„Šiandien – gera diena EPP“, – sekmadienio naktį pasirodžius pirmosioms prognozėms sakė U. von der Leyen, omenyje turėdama Europos liaudies partijos frakciją.
Savo kalboje, kurioje pasveikino tokius rezultatus, U. von der Leyen sakė ketinanti dirbti su jos perrinkimą iš pat pradžių palaikiusiomis centro kairiųjų ir liberalų politinėmis frakcijomis.
Naujausiais negalutiniais ES įstatymų leidėjo paskelbtais duomenimis, EPP Europos Parlamente laimėjo 184 vietas ir su nemenka persvara tapo didžiausia parlamentine frakcija, antroje vietoje palikdama centro kairės socialdemokratus (SD) su 139 vietomis.
Tačiau liberalių pažiūrų partijų vietų skaičius sumažėjo nuo 102 iki 80, be to, prognozuojama, kad nemažai mandatų turėtų netekti ir žaliųjų partijos, kurių narių skaičius Europos Parlamente greičiausiai sumažės nuo 71 iki 52.
Abiejų šių frakcijų parama yra labai svarbi U. von der Leyen, dėl kurios skyrimo į pirmininkės pareigas dar vienai kadencijai bus balsuojama Europos Parlamente.
Sekmadienį baigėsi visoje Europoje keturias dienas vykę rinkimai į Europos Parlamentą, kuriuose galimybę balsuoti turėjo 360 milijonų balso teisę turinčių piliečių iš visų 27 ES valstybių narių.
Už ES teisės aktų leidybą atsakingame Europos Parlamente iš viso yra 720 vietų, taigi U. von der Leyen, norėdama užsitikrinti daugumą, turi laimėti 361 vietas.
EPP, SD ir liberalai kartu turėtų turėti daugiau nei 400 balsų.
Preliminarūs rezultatai taip pat parodė, kad Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje vėl ženkliai išaugo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijų populiarumas.
Skaičiuojama, kad krašto dešinieji, pradedant „Identiteto ir demokratijos“ (ID) ir baigiant „Europos konservatorių ir reformatorių“ (ECR) frakcijomis, Europos Parlamente turės maždaug 131 vietas – 13 vietų daugiau nei po paskutinių 2019 m. įvykusių rinkimų.
Nors toks prieaugis neatrodo didelis, nacionaliniu lygmeniu jau dabar galima matyti rinkimų į Europos Parlamentą poveikį.
Krašto dešiniųjų „Vokietijos alternatyvos“ (AfD) partija rinkimuose pralenkė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo partiją.
Na, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas priėmė sprendimą paleisti parlamentą ir paskelbė apie naujus nacionalinius rinkimus, po to, kai jo partija pralaimėjo Marine Le Pen vadovaujamai krašto dešiniųjų „Nacionalinei sueigai“.
Pastebėtina, kad U. Von der Leyen kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijų paramos užsitikrinti neskubėjo.
Savo rinkimų kampanijos metu ES komisijos pirmininkė sulaukė kritikos dėl to, kad atmetė galimybę bendradarbiauti su šiomis partijomis, ypač su ES rinkimus savo šalyje laimėjusia Italijos premjerės Giorgios Meloni vadovaujama „Italijos brolių“ (FdI) partija.
Savo kalboje, pasakytoje paskelbus jos pergalę, U. von der Leyen netgi pasakė, kad kartu su kitomis partijomis nori pastatyti „bastioną prieš kairės ir dešinės kraštutinumus“.
„Mes juos sustabdysime“, – kalbėjo ji.
Tarptautinis Aušvico komitetas: ES rinkimų rezultatai yra „slegiantis pokytis“
Tarptautinis Aušvico komitetas pareiškė esąs sukrėstas stipraus kraštutinių dešiniųjų partijų pasirodymo Europos Parlamento rinkimuose.
„Išgyvenusiems Holokaustą ir Vokietijos koncentracijos bei naikinimo stovyklas žmonėms šie rinkimų rezultatai yra slegiantis pokytis“, – pirmadienį paskelbtame pareiškime sakė komiteto viceprezidentas Christophas Heubneris.
„Europa praranda ir pamiršta save: vis daugiau šalių įtaką įgyja nacionalistinės ir kraštutinių dešiniųjų partijos, kurios iš tikrųjų niekina Europos idėją, išaugusią iš Antrojo pasaulinio karo baisumų ir žudymo stovyklų siaubo“, – sakė jis.
Nepaisant to, Europa išlieka didžiąja viltimi Holokaustą išgyvenusiems žmonėms, sakė Ch. Heubneris: „Būtent todėl jie skubiai prašo, kad kitos Europos Parlamento partijos saugotų šią Europos idėją ir kartu pasipriešintų dešiniųjų ekstremistinių jėgų agitacijai bei kurstymams.“