vieta terminas, reikšmė

viet|a (2)
1. buveinė, kurioje galima būti, ką laikyti, daryti, kurioje kas yra, vyksta: Gyvenamoji, gimtoji v. Darbo v. Vietos aplinkybė (gram.) . Vietos laikas. Keliauti iš vietos į vietą. Turėti daug vietos. Teatre nebuvo tuščių vietų. Reikalą vietoje išspręsti. Užmušti vietoje(iš karto).ÄŒia jau nebėra vietos. Kalbėti iš vietos(iš ten, kur yra).Rogės nė iš vietos nepajudėjo. Jo vietoje(būdamas, dėtas juo),aš nebūčiau taip daręs. Jis yra savo vietoje(tinkamas, tinkamai elgiasi).Vietoje gulėdamas, ir akmuo apželia (flk.) .
2. vietovė: Aukšta, žema v. Vietos (ne iš kitur atsikėlęs)gyventojas. ÄŒia graži v. - prie upės.
3. tarnyba: Raštininko v. Gauti vietą prie geležinkelio. Atleisti iš vietos. Šilta ~elė(pelninga tarnyba).
4. užimamoji padėtis: Mūsų komanda iškovojo antrąją vietą. Jis vis paskutinėje vietoje.
5. atskira dalis, skyrius: Silpnoji, skaudama, jautri v. Įdomiausia knygos v. Tai gražiausia v. operoje.
6. kiemas, ūkis, namai: Menką jis ten vietą turi. Tokioje vietoje reikia tik gero šeimininko. Didelė v.! (iron. menkysta). Dyka v.! (niekai).Tuščia v. (bereikšmis asmuo ar dalykas).Vietos nerasti (labai rūpintis, kęsti).Vietoje tūpčioti (nedaryti pažangos)