Anot sinoptiko, didžiojoje Europos dalyje iš Vakarų atplaukusi aukšto slėgio juosta neleidžia susidaryti vandeningiems debesims. Dėl to daugelyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje, vyrauja sausi ir saulėti orai.
Žemo slėgio sūkuriai yra išstumti arba į Pietus (Viduržemio jūros regioną), arba į Šiaurę (Skandinaviją). Taigi Italijoje, Graikijoje, Turkijoje siaučia liūtys, o Skandinavijos kalnuose iškrenta ir sniego.
Vis tik mūsų šalis artimiausiu metu drėgmės vargu ar sulauks, nors šių metų sausra – neeilinė.
„Šis sausas laikotarpis Lietuvoje yra ypatingas tuo, kad jis nekarštas. Taip sutapo, kad šią gegužę į Lietuvą oras ateina dažniausiai ateina iš šiauriau esančių platumų. Jeigu oro masė ateina kur nors iš centrinės Skandinavijos, Lietuvoje yra graži vidurio Švedijos vasara.
Įsivaizduokim, jei temperatūra pakiltų iki 28–32 laipsnių, tada prasidėtų negatyvūs reiškiniai gamtoje. Kadangi [dabar] oro temperatūra nėra labai aukšta, drėgmės likučiai iš dirvos garuoja ne taip greitai kaip kaitros atveju. Tai paguoda, bet menka“, – sako N. Šulija.
Antrasis tokių orų išskirtinumas – skaidrus oras. Kai kuriose Europos valstybėse šio reiškinio beveik nepamatysi, todėl Lietuvos klimatas šiuo aspektu ypatingas.
„Atsistojus kur nors užmiestyje ir pažvelgus į tolį, matosi kiekviena šakelė, kiekvienas spygliukas. Dar turime tokį žodį „vaiskus“ oras. Iš Pietų atkeliavęs oras būna pripildytas dulkių, vandens garų, todėl atrodo, kad horizontas kabo migloje“, – pasakoja sinoptikas.
Kas laukia po sausros?
Naujienų portalas tv3.lt taip pat pasidomėjo, ko sulauksime po sausros: bus karščio bangų, o gal daug lietaus?
„Už visą vasarą kalbėti sunku, bet matėme Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vidutinės temperatūros ir drėgmės prognozę – jokių „išsišokimų“. Gal tik birželio pabaiga bus šiek tiek šiltesnė už normą. Bet kol kas jokių drastiškų pokyčių nematyti, tai galime sakyti, kad bent jau birželį karščio bangos tikimybė yra menka. O toliau matysim“, – komentuoja N. Šulija.
Kadangi mus pasiekia anticiklonas, tokių katastrofiškų liūčių, kurios užklupo turistų pamėgtas Pietų Europos šalis, irgi neturėtume sulaukti.
„Kadangi yra aukštas slėgis (anticiklonas), orai yra sausi, todėl liūtims nėra kaip susidaryti. Kartais gali susidaryti vienas kitas debesėlis, bet smarkių liūčių, kokios siaubia Viduržemio jūros pakrantę nuo Turkijos iki Ispanijos (kas yra labai neįprastas dalykas), tikimybė labai nedidelė“, – vardija sinoptikas.
Tačiau net stipri liūtis išsausėjusios gamtos neatgaivintų. Kaip sako N. Šulija, tam, kad gamtoje ir žemės ūkyje pasikeistų padėtis, reikia, bent 10–14 dienų nuolatinio, ramaus lietaus. Mat per smarkias liūtis vanduo nespėja susigerti: jis nubėga į ežerus, upes, saugyklas, o jį paskui sunku panaudoti.
Taigi gyventojams jau dabar reikia laistyti daržus ir pasėlius. Ypač Žemaitijoje Ir Mažojoje Lietuvoje, nes čia sausra stiprėja. LHMT duomenimis, daug kur neiškrito nė trečdalis mėnesio kritulių normos, o labiausiai kenčia Klaipėdos ir Šilutės rajonai.
„Įprastai birželio mėnuo būna gana lietingas, ypač prieš Jonines. Šiemet nieko panašaus ir tai jau darosi problema“, – teigia N. Šulija.
Vis tik viena žinia gera. „Na, bent braškės bus saldžios“, – šypteli sinoptikas.
Iš kur pas mus tokių
Kiaušingalvių tiek privisę su savo pseudoteorijomis. Bent vieną kartą mokslo naujienom pasidomėkit, nes jau neidomu darosi pasakos niekuo neparemtos.
