Ir tas liūdesys jų neapleidžia viso svečiavimosi maitinimo įstaigoje metu. Nuo to šlubuoja ne tik svečių aptarnavimas, bet ta prasta nuotaika dažnai persiduoda ir svečiams.
Pažvelgus į tokius padavėjus net susimąstau – gal jie čia laikomi per prievartą. Net gerai nužvelgiu jų kojas tikėdamasis pamatyti ten vergijos įrodymų – metalines grandines.
Bet nieko panašaus nesu dar pastebėjęs. Tad kaskart pamačius panašius liūdnus personažus, mintyse jų klausiu – kas jus čia laiko, ko jūs savo povyza vaidindami aukas čia kankinatės?
Negi negalite mest nemėgstamo darbo ir ieškoti to, kuris jums būtų prie širdies? Kam kankinti save ir tuo pačiu prastu aptarnavimu kankinti maitinimo įstaigos svečius?
Panašius klausimus teko prisiminti besilankant Trakuose, kavinėje „Markizas“.
Meniu pasirinkimas
Jau padėdama meniu ant stalo padavėja pademonstravo kokia didele „meile“ spinduliuoja svečiams. Eiti ir ieškoti kitos vietos pavalgyti nebesinorėjo, buvome pakankamai su Katiniene jau pasivaikščioję po pačius Trakus, tad likome ir padarėme užsakymą.
Pirma ant mūsų stalo buvo patiekta kepta duona.
Kepta duona su česnakais ir sūriu – 6,00 eur. Jei meniu skelbiate, kad kepta duona bus su česnakais, tai pasistenkit duoną ir patiekti įtrintą jais arba kaip daugelis daro ant iškeptos duonos išspaudžia česnako.
Dabar toks patiekimas, kai česnakai patiekti šalia keptos duonos, atrodo kaip specialus svečių pageidavimas.
Bet vyšnelė ant torto buvo ne česnakai, o marmalas, kuris greičiausiai buvo patiektas kaip lydytas sūris prie duonos. Deja, kokio jis skonio nepasakysiu, nes drąsos pas mus su Katiniene pakako tik su duona jį pabadyti.
Dienos sriuba – 3,00 eur. Sriubą atnešusi padavėja mane paliko stebėti, kaip Katinienė ją valgys, nes mano užsakytas sultinys ir kibinas buvo patiekti po 15-20 min.
Liūdnas buvo vaizdelis, kai Katinienė makaluodama šaukštu po lėkštę bandė nustumti riebalų sluoksnį į šoną, tam, kad galėtų pakabinti bent šaukštą sriubos be taukų plūduriuojančių sriubos paviršiuje.
Keli šaukštai ir Katinienė ištarusi – bijau toliau valgyti, sustos skrandis, pastūmė lėkštę sriubos į šoną.
Kibinas su kiauliena – 3,00 eur. Kibinas buvo gan vykęs, bet iki tų, kuriais garsėja Trakai, jam visgi labai toli.
Sultinys – 2,50 eur. Sultinys priminė neseniai vykusią diskusiją su vienu virtuvės šefu, kuris apie panašius sultinius paaiškino trumpai – tikėtis kokioje kavinėje gauti natūralų sultinį yra tolygu tikėtis žvelgiant į dangų pamatyti Dievą.
Tad paskanavęs kelis šaukštus sultinio ir po to pažvelgęs į dangų Dievo aš nepamačiau… Tad tiek apie vandenėlį, pagardintą krapais ir svogūnų laiškais.
Cezario salotos – 9,00 eur. Salotas Katinienei patiekė taip pat nesulaukę, kol iškeps anties kulšelė, kurią buvau užsakęs sau.
Kam taip skubėti? Vištiena ant salotų pjaustyta šalta, tai pagamintos salotos galėjo pastovėti kol bus iškeptas mano užsakymas ir tada pagal etiketą patiekti abu patiekalus kartu.
Tad vėl teko sėdėti ir stebėti kaip Katinienė į šuns dienas deda antrą patiekalą šioje kavinėje.
Šaltai vištienai reanimuoti, kad ji bent būtų kramtoma to šlakelio padažo, kuriuo buvo aplašintos salotos tikrai nepakako.
Pamatęs kad Katinienės liūdesys vis stiprėja, nusprendžiau nebekankinti jos šioje kavinėje ir pro šalį praeinančios padavėjos paprašiau sąskaitos.
Mano didelei nuostabai ji prisiminė, kad man dar virtuvėje yra ruošiama antiena, tad paprašęs, kad paskubėtų likau laukti paskutinio kavinės „Markizas“ siurprizo.
Kepta anties kulšelė – 17,00 eur. Antienos kulšelė galėtų būti puiki mokomoji medžiaga verslininkams, kurie užsako puikų virtuvės šefą, kad tas sudarytų mandrą meniu, o vėliau neradę, kas jį įgyvendins liepia pagal technologinę kortelę patiekalą atkurti virėją, kuri visą gyvenimą specializavosi cepelinų ir karbonadų gamyboje.
Jei ne meniu surašyti ingredientai, vargu, ar būčiau supratęs, kad burokėliai turėtų būti patiekti karamelizuoti, o ta pliurzė aplink bulvių košę pasirodo atstovavo raudonųjų svogūnų džemą. O pati antiena lyg tarybinių laikų guma, kuri dėl jos didelio deficito neišmetama, o kramtoma antrą savaitę diena iš dienos…
Apibendrinimas
Reziumuoju. Liūdna, kad Lietuvoje darosi vis sunkiau atrasti maitinimo įstaigą, kurioje pasijustum laukiamas.
Liūdna, kad prastėja ne tik padavėjų aptarnavimo kultūra, bet ir virtuvės darbuotojų profesionalumas.
Liūdna, kad tautiečiai neskaniai pavalgę vengia parašyti atsiliepimą, kitaip tokios vietos sulaukę daugiau kritikos imtų taisytis.
Gal kažkam 54 eur mūsų su Katiniene išleisti šioje kavinėje ir juokinga pinigų suma, bet man liūdna, kad moki tokius didelius pinigus už maistą, o kokybės negauni jokios. Tad vertinu kavinę „Markizas“ silpnu 2/5.
P. S. Nenoriu įžeisti kavinės kolektyvo, bet manau kad šis meniu dabartiniam virtuvės kolektyvui per sunkus.
Rekomenduočiau „Cezario“ salotas pakeisti naminėmis salotomis, o anties kulšelę karbonadu, užkeptu su grybais, majonezu, sūriu. Manau su šiais patiekalais virtuvės personalas labiau pažįstamas.
Pasiteirauti komentaro tv3.lt kreipėsi ir į kavinės „Markizas“ administraciją. Sulaukę atsako apie apžvalgą, tekstą papildysime.
Apžvalgos autorius: Riebus Katinas
Žodžiu, nemanau, kad šitas žmogus, rašantis "Riebaus katino" pseudonimu tebėra tas pats asmuo... Nors sapalionės yra panašios...
