Seimo opozicija ketvirtadienį rengia spaudos konferenciją situacijai aptarti.
Joje dalyvauja Seimo nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Dainius Gaižauskas, Jonas Pinskus, Algirdas Butkevičius ir Rasa Budbergytė.
Seimo opozicija ragina Vyriausybę prisiimti atsakomybę, paaiškėjus, kad JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ įvykdė avansinį mokėjimą „Lietuvos geležinkeliams“ už paslaugas po sankcijų įsigaliojimo.
Gaižauskas: apsijuokėme prieš visą pasaulį
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas D. Gaižauskas sako tikėjęsis, kad premjerė ketvirtadienį atsakys į opozicijai šiuo metu kylančius klausimus. Vis dėlto, pasak jo, atsakymų nesulaukta.
Parlamentaras svarsto, kad šiandien situacija Lietuvoje neeilinė, o vakarykštė diena rodo, kad šalies užsienio politika patyrė krachą.
Parlamentaras pastebi, kad nuo pat pirmųjų G. Landsbergio dienų opozicijai kilo daugybė klausimų dėl šio ministro darbo. D. Gaižauskas pabrėžia, kad būtent jo darbo metu Lietuva susidūrė su migrantų krize, be to, patiriamas konfliktas su Kinija.
„Klaida po klaidos ir vakarykštis įvykis parodė, kad keturis mėnesius kalbėjus apie sankcijas Baltarusijai, užsienio politikos formuotojas pagal konservatorius visur traktavo, kad tuoj susitvarkysime, tuoj bus įvestos JAV sankcijos trąšoms ir t.t. <…>
Momentas, kada JAV paskelbė sankcijas Batarusiškoms trąšoms, atėjo, bet pasirodo, Lietuva to negali įgyvendinti, nes nesukontroliuota“, – pastebi D. Gaižauskas.
Pasak jo, opozicija tikisi, kad Vyriausybė nemes kaltės „Lietuvos geležinkeliams“.
„Panašu, kad ministrai meluoja, premjerė išsisukinėja. Vyriausybės valandoje nuo pačio ryto prašėme skirti valandą laiko šiems klausimams, nes tai yra labai svarbu, vienas svarbiausių klausimų mums visiems“, – teigia D. Gaižauskas.
D. Gaižauskas skatina premjerę priimti abiejų ministrų, tiek G. Landsbergio, tiek M. Skuodžio atsistatydinimus.
„Praradus pagrindinį partnerį, nesakau, kad praradome, bet pasitikėjimą ir reputaciją – tikrai, JAV, kai tapome pajuokos objektu prieš visą pasaulį dėl mūsų pačių kaltės, tai yra nedovanotina“, – teigia D. Gaižauskas.
Butkevičius: tokio veidmainiavimo nesitikėjome
Frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas A. Butkevičius priminė, kad JAV sankcijas Baltarusijos „Belkaly“ priėmė rugpjūčio 9-ąją. Parlamentaras stebisi, kad Vyriausybė nesvarstė, kaip sankcijoms įsigaliojus reikės padengti krovinius gabenančių bendrovių patirtus nuostolius.
„Po tokio JAV sprendimo priėmimo Lietuvos Vyriausybė turėjo kreiptis į EK, kad ji pritartų JAV paskelbtoms sankcijoms. Jei EK nepritaria, tada Lietuvoje sprendžiama teisiniu keliu arba Seimas priima įstatymą, arba Vyriausybė kokį teisės aktą. Dėl to, nes yra pasirašyta dvišalė tarptautinė sutartis, kuri baigiasi 2023 m. gruodžio 31 d.“ – sako A. Butkevičius.
A. Butkevičius svarsto, kad dėl sankcijų Lietuvos verslas patirs didelių nuostolių.
„Mūsų geležinkelio tarifai yra lyginami su Latvijos ir kitų šalių. Mes konkuruojame su Latvijos, Estijos geležinkeliais ir tarp jūsų uostų Baltijos jūros regione. Tarptautiniams geležinkelių pervežimams yra aukštesni tarifai, vietiniams – mažesni. Jei negauname baltarusiškų krovinių, praktiškai infrastruktūrą turime peržiūrėti ir didinti. Klausimas – oks bus konkurencingumas, ar mes subsidijuosime, ar ne. Turėjo būti Vyriausybės lygiu paketas, kaip mes šioje situacijoje elgsimės“, – sako A. Butkevičius.
Parlamentaras mano, kad arba Vyriausybė veidmainiauja, arba neturi tinkamų kompetencijų tokioje situacijoje dirbti.
„Jie net negalvojo stabdyti trąšų pervežimo per Lietuvą. Tokio veidmainiavimo iš valdančiosios daugumos tikrai nesitikėjau“, – sako A. Butkevičius.
Budbergytė: premjerės laukia sunkus sprendimas
Socialdemokratų atstovė R. Budbergytė pastebi, kad I. Šimonytė ne kartą jau yra kalbėjusi apie tai, kad prisiims atsakomybę dėl savo ministrų kabineto darbo.
„Panašu, kad ji politiškai sakys, kad ministrai turi likti savo kėdėse nepaisant žingsnio, kurį padarė G. Landsbergis, pareikšdamas, kad jis yra pasiruošęs pasitraukti“, – komentuoja R. Budbergytė.
Parlamentarė svarsto, kad artimiausiu metu premjerės laukia labai sunkus apsisprendimas dėl abiejų ministrų kėdžių. Vis dėlto oplitikė pabrėžia, kad premjerės sprendimas Lietuvai bus nepaprastai svarbus.
„mes nebežinome, kad yra teisus, kas meluoja ir kas iš tiesų yra tik viešieji ryšiai, o kas yra sprendimai, kurių mes turime imtis, juos įgyvendinti, kad kaip valstybė galėtume būti patikimu sąjungininku ir neprarasti savo ilgu darbu įgytos tarptautinės geros reputacijos“, – teigia R. Budbergytė.
R. Budbergytė stebisi konservatorių teiginiais, kad atsakomybę dėl situacijos turi prisiimti „Lietuvos geležinkeliai“.
„Belaukdami sprendimo, mes turime suprasti, kad jeigu ji apsispręs nepriimti atsisatydinimo ir nepakeisti krypties užsienio politikoje, išties, tai bus deklaruojamos vertybinės užsienio politikos bankrotas. Premjerė tokiu atveju prisiims tam tikrą riziką ir pasekmes, kaip užsienio politikos kryptis gali būti paveikta ir kaip ji yra susijusi su nacionalinio saugumo situacija“, – sako R. Budbergytė.
Kačinskaitė-Urbonienė: laukiame prezidento pozicijos
Darbo partijos frakcijos narė I. Kačinskaitė-Urbonienė sako labiausiai nusivylusi dėl pašaipaus ir sarkastiško premjerės I. Šimonytės atsakymo į opozicijos užduodamus klausimus.
„Ji tarsi bandė menkinti visus kolegas, kurie klausė, kaip buvo ruoštasi, ar nebuvoinota apie JAV sankcijas. Ji tarsi menkino ta prasme, kad mes neva nieko neišmanome“, – teigia I. Kačinskaitė-Urbonienė
Parlamentarė sako, kad opozicija artimiausiu metu tikisi išgirsti planą, kaip situacija bus sprendžiama.
„Reikalaujame abiejų ministrų atsakomybės ir, žinoma, premjerė tars galutinį žodį. Laukiame ir prezidento pozicijos, tai čia labai svarbu. Siūlome pasižiūrėti Lietuvos sutarčių auditą, ar neturime daugiau panašią riziką keliančių dalykų, kad pasiruoštumėme iš anksto ir neatsidurtumėme reputacinėje krizėje, kokioje dabar Lietuva atsidūrė“, – sako I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Pinskus: tik padidinome pelnus Lukašenkai
Regionų frakcijos seniūnas J. Pinskus teigė, kad opozicija pritaria, jog spaudimas Baltarusijos režimui turi būti taikomas. Tačiau, pasak jo, situacijos sprendimo būdai ir gauti rezultatai yra „tiesiog tragiški“.
„Lygtai buvo tikslas, kad stambiausia valstybinė įmonė, kuri uždirba didžiausius pinigus, padarytų spaudimą, kad pelnus sumažintume ir tuos pinigus Lukašenka turėtų kuo mažesnius. Pasiekėme atvirkštinį variantą. Kadangi tik dvi valstybės – Kanada ir Baltarusija – eksportuoja kalio trąšas, vien sankcijas paskelbus, rinka sureagavo ir kainos pakilo nuo 200 iki 600 eurų už toną. <…> Tik padidinome Lukašenkai pelnus“, – kalba J. Pinskus.
Parlamentaras svarstė, kad per metus darbo Vyriausybė praktiškai „nuvarė“ valstybę į bankrotą.
Landsbergis: esu pasiruošęs trauktis
„Situacija, kuri įvyko po to, apie ją nebuvo informuota. Yra taip. Tie tolimesni mokėjimai, kurie vyko, apie juos nebuvo pranešta“, – tikino ministras.
„Aš noriu pasakyti vieną paprastą dalyką. Vakar premjerei pasakiau, kad aš esu pasiruošęs trauktis ir laukiu premjerės apsisprendimo“, – pridūrė jis.
G. Landsbergio tvirtinimu, Ingrida Šimonytė savo atsakymą dėl jo tolesnio likimo ministrų kabinete žadėjo pateikti po Vyriausybės valandos Seime.
Ministras teigė, kad supranta reputacinę žalą, kurią šis skandalas gali sukelti Lietuvai. Visgi jis nekomentavo, ar iš savo pareigų turėtų trauktis ir susisiekimo ministras M. Skuodis.
Sumokėjo avansą
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį pranešė, kad gruodį ir galbūt sausio pradžioje per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Vis dėlto užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pareiškė avansinį mokėjimą nežinojęs, o susisiekimo ministras M. Skuodis jį pavadino netipiniu, tačiau patvirtino apie jį žinojęs.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.
„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus.
Premjerė I. Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.
JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.
