žemaičiai terminas, reikšmė

žemai|čiai dgs. (2)
1. lingv. lietuviai, gyvenantys į vakarus nuo Vegerių-Raseinių, į šiaurę nuo Tauragės-Šilutės ir kalbantys atskira tarme.
2. etnogr. to paties ploto Vakarų Lietuvos etninė grupė: ~čių troba. ~čių valgiai. ~tis, ~tė dkt. (2) tos tarmės ar grupės žmogus: Kas bus, kas nebus, bet ~tis nepražus (flk.)