebina ir tai, jog šiuos veiksmus vykdantis advokatas kandidatuoja į Seimą.
Perėmė daugiabučių savininkų bendriją į savo rankas
Ši „bendrijos“ istorija (kaip ją vadina pats M. Misiūnas) rutuliojasi jau keliolika metų ir yra susijusi su Konstitucijos pr. 9 esančiu daugiabučiu. Prestižinėje vietoje įkurtame daugiabutyje yra apsistojęs ir pats M. Misiūnas – ten įrengta jo atstovaujama advokatų kontora.
Kaip anksčiau pranešė portalas Delfi.lt, 2006 m. buvo įkurta Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namo savininkų bendrija, jai tuo metu vadovavo pirmininkas Rimantas Germanas. 2007 m. vienam iš įgaliotinių, advokatui Mažvydui Misiūnui suteikta teisė valdyti bendrijos banko sąskaitą ir jai atstovauti. Dar po metų, bendrija, atstovaujama R. Germano ir M. Misiūno sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos.
Tarp daugiabučio gyventojų sklido kalbos, jog iš tiesų R. Germanas buvo tik nominaliu pirmininku. Faktiškai visas valdymas priklausė M. Misiūnui ir per laiką keičiantis gyventojams visi galvojo, kad būtent M. Misiūnas ir yra bendrijos pirmininkas.
Daugiabučio gyventojų bendrijoje sklido kalbos, jog M. Misiūnui buvo perduotas banko sąskaitų valdymas, prieiga prie visų bendrijos dokumentų. Po audito paaiškėjo, kad M. Misiūnas dar buvo ir revizijos komisijos narys, taigi vienu metu jis ir teikė (teisines) paslaugas, ir atstovavo bendrijai kaip pirmininkas, ir tuo pačiu metu vykdė priežiūros funkciją, kame daugiabučio gyventojai įžvelgė interesų konfliktą.
Naujai daugiabučio valdybai kilo abejonių, ar pinigai tikrai buvo naudojami pagal paskirtį, tad buvo atliktas nepriklausomas auditas.
Audito metu nustatyta, jog bendrijos lėšos ne visuomet buvo naudojamos pagal paskirtį, taip pat keliasdešimt tūkstančių išgryninta bankomatuose, o paskutinėmis valdymo dienomis dar ir pervesta 15 tūkst. eurų suma žmonai.
Audito išvadoje rašoma, kad per beveik 11 metų bendrijos lėšomis M. Misiūnui išmokėta viso 178 093,57 Eur. Nors ir nurodoma, kad buvo sudaryta teisinės pagalbos pagrindu sutartis, kuria remiantis turėjo būti išmokėta 146 547,66 Eur, gyventojams klausimų kilo dėl pačių teiktų paslaugų.
Gyventojams buvo neaišku, kur ir kada advokatas atstovavo bendriją, kokia apimtimi, kiek tai kainavo. Tik yra bendras skaičius, kad pagal audito duomenis apie 178 tūkst. eurų buvo sumokėta pagal audito duomenis, bet neaišku, už ką.
M. Misiūnas kreipėsi į teismą teigdamas, kad bendrija jam dar liko skolinga 10 tūkst. eurų. Naujoji bendrijos valdyba pateikė priešieškinį norėdami susigrąžinti išmokėtą sumą bei kreipėsi į prokuratūrą.
Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai tuomet pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo bei vestos buhalterinės apskaitos.
Po ikiteisminio tyrimo – taikos sutartis ir nevykdomi įsipareigojimai
Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja naujienų portalui tv3.lt patvirtino, jog 2018 m. spalio 18 d. Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. 2 d., BK 184 str. 2 d. ir BK 223 str. 1 d.
Visgi, praėjus metams tyrimas buvo nutrauktas.
„2019-11-18 Vilniaus apygardos prokuratūros 2 baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą nutraukti tyrimą, vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d., 3 str. 1 d. 1 p. (nesant nusikaltimo sudėties). Prokurorės procesinis sprendimas apskųstas nebuvo“, – teigė J. Samorokovskaja.
Portalo redakciją pasiekė informacija, jog šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas taikos sutartimi. Pagal šią sutartį M. Misiūnas turėjo bendrijai dalimis sumokėti 25 tūkst. eurų sumą, tačiau sąlygose buvo įtraukta ir kitas reikalavimas – bendrija daugiau nebeturi teisės reikšti pretenzijas dėl visų įvykių, nutikusių iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Iš pradžių M. Misiūnas dalimis šiuos pinigus mokėjo, bet po poros mėnesių advokatas nustojo mokėti pinigus.
Tada bendrija kreipėsi į teismą, prašant išduoti vykdomąjį dokumentą, kad galėtų asmenį išieškoti. Staiga paaiškėjo, jog visos jo banko sąskaitos yra tuščios, o antstoliai nieko išieškoti negali.
Buvo bandoma parduoti M. Misiūno žmonos „Porsche“
Bendrija rado išeitį ir galiausiai pavyko susigrąžinti pinigus, mat aukcione buvo bandoma parduoti M. Misiūno žmonos „Porsche“ markės automobilį, kuris priklausė per pusę M. Misiūnui ir jo žmonai. Aukciono metu, M. Misiūno žmona sutiko sumokėti antstoliui visą skolos likutį, tokiu būdu išsaugant automobilį.
M. Misiūno VRK puslapyje pateikta turto deklaracija, o anketoje nurodoma, jog visas jo turtas siekia apie 263,5 tūkst. eurų. Numanoma, kad M. Misiūnas turi nekilnojamojo turto, vairuoja apynaujį „Porsche" automobilį. Tad kaip gi advokatas užsidirbo šį turtą?
Praėjusiais metais jis deklaravo vos 8 tūkst. eurų siekiančias pajamas iš individualios veiklos ir sumokėjo 210 eurų pajamų mokesčio.
VRK anketoje taip pat deklaruota darbovietė – Advokatų kontora „Misiūnas ir partneriai“, kurioje M. Misiūnas yra vadovaujantis partneris. Be to, yra deklaruojama, jog 2015 m. vasarį M. Misiūnas tapo akcininku dviejose įmonėse – UAB „Aktualita“ ir UAB „Ad marketing“. Šiose įmonėse M. Misiūnas turi 40 proc. akcijų.
Rekvizitai.vz.lt duomenimis, įmonėje UAB „Aktualita“ dirba 5 darbuotojai, praėjusiais metais įmonė patyrė virš 46 tūkst. eurų siekiantį grynąjį nuostolį. Šios įmonės vadovas – Andrėj Blaževič, o įmonė registruota tuo pačiu adresu, kaip ir M. Misiūno advokatų kontora.
Andrėj Blaževič pavardė šioje istorijoje figūruoja ir toliau.
Štai 2022 m. ieškovas UAB „Išmanusis mokymas“ nusprendė iškelti civilinę bylą prieš bendriją. Kaip nurodoma svetainėje rekvizitai.vz.lt, šios bendrijos pirmininkas yra būtent Andrej Blaževič, o įmonė 2023 m. patyrė virš 29 tūkst. eurų siekiančius nuostolius. Ši įmonė taip pat registruota adresu Konstitucijos pr. 9.
Antroji nurodoma įmonė – UAB „Ad Marketing“. Šios įmonės vadovas nėra nurodytas, tačiau susisiekimui nurodomas telefonas yra toks pats, kaip ir M. Misiūno. Be to, nurodoma, jog įmonei priklauso automobilis „Porsche Cayenne S“. Šios įmonės pelnas nėra nurodomas.
Naujienų portalui tv3.lt pavyko išsiaiškinti, jog bent 2022 m. M. Misiūnas turėjo akcijų 8 įmonėse. Visos jos – nepelningos, dalis registruotos tuo pačiu adresu Konstitucijos pr. 9.
50 vienetų paprastųjų vertybinių akcijų jis turi įmonėse UAB „Atomiksa“, UAB „GZH“, UAB „Balnitas“ UAB „Fashion Choice“, UAB „Tireka“, UAB „Smart decisions“. Įmonės UAB „GZH“ ir UAB „Smart decisions“ yra registruotos adresu Konstitucijos pr. 9.
Šaltiniai pasakojo, jog žlugusios įmonės M. Misiūnui reikalingos ne šiaip sau. Vienai iš šių įmonių priklauso jo vairuojamas automobilis, NT turtas yra įkeistas bankui, o likęs turtas priklauso minėtiems juridiniams asmenims. Būtent todėl iš M. Misiūno neįmanoma nieko išieškoti.
Maža to, tv3.lt šaltiniai pasakojo, jog M. Misiūnas galimai naudojasi šiomis įmonėmis ir komercinės veiklos vykdymui. Pavyzdžiui, adresu Konstitucijos pr. 9 jis turi du butus, kuriuos nuomoja ir taip užsidirba iš šios veiklos. Tačiau butus jis nuomoja ne tiesiogiai, o per įmonę UAB „Aktualita“. Oficialiai ši įmonė patiria tik nuostolius, tad labai tikėtina, jog sandoriai vyksta grynais pinigais.
Skolas perduoda bendrovei
Jau eilę metų M. Misiūnas kelia civilines bylas prieš bendriją. Vien 2019 metais buvo trys tokios bylos, 2022 m. – dvi. Šios keliamos bylos jau tapo savotiška psichologinio teroro priemone prieš bendriją.
Naujienų portalas tv3.lt susipažino su šių bylų medžiaga. Daugelis šių bylų gana panašios – M. Misiūnas teikia civilines bylas dėl neva aptiktų procedūrinių pažeidimų, ar neteisėtų rinkimų bendrijoje.
2022 m. pateiktame ieškinyje M. Misiūnas dėstė argumentus, esą dabartinis bendrijos pirmininkas nebuvo teisėtai perrinktas bendrijos pirmininku ir esą nebūdamas pirmininku, bet turėdamas priėjimą prie bendrijos bankinės sąskaitos, periodiškai išmoka pinigus iš bendrijos sąskaitos į savo. Šis ieškinys pilna apimtimi buvo atmestas.
Vieną tokią bylą iškėlė ir minėtas UAB „Aktualita“ vadovu nurodomas Andrej Blaževič, tiesa, kaip juridinis asmuo. Mat jam priklauso ir UAB „Išmanusis mokymas“. Tik iškėlus bylą, bylos nagrinėjimu metu A. Blaževič turimą butą pardavė ir jam bylą pralošus, nebuvo kaip išieškoti turto.
Beje, šioje byloje A. Blaževič puolė bylinėtis ne tik su juridiniu asmenu (daugiabučių bendrija), bet ir su pačiu bendrijos pirmininku, kuriam teko samdytis teisininką ir save ginti teisme.
Pralaimėjimo atveju M. Misiūnas nenukenčia. Tačiau dar keistesnė įvykių eiga rutuliojasi M. Misiūnui laimėjus bylą.
Vienoje byloje Konstitucijos pr. 9 bendrijai pralaimėjus ginčą teisme, teismas nurodė kompensuoti M. Misiūnui bylinėjimosi išlaidas. M. Misiūnas jau anksčiau buvo skolingas bendrijai, tad teismui priėmus nutartį, bendrija siekė su juo subalansuoti skolą. Tačiau vietoj to, M. Misiūnas pardavė teises į šią skolą bendrovei UAB „Bosnera“ – tai išdėstyta reikalavimo perleidimo sutartyje.
Reikalavimo perleidimo sutartis įdomi ir tuo aspektu, jog joje pažymima, kad su UAB „Bosnera“ M. Misiūnas atsiskaitė. Tik neaišku kaip, nes jo banko sąskaitos tuščios. Neatmestina ir tokia galimybė, jog skolą jis perpardavė grynaisiais.
Viena civilinė byla buvo nagrinėjama ir straipsnio rašymo metu – nutartis šioje byloje buvo paskelbta rugsėjo 25 dieną.
Šioje byloje ieškovas (M. Misiūnas) teigė, esą šaukiant 2022 m. visuotinį Konstitucijos pr. 9 daugiabučių bendrijos susirinkimą buvo padaryti įvairūs procedūriniai pažeidimai, be to, bendrijos pirmininko kadencija buvo pasibaigusi, esą bendrijos narių sąrašas buvo suklastotas, o finansinės ataskaitos nebuvo patvirtintos revizoriaus, todėl jų nebuvo galima pateikti susirinkimo metu.
Per minėtą 2022 m. visuotinį susirinkimą buvo išspręsti 7 klausimai: Valdybos kadencijos nustatymas, Pirmininko kadencijos nustatymas, įgaliojimo tvirtinimas E. V. pasirašyti sutartį su išrinktu pirmininku, revizoriaus rinkimai, Bendrijos finansinės ir ūkinės veiklos ataskaitos tvirtinimas už 2021 metus, 2022 metų kasmėnesinių paslaugų ir mokesčių plano nustatymas, Valdybos įgaliojimų tvirtinimas pirkti teisinės paslaugas ginant bendrijos interesus teismuose.
Bylą išnagrinėjusi teisėja priėmė bendrijai palankų sprendimą – šešis iš septynių visuotinio susirinkimo nutarimų pripažino teisėtais, taigi M. Misūno ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir ieškinį numatyta patenkinti tik 1/7 dalimi.
Teismas pripažino negaliojančiu tik vieną iš septynių susirinkimo nutarimų – susijusį su bendrijos finansinėmis ataskaitomis už 2021 metus. Bylą išnagrinėjusi teisėja Aistė Petrevičienė nusprendė, kad ataskaitos buvo pateiktos be revizoriaus išvados, kas sudaro procedūrinį pažeidimą, dėl kurio gyventojai negalėjo tinkamai įvertinti pateiktos ataskaitos. Todėl susirinkimo nutarimas dėl šių ataskaitų tvirtinimo buvo pripažintas negaliojančiu.
M. Misiūnas taip pat teigė, kad kaip advokatas, turi moralinę teisę ginti gyventojų interesus dėl skaidrumo trūkumo bendrijos veikloje, esą yra daug nepatenkintų gyventojų. Tačiau teismo nutartyje nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kiti pastato patalpų savininkai būtų įgalioję ieškovą ginti tariamai pažeistas jų teises ar interesus. Be to, pats ieškovas prieštaravo, kad į bylą trečiaisiais asmenimis būtų įtraukti visi bendrijos nariai. Teismas iš tokio ieškovo procesinio elgesio darė išvadą, kad ieškovui yra suprantama, jog susirinkimo metu priimti sprendimai atitinka daugumos bendrijos narių (kurie dalyvavo susirinkime ir balsavo už tokių sprendimų priėmimą) valią.
Byloje taip pat nurodoma, jog ieškovas (M. Misiūnas) pateikė duomenis, kad patyrė 5000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2000 Eur už ieškinio parengimą, 1000 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 1000 Eur už atskirojo skundo surašymą, 1000 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo surašymą. Kadangi ieškinys tenkintas 1/7 dalimi, teismas M. Misiūnui priteisė tik 714 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Bendrijai, kuri patyrė 5129 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6/7 dalimi priteista 4396 Eur iš M. Misiūno. Bendrijos pirmininkui, kaip fiziniam asmeniui, kuris patyrė 700 Eur išlaidų, teismas priteisė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo. Ši nutartis nėra įsiteisėjusi ir gali būti apskųsta apeliacine tvarka per 30 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo.
M. Misiūno pajamų šaltiniai nėra aiškūs – ir šiuo atveju neatmetama galimybė, jog tūkstantinės bylinėjimosi išlaidos ieškovo advokatui Domantui Skebui buvo apmokėtos grynaisiais.
Dėl parašyto komentaro – 4000 eurų ieškinys
Civilines bylas M. Misiūnas kelia ne tik prieš daugiabučių bendriją ar bendrijos pirmininką, bet ir prieš daugiabučio gyventojus, neigiamai pasisakiusius ap ie M. Misiūną viešojoje erdvėje.
Viena tokia byla buvo pradėta prieš A. Č. (tapatybė redakcijai žinoma), mat šis asmuo 2023 gegužės 29 d. LRT „Facebook“ puslapyje, ties nuoroda į straipsnį, parašė kritišką komentarą.
„Labai įdomu... ir apie tai kalba asmuo, kuris nuo pat pirmųjų metų buvo to paties daugiabučio gyventojas, bendrijos pirmininkas, stekenantis daugiau kaip 10 metų visą bendriją bei jos gyventojus, valdęs bendriją savo naudai, grobstęs bendrijos turtą ne tik pats, bet ir savo žmonos / partnerės ar kt. dėka ir padedamas, staiga netekęs nieko pradeda skųstis visuomenei kaip kažkas jį menkina ar mažina jo turto vertę (...) Žmogus, nemokantis garbingai pralaimėti, iš gyventojų atėmęs parkavimo vietas dėl savo aplaidumo ar nekompetencijos (kaip advokatas, dirbęs sau, bet ne bendrijos naudai), toliau bando juodinti tuos, kurie siekia po jo išgelbėti tai, kas beliko ir ką pavyko per prievartą bei teismus teisėtai atsiimti“, – rašoma A. Č. komentare.
Beje, straipsnis taip pat buvo apie Konstitucijos pr. 9 daugiabučių bendrijos problemas – tuo metu aiškėjo, jog daugiabutis nėra prijungtas prie ESO, o straipsnyje M. Misiūnas pristatomas kaip susirūpinęs gyventojas. Tai ir sukėlė A. Č. pyktį, mat advokatas straipsnyje save pristatė vos ne kaip auką.
M. Misiūnas dėl šio komentaro iškėlė civilinę bylą – esą buvo paskleista realybės neatitinkanti ir orumą žeminanti informacija. Savo ruožtu M. Misiūnas prašė teismo įpareigoti atsakovą A. Č. paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius“ bei ištrinti komentarus, taip pat kompensuoti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas teigė, jog paskleista informacija nebuvo melaginga ir prašė ieškinį atmesti, priteisiant bylinėjimosi išlaidas.
Byloje liudijo keli kiti daugiabučio gyventojai – vienas iš liudininkų teigė, jog gyvena daugiabutyje nuo 2014 m. ir nuo to laiko ne kartą susidūrė su M. Misiūno šantažu. Štai anot liudininko, vieną kartą M. Misiūnas jį pasikvietė pokalbiui ir grasino, jog nepasirašius dokumento, jam bus atjungtas vanduo ir elektra.
Nors atsakovas A.Č. teisme teigė, jog išsakė tik savo nuomonę, bylą išnagrinėjusi teisėja manė kitaip ir M. Misiūno ieškinį tenkino pilna apimtimi – įpareigojant A.Č. pašalinti komentarus bei kompensuoti atsakovui 4 309 eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas laikėsi pozicijos, jog komentaras nebuvo parašytas spontaniškai, komentaro turinys detalus. Anot teismo, kai kurie vartoti žodžių junginiai formuoja nuomonę, kad M. Misiūnas padarė nusikalstamą veiką, todėl tokie pasisakymai neva blogina ieškovo reputaciją. Be to, kadangi atsakovas išsakė ir kitus teiginius, teismas įžiūrėjo atsakovo norą viešai pažeminti ieškovą.
Ši nutartis kol kas nėra įsiteisėjusi ir per 30 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka.
Skolingas ne tik bendrijai
Daugiabučių bendrijos žiniomis, dar iki rugsėjo 25 d. paskelbtos nutarties, iš M. Misiūno kaip skolininko, bendrijos naudai turėjo būti išieškota 1384,24 Eur skolos ir 46,60 Eur apmokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų. Šiai dienai iš skolininko išieškota 46,60 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų ir 246,83 Eur skolos.
Advokatas yra skolingas ne tik daugiabučių bendrijai. „Sodra“ naujienų portalui tv3.lt nurodė, jog M. Misiūnas, kaip draudėjas – advokatas, vykdantis individualią veiklą, yra skolingas „Sodrai“. Šiuo metu skolos suma viršija 1 tūkstantį eurų.
Taip pat M. Misiūnas skolingas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai – tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino VMI atstovai, tačiau neatskleidė, kokio dydžio yra ši skola.
Patvarkymo dėl turto vertės nustatymo ir informacijos pateikimo apie varžytines dokumente aiškiai matoma, jog M. Misiūnas skolingas antstoliams.
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus, siekdamas sužinoti M. Misiūno skolą antstoliams, tačiau tokios informacijos įstaigos atstovai nepateikė.
„Norėtume paaiškinti, kad antstoliams, taip pat ir Lietuvos antstolių rūmams, įstatymai nesuteikia teisės viešinti tokio pobūdžio konfidencialios informacijos“, – teigiama atsakyme.
Advokatas – „Žongliravimas pinigais ir skolomis“
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su advokatu Gintaru Černiausku. Papasakojus apie situacijos esmę, advokatas teigė, jog su panašiomis turto slėpimo schemomis praktikoje teko susidurti ne kartą.
„Tai yra žongliravimas pinigais, teritoriniais reikalavimais bei skolomis. Turtas greičiausiai paslėptas tam, kad jo negalėtų pasiekti kreditoriai ir negalėtų išieškoti jo skolų“, – svarstė žinomas advokatas.
Anot advokato, nors tokiu atveju išieškoti skolą gali būti gerokai sudėtingiau, tai nėra neįmanoma.
„Mano vertinimu, finansinis turtas yra atsekamas ir išieškojimas gali būti vykdomas. Jei įmonės ir yra nuostolingos bei nieko neveikia, galbūt yra kiti įsipareigojimai toms įmonėms. Gali būti sudarytos schemos, kur pinigai ir turtas yra slepiami sudarant butaforines įmones, bet užkabinant tam tikrus reikalavimus į realiai veikiančias, ar turtą turinčias įmones. Greičiausiai tokios schemos yra kuriamos, kad nebūtų įmanoma išieškoti finansinio nuostolio“, – savo vertinimą pateikė G. Černiauskas.
Portalas taip pat pasiteiravo, kokie gi galėtų būti M. Misiūno motyvai, vis perparduodant skolą laimėjus bylą. Advokatas neatmeta galimybės, jog iš tiesų taip gali būti išgryninami pinigai.
„Vienas iš galimų variantų – perleidžiant skolą yra rodoma maža pinigų suma, o sumokama grynais padengiant realią skolos dalį. Ir taip išgryninami pinigai, kurių negalima apskaityti. Tokius dalykus galėtų atsekti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), nes jeigu po to tos skolos išieškomos kelis kartus didesnėmis pinigų sumomis, vadinasi tie sandoriai yra apsimestiniai, iškreipiantys realią situaciją“, – komentavo G. Černiauskas.
Anot advokato, anksčiau praktikoje teko susidurti ir su kita šios istorijos detale – keliamų civilinių bylų lavina, siekiant asmenį palaužti. G. Černiausko teigimu, nors yra numatomos sankcijos už nepagrįsto ieškinio kėlimą, teisėsauga į tai dažniausiai neatsižvelgia. Panašiai yra ir šiuo atveju – Temidės tarnai šia istorija susidomėjo tik po gyventojų kreipimosi į prokuratūrą.
„Įstatyme yra numatytos sankcijos už nepagrįsto ieškinio kėlimą, už tai gali būti skiriama ir bauda. Bet teismai žiūri į tai pro pirštus. Visa problema yra teismo požiūryje – teismai neįžiūri sisteminės neteisėtos veiklos“, – teigė G. Černiauskas.
Advokatas pateikė ir konkretų pavyzdį, kuomet ieškovai kėlė civilines bylas turėdami visiškai kitus tikslus.
„Su vienu skolininku bylinėjimasis dėl buto tęsiasi 5 metus, byloje minimos didelės pinigų sumos. Ir netgi matome absurdiškų, ieškovui palankių sprendimų. Bet visa veikla yra nukreipta į vieną tikslą – reketą, kad priešingos pusės jiems padengtų bankrutavusios įmonės skolą. Nei prokuratūra į tai reaguoja, nei teismai taiko baudas. Absurdiška situacija“, – pasakojo G. Černiauskas.
Mažvydo Misiūno atsakymai
Su advokatu M. Misiūnu naujienų portalas tv3.lt susisiekė kelis kartus, kol galiausiai advokatas sutiko į pateiktus klausimus atsakyti raštu. Naujienų portalas tv3.lt pateikė šešis klausimus, o M. Misiūnas prašė jo atsakymus pateikti pilna apimtimi.
Pradėkime nuo įvykių iš karto po ikiteisminio tyrimo pabaigos. Buvo sudaryta taikos sutartis. Jūs buvote įpareigotas sumokėti bendrijai 25 tūkst. eurų sumą, tačiau, anot bendrijos pirmininko, vos po kelių mėnesių nustojote mokėti įmokas ir galiausiai bendrijai skola susigrąžino aukcione parduodant Jūsų žmonos automobilį. Ar galite paaiškinti savo veiksmus, patvirtinti ar paneigti šią informaciją?
Portalo pastaba: pateikiant šį klausimą buvo padaryta klaida. M. Misiūno žmonos automobilis nebuvo parduotas, tačiau buvo bandoma jį parduoti aukcione. Atsiprašome už netikslumus.
Jums pateikta informacija iš man žinomų asmenų mėginančių mane apšmeižti ar siekiančių susidoroti yra iškreipta, todėl neteisinga. Galiu patvirtinti, kad nesu asmeniškai dalyvavęs jokiuose ikiteisminiuose tyrimuose, man nebuvo pareikšti jokie įtarimai ar kaltinimai, o taip pat nebuvau apklaustas net kaip liudytojas jokiose baudžiamosiose bylose. Taip pat - jokie mano ar mano žmonos automobiliai nebuvo parduoti aukcionuose. Tačiau jei pageidautumėte nusipirkti, specialiai jums galėtumėme pasiūlyti gerą kainą.
VRK anketoje deklaruojate, jog turite 263,5 tūkst. eurų bendro turto. Gal galite paaiškinti savo turto šaltinius? Kaip galite pagrįsti turto kilmę?
Atsakymas: Visas mano deklaruotas turtas yra uždirbtas teisėta veikla ir yra tinkamai registruotas pagal įstatymus. Turiu prisipažinti, kad vienintelio turto, kurio dar nesu deklaravęs - tai neseniai Skirmanto Malinausko laidoje minėto „krovinio iš Maskvos“, kurį jis ypatingo pastabumo dėka aptiko žinutėje mano telefone.
Kodėl per metus keliate po kelias civilines bylas prieš bendriją? Ar daugiabučių bendrijos veikloje matote negerovę, piktnaudžiavimą?
Nuo 2018 metų, kai name kuriame turiu butą, bendrijos pirmininkavimą perėmė Maksim Komarov, bei valdyba, kurioje dirbo vyr. prokuroras Arūnas Žemrieta (nors dirbti jam uždrausta įstatymu) buvo priimama eilė neteisėtų sprendimų. Maksim Komorov būdamas bendrijos pirmininku dirba namą administruojančioje įmonėje Mano būstas. Tai yra akivaizdus interesų konfliktas, todėl kad bendrijoje sprendimai priimami administruojančios įmonės, o ne gyventojų naudai. Be to, namo administravimo išlaidos Maksim Komorov perėmus pirmininkavimą išaugo nuo 16 tūkst. Eurų per metus iki pusės milijono eurų per metus. Todėl gindamas savo ir gyventojų interesus, aš kėliau ir keliu klausimus dėl pirmininko ir valdybos sprendimų pagrįstumo ir ekonomiškumo, kurių daugelį teismai panaikina kaip neteisėtus.
Kodėl bylose, kuriose laimite ieškinį, jūs perpardavėte skolą? Gal galite paaiškinti, kodėl nenorite subalansuoti skolos su daugiabučių bendrija?
Būdamas advokatu per metus vedu dešimtis, o ir daugiau skirtingų bylų, kuomet renkuosi įvairius įstatyme numatytus savo ir savo klientų interesų teisėtus gynimo būdus. Klausimo kontekstas, kodėl renkuosi vieną ar kitą teisių gynimo būdą man nėra suprantamas, nes tai priklauso nuo konkrečios bylos, situacijos ir jos aplinkybių. Jei kuri nors šalis mano, kad mano veiksmai yra neteisėti, galėjo ir gali kreiptis į atitinkamas institucijas bei ginčyti tokius veiksmus. Visgi iki šios dienos „dėl parduotų ar subalansuotų skolų bendrijai“ nėra kilę jokių ginčų ar bylų teismuose.
Jūsų VRK anketoje nurodoma, jog pagal individualią veiklą 2023 m. uždirbote 8 tūkst. eurų. Ar galite nurodyti jų kilmę, veiklos šaltinį?
Kaip Jūs teigdamas ir atsakote į savo klausimą: uždirbtų lėšų veiklos šaltinis ir kilmė - individuali veikla.
2022 m. sausį Jūs turėjote akcijų 8 skirtingose įmonėse, dalis jų registruotos adresu Konstitucijos pr. 9A. Gal galite patikslinti, kokia veikla vykdo šios įmonės, ar jos vis dar vykdo veiklą ir kokiose įmonėse šiandien turite akcijų?
Savo teisinėje veikloje ir vadovaudamas advokatų kontorai įsteigėme savo vardu šimtus skirtingų įmonių, kurios užsiima teisine veikla. Mano žiniomis nei vienoje iš jų tarp akcininkų ar klientų nėra V. Putino, Baideno ar kitų daugiau ar mažiau žinomų ir jus dominančių veikėjų. Informacija apie imonių, kuriose turiu akcijų yra atvirai pasiekiamos VĮ Registrų centras.
