Ketvirtadienį opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime rengė diskusiją „Antrieji pandemijos metai: iššūkiai ekonomikai, teisei ir sveikatos sistemai“.
Diskusijoje pranešimus skaitė teisininkas Ignas Vėgėlė. Jis kalbėjo apie pareigą vadovautis teisinės valstybės principu kuriant ir įgyvendinant teisę. Posėdyje apie Lietuvos ekonomikos iššūkius chaotiško pandemijos valdymo sąlygomis kalbėjo europarlamentaras Stasys Jakeliūnas. Pranešimą taip pat skaitė Sveikatos teisės instituto (STI) direktorius Rimas Jankūnas.
Vėgėlė: žmogaus teisių užtikrinimas kelia nerimą
Seimo posėdyje teisininkas I. Vėgėlė teigė, kad žmogaus teisių užtikrinimas Lietuvoje šiuo metu kelia nerimą. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga, pasak jo, yra kiekvieno gyventojo, kartu ir visos valstybės siekiamybė.
„2014 m. Konstitucinis teismas (KT) pabrėžė, kad konstitucinės teisinės valstybės principas yra itin talpus, apima daug tarpusabvyje susijusių imperatyvų. Jis pabrėžė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui įgyvendinti ir t.t.“, – Seime ketvirtadienio pavakarę kalbėjo I. Vėgėlė.
Pasak jo, konstitucinės teisinės valstybės principas turi būti susijęs su konstituciniu valdžių padalinimo principu.
„Teimas pabrėžė – Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas, įstatymų leidėjas, negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais“, – sako I. Vėgėlė.
Pasak jo, viskas, kad susiję su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, turi būti reguliuojama įstatymu. Tačiau I. Vėgėlė mano, kad šiuo metu sprendimai priimami neatsižvelgiant į teisės imperatyvą, pamirštant konstitucinės valdžios padalinimo principą, teisės aktų hierarchijos ir pagrįstumo principus.
Koronaviruso nelaiko grėsmingu
„Vien praeitais metais smurto artimoje aplinkoje, su kuriuo neseniai labai aktyviai puolėme kovoti, aukomis tapo dešimtys asmenų. Apie prastėjančią Lietuvos gyventojų psichinę sveikatą kalba vis daugiau medikų. Praeitais metais nusižudė 607 asmenys. Nelaiminguose atsitikimuose praradome net 1500 gyvybių. Kraujotakos sistemos ligos nusinešė net 23 tūkst. gyvybių“, – sako I. Vėgėlė.
Teisininko nuomone, koronaviruso aukų skaičiai šiame konteste neatrodo grėsmingi. Ketvirtadienio Statistikos departamento duomenimis, nuo pandemijos pradžios koronavirusas nusinešė 4993 gyvybes.
„Beje, darbingo amžiaus žmonių tarpė COVID-19 užėmė tik septintą vietą mirtingumo priežasčių sąraše. Virš jos atsidūrė kraujotakos ligos, vėžiniai susirgimai, net savižudybės“, – sako I. Vėgėlė ir priduria, kad pagrindinis tikslas turi būti išsaugoti kuo daugiau gyvybių.
„Abejotina, ar Vyriausybė turėjo kompetencijos tęsti karantiną taip ilgai“
I. Vėgėlė sako, kad net griežčiausias nepaprastosios padėties teisinis režimas yra apribotas laike iki šešerių mėnesių. Teisininko teigimu, jo įvedimas – tik Seimo prerogatyva.
Pasak jo, nepaprastosios padėties metu ribojimai gali būti pradėti taikyti tik priėmus atitinkamą Seimo nutarimą arba prezidento dekretą. Nepaprastosios padėties atveju, kaip sako I. Vėgėlė, Konstitucija leidžia riboti tik šias teises: privataus gyvenimo neliečiamumas, būsto neliečiamumas, įsitikinimų laisvė, judėjimo laisvė, teisė laisvai vienyti bendrijas, partijas ir asociacijas ir susirinkimų laisvė.
„Mes Lietuvoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. gyvenome karantino sąlygomis. Karantino metu buvo nustatyti asmenų darbo, asmenų judėjimo, susirinkimų laisvės, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygų ribojimai. Šie ribojimai tęsėsi beveik aštuonerius mėnesius.
Žmonių Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas nustato, kad karantino trukmė turi būti ne ilgesnė kaip trys mėnesiai su galimybe pratęsti vieną mėnesį. Abejotina, ar Vyriausybė turėjo kompetencijos tęsti karantiną taip ilgai, kad jo trukmė viršytų šešių mėnesių bendrą terminą“, – sako I. Vėgėlė.
Teisininkas sako, kad ilgesnę karantino trukmę būtų galima toleruoti dėl tuo metu tvyravusios nežinomybės ir buvusių užsikrėtimų skačiaus. Tačiau ekstremaliosios situacijos teisinių spragų pateisinti, I. Vėgėlės nuomone, nėra galima.
„Lietuvoje ekstremalioje situacijoje gyvename daugiau kaip pusantrų metų. Ekstremali padėtis buvo įvesta Vyriausybės nutarimu, remiantis civilinės saugos įstatymu. Vien tai, kad toks režimas yra įvestas neribotą laiką, kelia labai daug jo teisėtumo klausimų. Ką jau kalbėti apie tai, kad Lietuvoje vienu metu galiojo ir ekstremalios padėties režimas, ir karantino“, – sako I. Vėgėlė.
Padėtis neatitinka faktinės situacijos
Pasak I. Vėgėlės, ekstremaliosios situacijos režimo paskirtis neatitinka Lietuvoje šiuo metu esančios faktinės situacijos.
„Kaip apibrėžiama ekstremali stuacija įstatyme – „Dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų ir didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai“. Niekas nesiginčys, kad nei pavasarį, nei vasarą ar ankstyvą rudenį, kada vyko daugiatūkstantiniai renginiai, situacija nebuvo tokia, kuri tenkintų ekstremaliosios situacijos apibrėžtį“, – teigia I. Vėgėlė.
I. Vėgėlė teigia, kad bet koks ribojimas turi būti teisėtas, nustatytas nepažeidžiant teisės aktų hierachijos principo, turi siekti teisėto tikslo ir būti proporcingas.
„Per rugpjūčio pabaigą ir rugsėjo mėnesį pagaliau pavyko išgryninti visų COVID-19 ribojimų tikslą. Nebekalbama apie teisę būti neužkrėstam ar pasiskiepijusios visuomenės apsaugą nuo nesiskiepijusių.
Ir medikai, ir pandemiją valdantys valstybės pareigūnai ir operacijų vadovas visuotinai sutarė, kad nors skirtingu intensyvumu, tačiau tiek pasiskiepijusieji, tiek neskiepyti gali sirgti ir nešioti virusą. Geriausias to pavyzdys nuo spalio 1 d. siūlymas įvesti privalomą kaukės dėvėjimą uždarose patalpose visiems asmenims“, – teigia I. Vėgėlė.
Teisinkas sako, kad ribojimus reikėtų vertinti per sveikatos apsaugos sistemos krūvį, jog COVID-19 pacientai neužkirstų kelio kitiems pacientams gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų.
„Galimybių paso reguliavimas pasiklydo tarp teisinio reiguliavimo metodų. Civilinių santykių reguliavimo metodas nustato taisyklę – leidžiama viskas, išskyrus tai, kas draudžiama. Lietuvoje reguliuodami civilinius santykius ėmėme taikyti viešosios teisės reguliavimo metodą, pagal kurį draudžiama viskas, išskyrus tai, kas leidžiama Vyriusybės arba operacijų vadovo. Taip yra suformuluotas Vyriausybės nutarimas“, – sako I. Vėgėlė.
Teisininko nuomone, į pandemijos valdymą turėtų daugiau įsitraukti Seimas. I. Vėgėlė siūlo Seimui peržiūrėti ribojimus, o tai esą padėtų atkurti taiką ir ramybę.
Praėjusią parą nustatyi 1806 užsikrėtimai
Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią parą nustatyti 1806 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas.
16 mirusiųjų buvo neskiepyti ar nepilnai paskiepyti, pilnai paskiepyti buvo trys.
Per parą 2577 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyta 7,1 tūkst. žmonių.
Ligoninėse šiuo metu gydomas 1201 COVID-19 pacientas – 30 daugiau nei parą prieš, 129 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 13,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,2 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
