Ne vienus metus Lietuva linksniuojama kaip viena benzodiazepinų, t. y. raminamųjų arba migdomųjų vaistų, vartojimo lyderių Europoje. Naujausiais 2019 m. duomenimis, raminamuosius vartoja apie 4 proc. gyventojų, o tarp kitų Europos šalių Lietuva yra 3 vietoje.
Apie tai, kokių pacientų „padovanojo“ pandemija, kaip šiuo metu dažniausiai kvaišinasi lietuviai ir kaip iš šių medžiagų sukeliamų priklausomybių išbristi, kalbamės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos RITS vedėja, klinikinės toksikologijos gydytoja, gydytoja anesteziologe-reanimatologe Gabija Laubner-Sakalauskiene.
Ką pandemija padarė su žmonėmis – galima konstatuoti, kad daugiau gyventojų įniko į alkoholį ir kitus kvaišalus?
Kai situacija dabar nusistovėjo, nepasakyčiau, kad yra didelis skirtumas. Tačiau paties kovido metu gal dėl patiriamo streso, neaiškumo, ateities baimės, labai nestabilios situacijos buvo padidėjęs psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Daugiausia tų, kurios ramina – alkoholio ir raminamųjų vaistų. Nesinori kažkaip labai gąsdinti, kad ta tendencija išlikusi ryški. Vis tik bendrai mes niekuo nesiskiriame nuo visos Europos – nuo alkoholio pereinama prie receptinių raminamųjų vaistų.
Sąlygos buitiniam alkoholizmui vystytis per karantiną buvo itin palankios.
Minėtos priežastys tikrai buvo bauginančios ir buitinį alkoholio vartojimą gal buvo kiek padidinę. Ką mes pastebėjome savo ligoninėje, kad žmonės kreipėsi žymiai rečiau, nes ir dėl kovido situacijos nebuvo drąsu kreiptis gydymo įstaigas. Bet kartu jie atvykdavo su pagilėjusiomis sveikatos problemomis ir sudėtingesnėmis komplikacijomis – ne tik kepenų pažeidimu, bet ir alkoholio sukeltais traukuliais ar kasos uždegimais. Ir kalbu ne tiek apie ūminius atvejus, kai būna vienkartinis alkoholio pavartojimas, bet ilgalaikio vartojimo sukeltas problemas.
Kalbant apie priklausomybę vaistams ir iš to išplaukiančias problemas, galima prognozuoti, kad vaistai išstums alkoholį?
Neoficialiai, mūsų manymu, raminamųjų vaistų vartojimas jau ir taip yra didesnis arba bent panašus kaip alkoholio. Nes tikrai daug žmonių vartoja raminamuosius receptinius vaisus nerimui mažinti, miegui pagilinti, baimėms, streso sukeltiems požymiams malšinti. Kada tokia bus oficiali statistika, negaliu pasakyti, tai nuo daug ko priklauso.
Štai nuo praeitų metų vasaros buvo apribotas šių vaistų gavimas. Anksčiau jų buvo galima nusipirkti popieriniu receptu, tai reiškia, kad gydytojas išrašydavo ir nebūdavo aiškios kontrolės. Pacientas galėjo nueiti pas vieną gydytoją, pas kitą, pas trečią, mes patys esame turėję atvejų, kad mūsų receptus atsišviesdavo arba padirbinėdavo, kitais nelegaliais būdais galėjo gauti vaistų. Dabar apskaita yra sugriežtėjusi ir nuėjus pas vieną gydytoją, kitas mato, kad tas vaistas yra išrašytas. Taigi tiek šeimos gydytojai negali išrašyti, tiek pačių žmonių truputį didina sąmoningumą. Ir vis daugiau atsiranda tokių pacientų, kurie yra ilgalaikiai vartotojai.
Skaičiai glumina – Lietuva išlieka trečioje vietoje pagal benzodiazepinų, t. y. raminamųjų, vartojimą. 1 iš 4 gyventojų bent kartą vartojo raminamuosius, o vidutiniška vartojimo trukmė siekia 86 mėnesius arba 7 metus. Kodėl lietuvius taip traukia prie šių vaistų?
Čia yra kompleksiniai dalykai, nėra taip, kad būtų viena priežastis. Kokiais 90 proc. atvejų žmonių, kurie pradeda vartoti raminamuosius vaistus, jiems buvo galima padėti taikant nemedikamentinę pagalbą. Normalu, kad mūsų visų gyvenime vyksta tam tikri stresiniai įvykiai – netektys, skyrybos, padidinti išgyvenimai, darbo keitimas, netekimas, ryšių nutrūkimas. Tai – normalios stresinės situacijos, bet jos yra sunkiai pakeliamos. Žmogus tai gali išgyventi pats, bet kartais kreipiasi į gydytoją, kuris išrašo raminamųjų, taip pat – ir į kaimyną, draugą, kitą giminaitį ir gauna tų vaistų. Jei žmogui padeda, jei jis pradeda juos vartoti, priklausomybė išsivysto po maždaug mėnesio, labai greitai. Jei žmogus nesprendžia problemų, kurios sukėlė nerimą, ir jas malšina tik vaistais, žmogus taip greitai pripranta, kad tiesiog nepastebi, kaip tai nutiko.
Visų vaistų anotacijose yra parašyta, kad ilgiausiai vartoti vaistus galima 2–4, 6 savaites. Ir jei vaistai nepadeda, jau reikia ieškoti kitos specialisto pagalbos. Iš šono žiūrint atrodo, kad daug žmonių galėtų savo problemą išspręsti padedant psichologui ir nebūtinai reikia vaistų.
Kitas dalykas, Lietuva visą laiką pirmauja pagal paauglių raminamųjų vaistų vartojimą. Atliekant ESPAD tyrimą, kur tiriami 15–18 metų vaikai, mūsų šalis realiai pirmauja pagal mergaitėms skiriamų receptinių raminamųjų vaistų kiekius. Klausimas, iš kur tokio amžiaus mergaitės gali turėti receptą. Ataskaitoje nurodoma, kad žmogus, kuris dažniausiai juos „skiria“, yra mama. Tai rodo, kad yra labai stipriai stigmatizuojama bet kokia psichologinė pagalba. Medikamentinis gydymas suvokiamas kaip greičiau leidžiantis pasiekti rezultatą, o investicija į savo psichologinę būseną vis tiek yra lėtesnė. Bet ji yra ilgalaikė, tvaresnė. Tai čia kalbant apie sąmoningus asmenis, kiti tiesiog būna piktnaudžiaujantys žmonės ir nors gydytojas sako, kad jau nebegalima vartoti, jis būna pripratęs ir pradeda ieškoti vaistų visai kitais įmanomais būdais, legaliais ir nelegaliais.
Vaistas apskritai gi legalus dalykas ir žmonėms atrodo, kad gi gydytojas išrašė, tai yra receptinis vaistas, bet kažkodėl labai daug žmonių pamiršta informaciją, kad tokį vaistą galima vartoti mėnesį. O nelegalūs būdai – galima įsimesti į internetą užklausą ir be problemų rasti reikiamų vaistų.
Kuo pavojinga priklausomybė nuo vaisų? Tiesa, kad iš jos išbristi sunkiau nei kitų priklausomybių, pavyzdžiui, narkotikams?
Taip išties yra. Vienas dalykas, kaip ir kalbėjome, atrodo, kad tai yra legalios medžiagos, vaisinėje, ne patvoryje parduodami. Kitas dalykas – kai žmogus jau pripranta prie šių vaistų, jo visas gyvenimas pradeda suktis apie tai. Nuo tada, kai atsibudo, žmogus žino, kaip, kada, kur išgers tabletę tam, kad geriau jaustųsi, galėtų dirbti. Jei jos neišgeria, jis negali normaliai dirbti, bendrauti, būti socialiai aktyvus ir miegoti. Taigi visos 24 val. per parą sukasi apie vaistus ir susiformuoja tam tikri įpročiai. Ir gydant šią priklausomybę sudėtingiausia tai, kad detoksikuoti pacientą nėra sudėtinga, bet pakeisti įpročius – štai čia yra reikalų.
Visuomenė viešai vartojant kitas psichoaktyvias medžiagas duotų spaudimą, ką čia žmogus daro – leidžiasi narkotikus, vartoja alkoholį ar rūkai. O su vaistais yra taip, kad, atrodo, juk išgėrė gydytojo paskirtą vaistą.
Išėjimas iš priklausomybės vaistams įmanomas tik su padedant medikams? Ar dažnai „atkrentama“?
Kas jau atsikrato bėdos, retai kada grįžta prie raminamųjų vaisų, palyginus su kitomis priklausomybėmis. Didžiausias kelias apskritai yra patikėti, kad kažkas gali padėti, kol žmogus atsiduria pas specialistus. Nes priklausomiems nuo raminamųjų vaistų atrodo, kad jie vieninteliai tokie ir niekas jiems negali padėti. Jie praranda viltį, kad apskritai galima iš to išsikapstyti ir sau lyg nuosprendį pasirašo, kad visą likusį gyvenimą negalės be vaistų funkcionuoti. Bet jei pradeda gydymą ir pavyksta juos nutraukti, daugumai pavyksta. Jei įpročiai susidėlioja į vietas, retas grįžta prie jų vartojimo.
Dar vieni iškalbingi skaičiai – narkotikų vartojimas per pandemiją išaugo 1,5 karto. Narkotinės medžiagos tarp jaunimo vis dar „madingesnės“?
Visada tai buvo madoje. Jei tarp jaunimo alkoholio vartojimas mažėjo, tai kitų psichoaktyviųjų medžiagų, ypač kanapių, visada turi tendenciją didėti. Gal truputėlį yra stabilizavusi situacija su naujomis psichoaktyviomis medžiagomis – sintetiniais kanabinodais, kai anksčiau buvo tikrai labai didelis pagaminimo, įsigijimo ir vartojimo šuolis. Dabar žmonės grįžta prie vadinamų senų, „išbandytų laiko“ psichoaktyvių medžiagų – kokaino, amfetamino. Taip nutiko dėl to, kad pamatė naujų psichoaktyvių medžiagų sukeliamus stiprius šalutinius poveikius, nes jos tikrai sukelia nemažai sveikatai žalos ir mirčių atvejų. Tai grįžta prie labiau „tradicinių“ narkotikų vartojimo. Buvo pastebėtas ir išaugęs kokaino vartojimas, kanapių vartojimas yra stabiliai didėjantis.
Priklausomybė dažnai „viena nevaikšto“. Kiek žalos pridaro kelių psichoaktyvių medžiagų maišymas?
Tai labai dažnas atvejis, kad vieną priklausomybę lydi kita. Tie žmonės, kurie vartoja alkoholį, didžioji dauguma jų vartoja ir raminamuosius vaistus. Tai atrodo maždaug taip: jei tai yra darbingas žmogus, dieną jis pradeda nuo kažkokios stimuliuojančios medžiagos, pavyzdžiui, kofeino arba energinio gėrimo, dienos metu tam, kad atsikratytų nerimo, vartoja raminamuosius vaistus, o vakarą baigia alkoholiu. Kadangi vėliau neužmiega, vartoja raminamuosius vaistus, tam, kad atsikeltų, vėl naudoja kažką stimuliuojančio. Tai susidaro toks uždaras ratas. Kadangi alkoholis ir raminamieji vaistai veikia mūsų organizme tas pačias sistemas, jie yra labai dažnas derinys.
Kiek ilgai galima tempti gyvenant tokiu ritmu?
Individualiai. Gali ir dešimt metų taip gyventi, o tada staiga „sugriūti“ sveikata. Bet istoriškai šiaip mes nieko nepasimokome. Taip jau yra, kad tam tikros psichoaktyvios medžiagos vartotos jau prieš tūkstančius metų, nes žmonės norėjo būti laimingi. Be to, šiaip visos medžiagos, kurios nelegalios dabar, anksčiau buvo kaip vaistai. Prieš maždaug 150 metų susintezuotas kokainas, jis buvo naudojamas dantų skausmui, kosuliui malšinti, paskui jį dėjo į vyną. Vėliau atsirado morfinas, morfinui gydyti – heroinas ir taip kas maždaug dekadą nauja medžiaga. Tie patys benziodezepinai buvo išrasti numalšinti barbituratų šalutinius poveikius. Paskui po benzodiazepinų buvo išrasti tokie ZET hipnotikai, kurie gerina miega. Tai dabar klausimas – kas toliau?
Ką įspūdingiausio iš savo praktikos, sutiktų pacientų atsimenate, kuris vis dar vertė nusistebėti?
Kiekvieną dieną gali būti po naujieną. Kiekvieną kartą yra labai „nuostabu“, kai nėščia moteris gimdydama 7 vaiką vis tiek vartoja alkoholį. Aišku, tai labai susiję su visomis socialinėmis problemomis. Arba tie, kurie vaistus vartoja, būna, kad 50 metų juos vartoja, kenčia ir nemato išeities, kiti kiekiu rekordus muša. Būna, kad labai didelį kiekį vaistų dienos metu suvartoja arba nakties metu keliasi kas pusę valandos, kad išgertų saują vaistų ir vis tiek nemiega. Taigi tolerancija yra be galo didelė. Štai neseniai gydėme pacientą, kuris atsigavo po intoksikacijos alkoholiu su 9 promilėmis. Pacientas vos nenumirė, bet pavyko išgelbėti.
Kaip jums dalies politikų užmojis dekriminalizuoti „žolę“? Ar tai išties atvertų Padoros skrynią?
Pirmiausia klausimas, apie kokio pobūdžio vartojimą – medicininiais ar rekreaciniais tikslais – mes kalbame. Ir čia galiu pateikti pavyzdį apie opioidus. Morfinas, fentanilis, metadonas – tai labai stiprūs nuskausminamieji, vaistai, kurie turi labai aiškias medicinines indikacijas. Be jų neįmanoma nė viena operacinė procedūra, nė viena narkozė. Bet jei jie išeina už medicinos ribų, jei tai ne gydytojo paskirtas vaistas, tai jau pakliūna į tą piktnaudžiavimo lauką. Ir tada prasideda bėdos, kai vaistas nekontroliuojamas ir skiriamas ne pagal medicinines indikacijas. Lygiai taip pat yra su kanapių produktais. Pati savyje kanapė turi tokių medžiagų, kurios turi nišą medicinoje, bet lygiai taip pat kaip opioidus kanapių produktus turėtų skirti gydytojas pagal tam tikras aiškias medicinines indikacijas.
Tai jei kalbame apie legalizavimą ar dekriminalizavimą, tai vis tiek šnekama apie nelegalų vartojimą. Jei apie legalų vartojimą, tai kokį konkrečiai – medicininiu tikslu ar rekreaciniu, apie kokią kontrolę kalbama. Tai norėtųsi aiškumo. Opioidams tikrai nėra indikacijų rekreacijai.
Koks jūsų, kaip gydytojos toksikologės, didžiausias rūpestis šiandien?
Tai tokia žinutė ir būtų, kad viena priklausomybė gali skatinti kitos atsiradimą. Tarkime, alkoholis su raminamaisiais vaistais, rūkymas su raminamaisiais vaistais. Man atrodo, kad kuo toliau, tuo labiau žmonės tampa labiau sąmoningais, suvokiama, kad tai nėra štampas ant kaktos, nuosprendis gyvenimui. Ir jei jau ištiko tokia bėda, reikia kreiptis. Priklausomybės yra gydomos, bet jas reikia gydyti. Jei žmogus suserga apendicitu ar susilaužo koją, neina į turgų gydytis, varžtų pirkti ir koją remontuoti. Jei yra nuoseklus noras, pasitikėjimas tiek savimi, tiek gydytoju, tai per metus įmanoma išgydyti nuo priklausomybės raminamiesiems. Narkotikams ir alkoholiui gali reikėti dar mažiau.
Dėkoju už pokalbį.
