Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija jau baigia rengti klausimus sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui ir kreipsis į opozicines frakcijas, siūlydama rengti ministrui interpeliaciją.
Kol kas valstiečiai yra paskelbę devynis klausimus, kuriuos ketina pateikti ministrui, tačiau frakcijos narys Aurelijus Veryga tvirtina, kad klausimų sąrašas šią savaitę dar bus koreguojamas ir, tikėtina, plečiamas.
Tarp minimų klausimų – klausimai apie A. Dulkio anksčiau minėtą 130 žingsnių pandemijos suvaldymo planą, taip pat tai, kokia dabartinė pandemijos valdymo strategija. Ministro taip pat laukia klausimai apie galimybių pasą, šalies ligonines, kurios vis dar neturi vadovų, medikų atlyginimus, Sveikatos apsaugos ministerijos viešuosius pirkimus bei konkurenciją vaistų rinkoje.
„Manau, kad tikrai mes jį šiek tiek praplėsime. Aišku, begalinis jis negali būti. Ir pati procedūra – geriau jau mažiau, bet kokybiškus gauti atsakymus. Bet tikrai aš manau, kad bus tų klausimų“, – tv3.lt sakė A. Veryga.
Tikslas – nuversti ministrą
Pirmasis valstiečių laukiantis darbas – surinkti bent 29 Seimo narių parašus po interpeliacijos tekstu. LVŽS frakcija vienija 22 parlamentarus, todėl A. Veryga tikisi, kad pavyks gauti dar septynis parašus iš kolegų opozicijoje.
„Šią savaitę frakcijoje pabaigsime derinti klausimus, o tada jau matysime, kaip mums seksis. Tikiuosi, kad užteks. Nes manau, kad ne tik mūsų frakcijai ministro darbas kelia pačių įvairiausių klausimų“, – sakė A. Veryga.
Pagrindinis frakcijos siekis – ne tik užduoti klausimus apie pandemijos valdymą ir situaciją sveikatos apsaugos sistemoje, bet ir apskritai patraukti A. Dulkį iš ministro posto. Tiesa, tam įgyvendinti 29 balsų neužteks, pareikšti nepasitikėjimą ministru reikia bent 71 balso, kurio visa opozicija kartu neturi.
„Su interpeliacijomis, – aišku, ne taip seniai esu politikoje, bet, kiek yra tekę bendrauti su kolegomis, kurie gal tą istoriją parlamento atsimena ilgiau, – tai išskirtinis reiškinys, jeigu balsavimas dėl nepasitikėjimo kažkam pavyksta.
Mes turime ne mažumos Vyriausybę, ji realiai turi daugumą – 74 balsus. Tai puikiai suprantame, kad matematiškai, jeigu jie visi balsuos, tai nerealu yra turėti daugiau balsų. Aš tikrai netikiu, kad dėl A. Dulkio kas nors perbėgs į mūsų pusę“, – juokėsi A. Veryga.
Vis dėlto A. Veryga pusiau juokais pasvarsto, kad galbūt ir valdančiųjų gretose gali atsirasti Seimo narių, kurie slaptame balsavime nepalaikys A. Dulkio.
„Gal yra norinčių pas pačius valdančiuosius pasimatuoti ministro kėdę. Yra ir neslepiančių tuos norus, kad ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas (Antanas Matulas – aut. past.), kuris tikrai tokios ambicijos neslepia. O kaip jie pabalsuos, Dievas žino, kas čia gali žinoti, kaip čia bus, – sakė Seimo narys.
Todėl A. Veryga kol kas neskuba prognozuoti, ar LVŽS net ir su opozicijos palaikymu pavyks pasiekti savo tikslą patraukti A. Dulkį iš pareigų.
„Aišku, idealiu atveju tikrai mūsų tikslas būtų, kad ministras keistųsi. Tikrai nuoširdžiai manau, kad premjerės pasirinkimas rinktis šitą ministrą krizei valdyti buvo klaida. Ir kuo anksčiau ta klaida būtų ištaisyta, tuo anksčiau, manau, visiems būtų geriau.
Bet aš taip pat esu realistas. Suprantu, kad yra matematika, tam tikri dalykai, kurių gali norėti, kaip nori, bet neturi žmonių galbūt kai kuriems dalykams pasiekti. Čia visokių gali būti scenarijų. Aišku, jeigu pačių valdančiųjų pusėje atsirastų žmonių, kurie yra nepatenkinti, pabalsuotų vienaip ar kitaip, manau, kad gali būti šansų“, – svarstė A. Veryga.
Opozicija linkusi palaikyti
O kokios nuotaikos kitų opozicinių frakcijų gretose? Nors nė viena frakcija dar nebalsavo dėl palaikymo interpeliacijai A. Dulkiui, nes nematė jos teksto, vis tik panašu, kad daugumoje tvyro nusiteikimas reikalauti iš ministro atsakymų aktualiais klausimais, o kraštutiniu atveju – jį pašalinti iš posto.
Darbo frakcija nusiteikusi palaikyti interpeliaciją A. Dulkiui, bet kol kas negali pasakyti, ar, kaip sako frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas, 100 proc. pasirašys po kiekvienu žodžiu.
„Bet kaip pats faktas, kalbant apie ministro A. Dulkio galimybę dirbti, manau, interpeliacijai parašų tikrai atsiras. <...> Juo labiau, kad ne visais ministro A. Dulkio veiksmais esame patenkinti šitos krizės valdyme. Tai ir tas pats galimybių pasas, kuriuo visuomenė nebepasitiki. Mes kėlėme klausimą dėl mokamų testų stūmimo per prievartą. Tai frakcijoje tikrai dabar diskusijos“, – tv3.lt sakė V. Fiodorovas.
Ir nors tiki, kad „darbiečiai“ parašais palaikys interpeliaciją, V. Fiodorovas skeptiškai nusiteikęs, ar pavyks pareikšti nepasitikėjimą ministru.
„Aišku, istorija sako, jeigu neklystu, kad nė vienas ministras per visą nepriklausomybę nėra nuimtas interpeliacijos būdu. Tai aš manau, kad valdantieji šiuo atveju kaip ir dėl prezidento veto padarys viską, kad tų balsų, kiek reikia, tiek ir būtų. Manau, kad šansai nėra dideli. Bet tokiu būdu galima parodyti, kad ne viskas yra daroma gerai“, – pridūrė V. Fiodorovas.
Lietuvos regionų frakcija sprendimą dėl interpeliacijos palaikymo ketina priimti antradienio rytą. Bet, pasak frakcijos seniūnės pavaduotojo Jono Pinskaus, bendra nuotaika – nusistatymas prieš sveikatos apsaugos ministrą.
„Nuomonės tokios, kad, manau, kad palaikys interpeliaciją. [Frakcijos netenkina] nei sveikatos apsaugos, nei žemės ūkio ministro darbas. Tai nuomonės, kurios vyrauja bendruose pokalbiuose, manau, kad tikrai palaikysime. Bet galutinį atsakymą žinosime antradienį“, – tv3.lt sakė J. Pinskus.
Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis kol kas neatskleidė frakcijos nuomonės ir sakė, kad klausimą aptars, kai pamatys interpeliacijos tekstą.
O štai Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija dėl interpeliacijos nusiteikusi gana skeptiškai. Anot frakcijos seniūno Algirdo Syso, Lietuvoje interpeliacijos keliu nepavyko patraukti dar nė vieno ministro.
„Nėra tokio aiškaus nusistatymo, kad dabar nuėmus A. Dulkį pandemija pasitrauks ir mes ilgai ir laimingai gyvensime. Mes labiau linkę manyti, kad turėtų [valdantieji] patys nuspręsti, ką daryti. Nes premjerė už ministrą kaip siena stovi.
Interpeliacijos dažniausiai nepraeina, tai daugiau politinis aktas. Tuo labiau, kad dabar svarstomas biudžetas, tai yra rimtesnių klausimų nei interpeliacija“, – tv3.lt sakė A. Sysas.
Sprendimą, ar palaikys interpeliaciją parašais, frakcija, pasak A. Syso, priims tik pamačiusi, „kokiomis mirtinomis nuodėmėmis kaltinamas“ ministras.
Kas yra interpeliacija ir kaip ji vyksta?
Tam, kad Seime įvyktų interpeliacija, ją turi pateikti ne mažiau nei penktadalis Seimo narių – bent 29 parlamentarai. Surinkus reikiamus parašus, ministras pirmininkas ar ministras reikalaujami paaiškinti savo priimtų sprendimų motyvus.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Tuomet Seimas sesijos metu turi apsvarstyti atsakymą savo posėdyje ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.
Seimo posėdyje nagrinėjant interpeliaciją pirmiausiai pasisako interpeliacijos pateikėjų atstovas, tuomet – ją gavęs pareigūnas, kuris vėliau gauna ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Tuomet vyksta Seimo narių diskusija, kur pasisako atsakymams į interpeliaciją pritariantys ir nepritariantys parlamentarai.
Tuomet interpeliaciją gavęs pareigūnas gauna baigiamąjį žodį, po jo pasisako interpeliacijos pateikėjų atstovas.
Galiausiai Seimas turi parengti nutarimo projektą dėl interpeliacijos. Jį rengia iš parlamentarų atrinkta redakcinė komisiją, kurios bent trečdalį sudaro interpeliacijos pateikėjai.
Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektas turi būti pateiktas Seimui apsvarstyti ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną. Projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro pirmininko ar ministro atsakymui.
Jei atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir pareikštas nepasitikėjimas ministru, projektui pritariama tuomet, kai jį slaptame balsavime palaiko bent 71 Seimo narys. Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras pirmininkas ar ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
