Vyras pasidalino jo nuotrauka vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, teigdamas, jog ruoniui reikia pagalbos, o tokių nuotraukų šioje grupėje buvo ne viena. Žmonės susirūpino, kaip padėti vargšui gyvūnui.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Nedu ir paklausus, kokia buvo situacija, ar ruonis pagalbos sulaukė, vyras tikino, jog padarė viską, ką galėjo.
„Nedelsdamas bandžiau kviesti pagalbą, nes nesinorėjo palikti jo likimo valiai, jaučiau pareigą, kad turiu kažkaip padėti.
Tad kviečiau pagalbą ir kiti žmonės, kurie tada buvo ten ir matė šią situaciją bandė kviesti. Kam tik neskambinome – ir gelbėtojams, ir viešuoju pagalbos numeriu, bet niekas pagalbos ruoniukui nenorėjo suteikti.
Pagalbos laukėme net dvi valandas ir išgirsdavome atsakymą: „Mes už laukinius gyvūnus nesame atsakingi.“ Mane labai nustebino tas abejingumas, kad vargšui ruoniukui suteikti pagalbos negalėjo“, – apmaudo neslepia Nedas.
Pakrantėje pastebėjote ruonį?
Baltijos pilkieji ruoniai priklauso ausytųjų ruonių šeimai, irklakojų būriui. Tai – patys stambiausi Baltijos jūros žinduoliai: jų ilgis siekia iki 2 metrų. Patelės sveria 100–180, o patinai – net iki 300 kg. Vandenyje jaučiasi kaip žuvys, plaukia pasiirdami užpakalinėmis galūnėmis-plaukmenimis.
Ruoniai gali panerti net į 100 metrų gylį ir išbūti po vandeniu apie 20 minučių. Šie gyvūnai turi gerą uoslę ir klausą bei jautrius ūsus, it antena gaudančius žuvies sukeliamus vandens virpesius: minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, tobiais, stintomis, builiais, dyglėmis. Suaugusiam gyvūnui per parą reikia apie 10–20 kg žuvies.
Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, nors Baltijos jūroje šeimininkauja jau 10 000 metų, gyvena kolonijomis. Keičiantis Baltijos ekologinei situacijai, vis daugiau šių ruonių pastebima Lietuvos pakrantėje.
Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau nei 20 paliktų ruonių jauniklių, sužalotų Baltijos jūros ruonių ir paukščių. Sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi, reabilituojami, o sustiprėję – paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.
KOVO MĖNESĮ PRASIDEDA RUONIŲ JAUNIKLIŲ MIGRACIJA IR MAŽYLIAI GALI BŪTI PASTEBĖTI PAKRANTĖJE. JEIGU RUONIUKAS VISIŠKAI NEREAGUOJA Į PRAĖJUSIUS PRIE JO ŽMONES, VADINASI JIS NUSILPĘS.
JEI PAKRANTĖJE PASTEBĖJOTE RUONĮ, PRAŠOME PRANEŠTI BENDROSIOS PAGALBOS CENTRUI TELEFONO NUMERIU 112.
Bendrosios pagalbos centro darbuotojas informaciją apie pakrantėje rastą ruonį perduoda atsakingiems muziejaus darbuotojams ir už ruonių atgabenimą atsakingai įstaigai VšĮ „Būk mano draugas“, kurie išsiaiškinę lokaciją, organizuoja gyvūno atgabenimą į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą.
KAIP ELGTIS PASTEBĖJUS RUONĮ PAKRANTĖJE?
- Nevarykite ruonio atgal į vandenį.
- Nešerkite gyvūno.
- Nelieskite ruonio.
Apsaugokite ruoniuką nuo šunų ir per daug smalsių žmonių. Lai mažylis ramiai ilsisi. Jei turite galimybę, sulaukite, kol atvyks pagalba.
Jei pastebėjote negyvą ruonį, prašome pranešti Jūrų muziejui el paštu [email protected] arba [email protected].
Nugaišusių ruonių kūnų surinkimą ir utilizavimą SMILTYNĖJE KLAIPĖDOS MIESTO ŽEMYNINĖJE DALYJE, KLAIPĖDOS RAJONE pagal paslaugų sutartį, vykdo VšĮ „Būk mano draugas“ , tel. Nr. +370 614 36617.
PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE, paplūdimyje radus nugaišusių ruonių kūnus, žmonės turėtų kreiptis į vakarų Lietuvos globos namus (UAB „Nuaras“, tel.: +370 46 314040, mob. tel.: +370 687 36888 el. p. [email protected]).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
