Justina naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo, kaip viena Norvegijoje įsisiurbusi erkė jos gyvenimą pakeitė neatpažįstamai.
Erkė įsisiurbė nėštumo metu
2019 metų pavasario Justina nepamirš niekada. Tuo metu ji kartu su vyru gyveno Norvegijoje ir laukėsi mergaitės. Justina pasakoja, kad maždaug aštuntajame nėštumo mėnesyje, gegužę, jai įsisiurbė erkė.
„Tuo metu buvo atsiradusi dėmė ant kelio. Nors erkė buvo įsisiurbusi į ausį, bet dėmė buvo kelio srityje.
Mes nuvažiavome į priėmimo punktą. Medikus informavau, kad galbūt čia erkinis encefalitas. Norvegijoje daktaras mane patikino, kad pas juos erkės yra neužkrėstos, kai pasirodo, kad nors Norvegijoje nėra erkinio encefalito, bet visas Laimo ligos žemėlapis raudonas.
Kadangi aš paklausiau tik apie encefalitą, mane patikino, kad tikrai ne tokia diagnozė. Aš daugiau nebesigilinau.
Po mėnesio gimė dukrytė, o tada prasidėjo visi simptomai, kaip iš vadovėlio. Iš pradžių buvo nežmoniški sąnarių skausmai. Galvojau, kad gal vitaminų trūkumas, nes tik ką po nėštumo. Visi simptomai prasidėjo maždaug rugsėjo pirmąją dieną, tada buvo ir temperatūrų šuoliai, visą laiką lankiausi pas medikus Norvegijoje“, – savo ligos istorijos pradžia dalijosi Justina.
Medikai kaltino motinystę
Justinos ligos simptomai diena iš dienos vis stiprėjo. Nors medikai moterį tikino, kad viskas dėl motinystės, tačiau kasdien pašnekovė jautėsi vis prasčiau.
„Šeimos gydytojas dėl temperatūrų šuolių kaltindavo krūtinės mastitą. Sąnarių skausmą, įvardijo kaip vaikelio nešiojimo pasekmę. Paskui man prasidėjo labai didžiulis nuovargis, tai irgi pasakė, kad dėl vaikelio. Viskas buvo nurašoma motinystei.
Vėliau pasimatė tokios kaip juodos musytės akyse, ypač, kai žiūrėdavau į baltą foną. Jas turiu iki dabar. O dar vėliau pradėjo dingti regėjimas, tarkime vienai sekundei.
Galų gale, važiuojant į parduotuvę pajaučiau, kad visiškai nejaučiu dešinės pusės. Nukrito veidas, tirpti ranka, koja. Ne kaip paralyžius, bet kaip nejautra didžiulė. Ačiū dievui, kad tada vairavo vyras. Vykau tuomet į priimamąjį ir man pasakė, kad tikriausiai dėl to, kad nešioju dukrytę, stuburo problemos ir panašiai“, – tuo metu nevilty skendėjo Justina.
Po metų nustatė ligą
Praėjus metams nuo erkės įsisiurbimo Justinai ėmė tinti kelis, ant kurio buvo pasirodžiusi dėmė. Tuo metu moteris kentėjo, tačiau galiausiai kreipėsi į Bergeno ligoninę.
„Norvegijoje medikai mane pralaikė su skysčiu kelyje aštuonias dienas, kol naktį man iš skausmo prasidėjo traukuliai. Na ir tada jau per pykčius mane pagaliau išvežė į Bergeno ligoninę. Ten jau traumatologas nustatė, kad man paskutinė Laimo ligos stadija.
Tada išrašė antibiotikus, kaip ir viskas turėjo būti gerai, bet situacija negerėjo. Man nuo tų antibiotikų skaudėdavo galvą, tai juos pakeitė į silpnesnius. Na, o silpnesni su uždelsta Laimo liga tikrai neveikė“, – apie ligos diagnozę pasakojo Justina.
Sugrįžo išsitirti į Lietuvą
Neilgai trukus Justina nusprendė grįžti į Lietuvą. Ji norėjo pasidaryti visus tyrimus, nes sveikata ėjo vis blogyn.
„Na ir vieną rytą atsikėliau su užtinusiais paakiais. Jie buvo tokie kupini vandens, atrodė siaubingai. Supratau, kad niekas man čia nepadės ir kad reikia kažkaip grįžti namo, į Lietuvą.
Privačiai susiregistravau pas visus gydytojus, nes galvojau, kad gal kažkas yra su kepenimis, kad tos akys taip tinsta, taip širdį permušinėja. Ir, aišku, užsiregistravau pas infektologą.
Infektologas labai nustebo, nes tyrimai buvo tokie, tarsi niekada nebūčiau gėrusi antibiotikų. Tai vėl išrašė antibiotikų. Po to pasidariau visus tyrimus, paaiškėjo, kad mano širdies ritmas labai sutrikęs. Daugeliui taip būna dėl Laimo ligos. Tada ir vėl gėriau antibiotikus. Gėriau didelę dozę – tris kursus po penkias savaites. Dar pasikonsultavau su infektologu, ar tikrai viskas bus gerai po antibiotikų, sakė, tikrai viskas bus gerai. Taip aš susiplanavau antrą nėštumą.
Na ir ką, nieko geriau nebuvo. Tada pavasarį buvo blogai, prašiau antibiotikų, rudenį irgi buvo blogai, grįžusi į Lietuvą vėl prašiau antibiotikų. Kiekvieną kartą, kai darydavausi tyrimus, rodydavo tokį kiekį antikūnų ir tos bakterijos aktyvumą, tarsi išvis nebūčiau gėrusi antibiotikų“, – niūriomis žiniomis dalijosi Justina, kuriai galiausiai buvo suteiktas stipriausių veninių antibiotikų kursas.
Pasivijo ir psichologinės problemos
Justina pasakoja, kad erkė jai „padovanojo“ ne vieną, ne dvi, o net keturias bakterijas. Šiuo metu ji kovoja ir su psichologinėmis problemomis, kurios prasidėjo dėl alinančios ligos.
„Šiai dienai kiekvieną dieną lankausi psichiatrijos skyriuje, nes man erkė padovanojo keturias bakterijas. Tai turiu pagrindinę bakteriją, kuri atsako už kolageno naikinimą, dėl ko skauda sąnarius. Tačiau pas mane yra ir kitų bakterijų. Viena iš jų atsakinga už smegenų baltymo naikinimą. Visą laiką jaučiu smegenų rūką, atmintis tapo prasta, jaučiu nuovargį, širdelės sutrikimus, nerimą, panikos atakas.
Šiai dienai aš geriu ir antidepresantus, nes dėl bakterijos man gaunasi kone smegenų uždegimas. Šį sausį pradėjau krizių centre, nes po tokio antibiotikų kiekio stipriai sutriko dopamino gamyba, nebesinorėjo gyventi“, – apie problemas pasakojo Justina.
„Mes turime renginių studiją, restoraną. Šiai dienai aš nedarau nieko, nes Laimo liga man sukėlė depresiją. Organizmas labai išseko kovodamas su liga <...>.
Realiai aš nuo antros valandos esu labai pavargusi. Labai liūdna, nes turiu du mažus vaikus – dviejų ir keturių metukų. Tai prastai jaučiuosi ir kaip mama, nes po darželio tesinori sėdėti ant lovos, nes permušinėja širdis, neturiu jėgų, skauda sąnarius, sunkus tas gyvenimas“, – liūdnai pasakojo pašnekovė.
Judėti pirmyn skatina šeima
Nors Justina kasdien kovoja su liga ir jaučiasi silpna, tačiau ji vis tiek turi vilties dėl ateities. Moteris pasidalijo, kas ją skatina judėti pirmyn ir nepasiduoti ligai.
„Kolkas lankiausi pas endobiogeniką, jis sako, kad mums pavyko. Po labai stipraus gydymo normalu, kad organizmas kitomis ligomis suserga.
Aišku, man depresiją lengviau gydytis, kai žinau, kad tai dėl ligos, o ne dėl, pavyzdžiui, netekties. Nors sako, kad liga irgi yra netektis, mes gedime sveiko savęs.
Tikiuosi, kad rudenį nebereiks gerti vaistų, nes tada išsibraukia keli mėnesiai iš gyvenimo“, – kalbėjo Justina.
Anot moters, ligai ji nepasiduoda dėl aplinkos ir savo didelės meilės gyvenimui: „Mane į priekį skatina judėti šeima, vaikai ir aš pati. Turiu „Instagram“ profilį „Ne tik mama“, kuriame gaunu palaikymo, o dar ir pati organizuoju motyvacinius renginius, kad padėčiau kitoms.
Esu savimotyvatorė, tai šiai dienai nors sunku gyventi be vidinio dopamino, bet du maži vaikai, palaikantis vyras ir meilė gyvenimui ragina judėti. Nesinori pasiduoti toms bakterijoms, kurios yra viduje.“
