Rūšiuoti maisto atliekas įpareigoja ES Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų) turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose.
Daugumoje savivaldybių maisto ir virtuvės atliekos bus pradėtos rinkti atskirai nuo 2024 m. sausio 1 d., kaip ir numato Atliekų pagrindų direktyvos reikalavimai. Tiesa, kai kuriose tas bus daroma vėliau.
Vis dėlto, jeigu maisto atliekų nerūšiuosite, galite sulaukti baudų.
Grės baudos
Kaip informavo Aplinkos ministerija, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, tad kiekviena savivaldybė nustato savo maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir rūšiavimo tvarką.
Savivaldybių administracijų kontrolė dėl tinkamo maisto ir virtuvės rūšiavimo turi būti pagrindinė.
„Reikia suprasti, kad atskiras maisto ir virtuvės rūšiavimas gyventojams yra naujas rūšiavimo būdas, todėl natūralu, kad gyventojai iš pradžių gali susidurti su klausimais ir iššūkiais.
Dėl to pradžioje siekiama ne bausti, o šviesti žmones apie atliekų rūšiavimo naudą bei skatinti juos tinkamai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas“, – tikino Aplinkos ministerija.
Pasak jos, ateityje gyventojai, jau prisitaikę prie šių pokyčių, prisidės prie visai Lietuvai svarbių tikslų dėl komunalinių atliekų perdirbimo įgyvendinimo.
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 367 straipsnyje numatyta atsakomybė fiziniams asmenims už Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus, kurie gali užtraukti baudą nuo 30 eurų iki 140 eurų, o padarius pakartotinai – nuo 140 eurų iki 600 eurų.
Aplinkos ministerijos atstovai neabejoja, kad savivaldybių administracijos administracinę atsakomybę taikys atsakingai ir tik tuomet, kai gyventojai jau bus plačiai supažindinti su naujomis rūšiavimo taisyklėmis.
Kokia tvarka savivaldybėse
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras išrūšiuotas maisto atliekas Klaipėdos mieste, Neringoje ir Klaipėdos rajono savivaldybėje pradės rinkti nuo 2024 m. vasario 5 d. Palangoje šios atliekos bus atskirai renkamos nuo balandžio, Šilutės savivaldybėje – nuo gegužės.
Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono) išrūšiuotas maisto atliekas rinks nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.
Rietavo savivaldybė, kurioje dominuoja kaimiškos vietovės, skatins namudinį kompostavimą, t. y. gyventojai buityje susidarančias biologines atliekas mes į tam specialiai skirtas dėžes, esančias gyvenamojoje valdoje.
Marijampolės regione planuojama, kad atliekos bus atskirai surenkamos nuo 2024 m. liepos 1 d.
Visoms savivaldybėms yra iškeltas vienodas uždavinys – 2024 metais rūšiuojamuoju būdu surinkti 65 proc. viso susidariusio komunalinių atliekų kiekio.
Savivaldybėse bus renkamos augalinės kilmės maisto atliekos kartu su virtuvės atliekomis (lupenos, obuolių graužtukai, kavos tirščiai, sugedę vaisiai, panaudoti popieriniai rankšluosčiai, popieriniai kavos filtrai, panaudoti arbatos maišeliai).
Kol kas dar ne visos savivaldybės pasiruošusios priimti gyvūninės kilmės maisto atliekas (mėsos ir žuvų atliekos, jų kaulai, vėžiagyvių kiautai, pieno produktų atliekos), kadangi ne visi maisto atliekų apdorojimo įrenginiai yra pritaikyti gyvūninės kilmės maisto atliekoms.
Išsamesnę informaciją apie tokių atliekų rūšiavimą konkrečioje savivaldybėje turi pateikti savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos pateks į mechaninio ir mechanino–biologinio apdorojimo įrenginius.
Dalyje naujų įrenginių iš maisto ir virtuvės atliekų bus išgaunamos dujos, o likutinis substratas kompostuojamas, arba maisto atliekos iš karto bus kompostuojamos. Tokia maisto atliekų apdorojimo grandinė veiks Panevėžio, Utenos, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Alytaus ir Telšių savivaldybėse.
Pagal Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planą, savivaldybės iki 2024 m. turi aprūpinti namų ūkius biologinių atliekų surinkimo priemonėmis urbanizuotose vietovėse, kuriose gyventojų daugiau nei 2 tūkst., arba užtikrinti kompostavimą šių atliekų susidarymo vietose.
Planuojama, kad iš viso apie 71 tūkst. maisto ir virtuvės atliekų konteinerių ir apie 46 tūkst.kompostinių bus pastatyta gyventojams iki šių metų pabaigos. Šių priemonių įsigijimui buvo skirta 8,3 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų.
Kiekviena savivaldybė nustato atliekų surinkimo, rūšiavimo tvarką
Vilniaus savivaldybė nusprendė rinkti maisto atliekas oranžiniuose plastikiniuose maišuose, kurie bus metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, o po to atskiriami. Tauragės regione pereinamuoju laikotarpiu, kol bus baigti statyti maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo įrenginiai, iš daugiabučių maisto ir virtuvės atliekos bus surenkamos taip pat maišais metant juos į mišrių atliekų konteinerius.
Kitų regionų savivaldybėse maisto ir virtuvės atliekos bus renkamos individualiais ar bendrais konteineriais. Maisto ir virtuvės atliekos į tuos konteinerius galės būti išmetamos plastikiniuose maišuose, kurie bus atskirti ir perdirbami, popieriniuose maišeliuose arba be maišelių - tiesiog jas tiesiai išmetant į konteinerį.
Šiuo metu atskirai maisto ir virtuvės atliekos surenkamos Alytaus ir Panevėžio regiono savivaldybėse, Molėtų, Utenos, Anykščių, Skuodo, savivaldybėse. Šiaulių mieste šiemet vyko bandomasis projektas, kurio metu rugsėjo mėn. buvo surinkta apie 2 600 kg maisto atliekų.
Maisto ir virtuvės atliekas metant į mišrių komunalinių atliekų konteinerius jos dažnai užteršia tuose pačiuose konteineriuose esančias antrines žaliavas, todėl jas mechaniniuose rūšiavimo įrenginiuose sunkiau atskirti, o kartais tai padaryti net neįmanoma.
Mišrių atliekų konteineriuose esančios smulkios plastiko, stiklo dalelės užteršia biologines atliekas, todėl jas apdorojus gauta medžiaga (techninis kompostas ar raugas) tinka tik sąvartynų perdengimo sluoksniams formuoti.
Jeigu biologines atliekas rūšiuotume iš karto, jos būtų daug švaresnės ir gautą kompostą ar raugą galima būtų panaudoti tręšimui.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai iššvaisto 141 kg maisto (87 kg tokių atliekų susidaro namų ūkiuose, likusios – parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose ir pan.).
Tačiau per metus surenkama tik 7 tūkst. tonų maisto atliekų. Planuojama, kad iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų galima atskirti dar apie 150 tūkst. tonų maisto atliekų.