Žiedus nuo aukščiausios liepos viršūnės keltuvu skinti kyla žolininkė Giedrė. Žolininkė sako kuo liepa aukščiau, tuo žiedai kvapnesni, labiau nubučiuoti saulės. Ir rinkti reikėtų ne tik žiedus, bet ir liepukų lapelius.
„Su ramunėlėmis sumaišyti gerai, veikia skrandį, gydo gastritą, uždegimus visus. Aišku gerai daryti dušui vandenį, kaip aš sakau, po dušo apsiprausti būtent liepų lapų arbata galima sakyti“, – sako žolininkė Giedrė Radzevičiūtė.
O kur dar žiedai, kurių dažnas griebiamės pajutę pirmuosius peršalimo simptomus.
Vaistininkė Kristina Staivė sako: „Drąsiai liepos žiedus gali vartoti visi. Kam nerekomenduočiau, tai tik vaikučiams iki trejų metų. Labai gerai žinom, kad liepos skatina prakaitavimą, tai pirma indikacija, jeigu peršalom, jeigu šiek tiek prastai jaučiamės, jeigu temperatūra trisdešimt septyni, bet neviršija trisdešimt aštuonių, tai tikrai su temperatūra liepų žiedais, dar šiek tiek pridėję aviečių lapų, galim pilnai susitvarkyti.“
O vartoti galima ir šaltą liepų arbatą, ji tinka atsigaivinti, ir gerti galima kiek tik širdis geidžia. Žolininkė Giedrė pamoko, liepų žiedus ir lapus dar reikia ir mokėti surinkti.
„Svarbiausia, kai liepą surenki jų nelaikyti saulėje. Nes paprastai renki ir ant žemės dedi. Tai iš tikrųjų reikia dėti į pavėsį. Nes faktiškai per dešimt minučių gali sudegti visi liepžiedžiai“, – sako G. Radzevičiūtė.
O ir džiovinti ar laikyti taip pat turime paisydami taisyklių. Geriausia leisti liepukams džiūti natūraliai, tamsiose patalpose, ant štai tokių lentynėlių. Sudžiūvusias vaistažoles turėtume laikyti ne drobiniuose maišeliuose, kurie kaupia dulkes, bet kaip sako Giedrė – popieriniuose indeliuose ar maišuose. Ir geriausia, jeigu žoles sunaudojame per metus.
Tiesa, Giedrė priduria, kad dabar rinkti galime ne tik liepukus, čia pat jau akį merkia ir vingiorykštės, čiobreliai, ar dažniausiai vyrų augalu vadinamas gaurometis.
„Vyrams geriausia vartoti kai yra prostatos negalavimai. Pajėgumas vyrų auga“, – sako G. Radzevičiūtė.
Giedrė sako, esą dabar pats metas rinkti ir džiovinti ne tik laukuose aptinkamas žoleles, bet ir augintas namie. Moteris rodo ir melisas, mėtas, katžoles. Itin retą šantros krūmą. Čia pat puikuojasi širdies negalavimus apmalšinanti sukatžolė. Žolininkė savo darže ar pievose renka apie trisdešimt rūšių vaistingųjų augalų.
Vartojantys vaistines žoleles, kaip sako medikai, turi žinoti, kad pagėrę kelias savaites bet kokių žolelių, turime daryti maždaug dešimties dienų pertrauką. Kitaip galime ne tik neatsikratyti ligų, bet sau ir pakenkti.
